Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-192-811/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-09
Bylos Nr.: eI3-192-811/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04409-2018-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Hormann Baltic“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-192-811/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04409-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daliai Kalantienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Redai Turskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hormann Baltic“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hormann Baltic“ Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2018-11-08 sprendimą Nr. 213 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad ji Lietuvos vidaus rinkai tiekia supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 36 ir 38 dalis, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PATĮ) 2 straipsnio 4 ir 6 dalis bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) 2 straipsnio 10-11 dalis laikoma gamintoja/importuotoja, kuriai iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Vadovaujasi PATĮ 7 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – Organizacija) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai), kurie pagal MATĮ 5 straipsnio 6 dalį patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, į kurią teisę pareiškėja realizavo 2014-2016 m.

Teigia, kad Departamento 2018-02-23 raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 (toliau – Raštas) jai pranešta, jog Departamentas 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – 2018-02-22 sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Departamentas atliko pareiškėjos patikrinimą, persiuntė 2018-10-04 patikrinimo aktą Nr. VP-6 (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2018-11-08 priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 7 653,87 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – Mokestis) sumą.

Paaiškina, kad Sprendime nurodoma, kad 2018-02-22 sprendimu panaikinti pareiškėjai iš „licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gauti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių vykdymą už 1,716 t – 2013 metais, 2,028 t – 2014 metais ir už 0,111 t – 2015 metais gauti patvirtinimai“. Taip pat vadovaujamasi aplinkybe, jog „Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ Mokesčio mokėtojui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą“, dėl ko kyla mokestinė prievolė. Pažymi, kad pareiškėja nesusijusi su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, todėl Departamento priimti sprendimai šios organizacijos atžvilgiu neturi jokios pareiškėjos prievolių atsiradimui. Nesant kitų nurodytų pagrindų surašytas ir pareiškėjai pateiktas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimas būtų neteisėtas ir dėl kitų toliau nurodytų pagrindų.

Nurodo tinkamai ir laiku įvykdžiusi ATĮ ir PATĮ nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą, todėl jai negali kilti neigiamos pasekmės ir pareiga sumokėti Mokestį. Dėl to, kad 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos – pareiškėjos sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad Raštu jai pranešta, kad 2018-02-22 sprendimu panaikinti Patvirtinimai, pareiškėja buvo prašoma iki 2018-04-20 apsiskaičiuoti ir susimokėti Mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) konkrečiu atveju yra išaiškinęs, kad 2018-02-22 sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis (LVAT 2018-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-407-442/2018), todėl tiek Sprendime, tiek ir Patikrinimo akte daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados.

Mano pagrįstai netikslinusi deklaracijos ir nemokėjusi Mokesčio, nes jos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi. Šiuo metu nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai - 2018-02-22 sprendimas apskųstas Regionų administraciniam teismui (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) administracinėje byloje Nr. eI-2235-764/2018. Papildomai pažymi, kad pagal Organizacijos skundą (apskundžiant 2018-02-22 sprendimo pagrindu buvusius sprendimus panaikinti UAB „Metrail” išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus) Regionų administraciniame teisme (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) nagrinėjamos administracinės bylos, kurios Departamento prašymu sustabdytos iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9).

Mano, kad: 1) baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės tiek dėl padarytų/nepadarytų teisės aktų pažeidimų, juos padariusių asmenų, kas gali būti reikšminga vertinant UAB „Metrail” Organizacijai išduotų įrodančių dokumentų panaikinimo teisėtumą administracinėse bylose; 2) nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti; 3) nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra panaikinti; 4) sumokėjusi Mokestį pareiškėja patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad einamieji 2018 metai yra paskutiniai metai, kada pagal minėtas įstatymo nuostatas galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti Mokestį už 2013 metus. Pareiškėjai patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus Mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Departamento priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, pareiškėja nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Pareiškėja Sprendimo pagrindu verčiama sumokėti Mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o 2018-02-22 sprendimas ir jį sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme.

Pažymi, kad 2018-02-22 sprendimas yra neteisėtas, nurodo, pareiškėjos manymu, šio sprendimo neteisėtumo argumentus ir teigia, kad Sprendimas taip pat yra neteisėtas, nes priimtas nepagrįsto ir neteisėto 2018-02-22 sprendimo pagrindu.

Teigia, kad kaip Sprendimo teisinis pagrindas nurodomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktas, kuriame nustatoma, kad mokėtojas (-ai), dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl pažymos (dėl viso pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarka buvo pakeista 2018-06-28 įsakymu Nr. D1-624, kuris įsigaliojo nuo 2018-07-01 (4 punktas) ir kuriuo buvo panaikintas tvarkos III skyrius, įskaitant ir 17.2 punktą (2.6 punktas). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad Sprendimas buvo priimtas nesant teisinio pagrindo, dėl ko yra neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams).

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Aplinkos ministerija 2018-03-08 raštu Nr. (9-1)-D8(E)-62 pavedė regionų aplinkos apsaugos departamentams (toliau – teisėtas teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) organizuoti mokestinius patikrinimus tų regionuose esančių gamintojų ir (ar) importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą buvo panaikinti 2018-02-22 sprendimu. Nurodyta pirmiausiai tikrinti deklaracijų po Departamento pranešime nurodyto termino pabaigos nepakoregavusius bei didžiausią metalinės pakuotės kiekį 2013-2015 metais patiekusius gamintojus ir (ar) importuotojus. Aplinkos ministerija 2018-03-14 raštu Nr. (50-1)-D8-1553 rekomendavo mokestinius patikrinimus planuoti nuo 2018-04-20. Departamentas atliko Organizacijos patikrinimą ir, vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktais, 3 dalimi ir Aprašo 54 ir 55 punktais priėmė 2018-02-22 sprendimą, kurio pasekoje Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Šis 2018-02-22 sprendimas galiojo tiek skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, tiek galioja šiuo metu, dėl šio 2018-02-22 sprendimo sustabdymo teismų nėra pritaikytos jokios laikinosios priemonės. Todėl 2018-02-22 sprendimu vadovaujamasi kaip galiojančiu kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes. Į 2018-02-22 sprendimu pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimu sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti Patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį. Departamentas Raštu pranešė pareiškėjai apie pareigą iki 2018-04-20 apsiskaičiuoti ir susimokėti Mokestį, nes Patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktis).

Vadovaujasi MAĮ 66 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 11-12 punktais ir teigia, kad pareiškėja pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenis iki 2018-04-20 neįvykdė Rašte nurodytos pareigos – nepatikslino Mokesčio deklaracijų (forma FR0524) už 2013-2015 m., nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino Mokesčio, pagal faktinį užduoties įvykdymą, todėl tai atliko šio Mokesčio administratorius.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 7 punkte imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas ATĮ 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčių mokėtojas netikslino deklaracijos. ATĮ 34²¹ straipsnio 2 dalis ir PATĮ 7 straipsnis nustato gamintojų ir importuotojų teises, pareigas ir atsakomybės principą – gamintojai ir importuotojai atsakingi už jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių poveiki aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo ir tolesnio sutvarkymo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. Pagal ATĮ 32 straipsnį atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka”, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Vadovaujasi PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 3-5 dalimis ir teigia, kad pareiškėja pasirinko pakuočių gamintojų ir importuotojų nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai. Tačiau, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai išliekančią pareigą MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių, t. y. pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti būtent jai, kaip gamintojai ir importuotojai, teisės aktais pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent ji, jei Vyriausybės nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įvykdytos. Vadovaujasi MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (PATĮ 7 straipsnio 7 dalis) – tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, (šiuo atveju, dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagristai), mokesčio lengvata pareiškėja netaikytina.

Mokestinė prievolė - pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjai. Mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, o nurodyta sumokėti mokestinę prievole už 2013-2015 m. laikotarpį.

Teigia, kad dėl ATĮ pažeidimų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00069-13 ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018-06-22 gautas kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9) UAB „Metrail” atžvilgiu, o Organizacijos išrašyti patvirtinimai pripažinti netekę galios Departamento 2018-02-22 sprendimu.

Mano, kad nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Vadovaujasi MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad tokio pagrindimo pareiškėja nepateikė, t. y. nepateikė jokio duomens, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis. Todėl laiko, kad pareiškėja yra PATĮ 7 straipsnio 3 dalies adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma 7 653,87 Eur už 2013-2015 metus irgi paskaičiuota tinkamai.

Pažymi, kad atliekant pareiškėjos veiklos patikrinimą, įvykdyti visi teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų patikrinimų atlikimo tvarką, reikalavimai, patikrinimas atliktas esant įstatyminiams pagrindams ir surašytas Patikrinimo aktas, o jo metu vadovautasi tik galiojančiais oficialiais dokumentais, aplinkosauginių informacinių sistemų duomenimis bei tuo metu galiojusiais teisės norminiais aktais. Sprendimas taip pat priimtas vadovaujantis galiojusiomis ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Vadovaujasi ATĮ 3425 straipsnio 3 dalimi bei Aprašo 55 punktu ir teigia, kad Departamento direktorius skundžiamą Sprendimą dėl Patikrinimo akto patvirtinimo priėmė laikydamasis MAĮ nustatytų terminų (132 straipsnis) ir tvarkos, Sprendimas motyvuotas ir pagristas teisės normomis, faktiniais duomenimis bei atitinka administravimo įstatymo keliamus pagrindinius reikalavimus.

Dėl pareiškėjos argumento, jog Sprendime nurodytas „Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82“, t. y. šiuo Sprendimu yra patvirtintas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimo aktas, pareiškėjai Patvirtinimus yra išdavusi Organizacija, pažymi, jog Sprendime nurodytas klaidingas sprendimas ir yra techninė klaida. Tai, kad pareiškėja turėjo suprasti ir suprato, jog Sprendimas priimtas remiantis ne 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82, o 2018-02-22 sprendimu matyti iš teismui pateikto skundo.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas 2025-10-09 pateiktoje nuomonėje prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad LVAT 2025-07-02 nutartimi panaikino atsakovo 2018-02-22 sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Likusią atsakovo 2018-02-22 sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šioje byloje skundžiamu Sprendimu Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 7 653,87 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Departamentas pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus, jų pagrindu 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti licencijuotos organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Pareiškėja šioje nagrinėjamoje byloje skundžia Sprendimą, kuriuo Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir paskaičiavo 7 653,87 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, sumą. Remiantis LVAT 2025-07-02 nutartimi, Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal priimtą nutartį, pareiškėjai Sprendimu patvirtinta 7 653,87 Eur mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 mokestinį laikotarpį yra 7 545 Eur. Po Departamento atlikto perskaičiavimo pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 7 545 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį. Pripažinus pareiškėjai išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtais, pareiškėja, kad galėtų pasinaudoti MATĮ nustatyta mokestine lengvata, privalėjo pateikti įrodymus, jog visos jos atliekos, kurios jai buvo nustatytos sutvarkyti (Vyriausybės nustatytos užduotys), buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog visos jos atliekos buvo realiai sutvarkytos. Organizacija taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės per 2013-2015 metus, už kuriuos ji išrašė metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

Pažymi, kad su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nesutinka, išskyrus dėl mokesčio paskaičiavimo už 2013 metus, ir mano, kad jie yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime nurodo sutinkantis su pareiškėjos skundu ir prašo jį patenkinti.

Paaiškina, kad Organizacija turi pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir ATĮ bei PATĮ nustatyta tvarka kolektyviai organizuoja gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą aplinkos apsaugos srityje, organizuojant tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. Organizacija vadovaudamasis ATĮ 34²² straipsniu įgyvendina gamintojams ir importuotojams (suinteresuoto asmens dalyviams arba sutartiniais pagrindais pavedusiems organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį ATĮ nustatytų pareigų, bet netapusiems suinteresuoto asmens dalyviais) nustatytą pareigą organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. Organizacija su gamintojais ir importuotojais sudaro sutartis „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuriomis pastarieji paveda vykdyti jiems ATĮ nustatytas pareigas. Atitinkama sutartis buvo sudaryta ir su pareiškėja. Organizacija, įgyvendindama prisiimtas pareigas, privalo pasitelkti Aplinkos apsaugos agentūros į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą įtrauktus atliekų tvarkytojus (toliau – Tvarkytojai). Pasibaigus kalendoriniams metams Tvarkytojai Organizacijai išrašo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – Įrodantys dokumentai), kuriuos trečias suinteresuotas asmuo paskirsto gamintojams ir importuotojams išrašydamas Patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Organizacijos išrašyti Patvirtinimai vadovaujantis PATĮ 7 straipsniu, MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir Aprašu, sudaro sąlygas gamintojams ir importuotojams įvykdyti Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir taip būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Nurodo, kad Sprendimas priimtas neteisėtai priimto 2018-02-22 sprendimo, kuriuo panaikinta dalis pareiškėjai išduotuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio, pagrindu. Mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas.

Teigia, kad PATĮ bei ATĮ nustato tam tikras pareigas gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems į Lietuvos Respublikos vidaus rinką supakuotus apmokestinamuosius gaminius. Viena iš šiuose įstatymuose numatytų pareigų – apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas. Pažymi, kad pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi šią ir kitas teisės aktų numatytas pareigas sutarties su Organizacija pagrindu, t. y. pagal į rinką išleidžiamų pakuočių kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėja iki patikrinimo pradžios, neįvertinusi 2018-02-22 sprendimu panaikintos dalies Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio, nepatikslino Mokesčio deklaracijų ir nesumokėjo Mokesčio už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius ir tokiu būdu pažeidė PATĮ 7 straipsnio 3 dalį, MATĮ 4 straipsnio 3 punktą, 5 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ir 4 punkto reikalavimus. Pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės ir pareiga sumokėti mokestį. Pirmiausia 2018-02-22 sprendimu, o vėliau skundžiamu Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, mokestinė lengvata jai buvo pritaikyta pagrįstai ir remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl ji negali būti panaikinta remiantis 2018-02-22 sprendimu ir skundžiamu Sprendimu. Be to, LVAT konkrečiu atveju yra išaiškinęs, jog 2018-02-22 sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl tiek skundžiamame Sprendime, tiek ir pareiškėjos Patikrinimo akte yra daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados (LVAT 2018-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-407-442/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja netikslino deklaracijos ir nemokėjo mokesčio, nes jos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, o šiuo metu taip pat dar nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai.

Organizacija mano, kad 2018-02-22 sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas ir dėsto nesutikimo su 2018-02-22 sprendimu argumentus.

Nurodo, kad skundžiamame Sprendime nurodoma, jog vadovaujantis MATĮ 9 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008-07-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkto nuostatomis apskaičiuota nesumokėta mokėtino mokesčio už taršą metalinės pakuotės atliekomis dalis yra 7 653,87 Eur. Pažymi, kad MATĮ 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Be to teigia, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. redakcija, numatanti, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018-04-13, tad tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ne tik mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos prašoma sumokėti mokestį, bet ir tuomet, kai buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai. Panaikinti Patvirtinimai buvo išrašyti tokiu metu, kai nei įstatyminės, nei poįstatyminės teisės normos nenumatė gamintojų ir importuotojų pareigos mokėti mokestį, kai pasinaudojus mokestine lengvata, panaikinami trečiojo suinteresuoto asmens išrašyti dokumentai. Pareiškėja, teikdama mokesčio deklaracijas 2014-2016 m. už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius, disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, įstatyme nėra nustatyta galimybė panaikinti mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, atitinkamai panaikinant mokesčio lengvatą, kuria buvo pasinaudota, todėl Sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas - visos pareigos buvo įvykdytos laiku, o MATĮ 5 straipsnio 6 punktas, 8 straipsnio 2 ir 4 dalys, 9 straipsnio 1 dalis ar Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. nesukuria pagrindo pareiškėjai mokėti mokesčio už aplinkos teršimą už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ 2025-10-03 pateiktoje nuomonėje nurodo, kad atsakovas turi patikslinti skundžiamą Sprendimą pagal LVAT 2025-07-02 nutartį.

Paaiškina, kad LVAT 2025-07-02 nutartyje nusprendė: „Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu“.

Teigia, kad Sprendimu atsakovas nustatė pareiškėjai prievolę mokėti 100% Mokestį už aplinkos teršimą už 2013 metus. LVAT dalinai 2025-07-02 nutartimi panaikino atsakovo 2018-02-22 sprendimą dėl 2013 metų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad Departamentas, vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Aprašo 56 punktu, 2018-02-22 sprendimu panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą, t. y. Departamentas panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Dėl 2018-02-22 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Regionų administraciniame teisme (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-37-764/2023, kurioje 2023-10-05 sprendimu Organizacijos skundas atmestas kaip nepagrįstas. LVAT 2025-07-02 nutartimi Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023-10-05 sprendimas pakeistas - panaikinta 2018-02-22 sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kita Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023-10-05 sprendimo dalis dėl 2018-02-22 sprendimo palikta nepakeista.

Departamentas 2018-02-23 Raštu pranešė pareiškėjai apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius netekus galios Patvirtinimams.

Departamentas 2018-10-04 Patikrinimo akte, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja 2013-2015 m. pagal faktinius duomenis išleido į Lietuvos Respublikos vidaus rinką gaminiais pripildytos apmokestinamųjų metalinių pakuočių ir pateikė VMI mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius, kaip tai reglamentuota MATĮ. Nuslėpto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos metalinės pakuotės kiekio 2013-2015 metais nenustatyta. Pareiškėja 2013-2015 metais kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis iš Organizacijos gavo Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Tačiau Departamentui pripažinus negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus, jų pagrindu 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018-04-20 bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Departamentas nuo 2018-04-20 pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti Patvirtinimai, patikrinimus. Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėjos iš Organizacijos gauti Patvirtinimai už 1,716 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, 2,028 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2014 metais ir už 0,111 t – 2015 metais nuo 2018-02-22 sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja iki 2018-04-20 nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus. Taigi, vadovaujantis MATĮ 6 straipsnio 9 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008-07-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punktu, mokesčio per 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiuota suma yra 7 653,87 Eur.

Departamentas 2018-11-08 priimtu skundžiamu Sprendimu nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir 7 653,87 Eur pareiškėjai mokėtino Mokesčio.

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, PATĮ ir MATĮ, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).

Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

MATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymėtina, kad pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

PATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).

Pagal PATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011-12-28 nutarimo Nr. 1546 redakcija) 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. O Aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima regiono Departamentas.

Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl MATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent pareiškėja nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.

Departamentas pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai.

Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį (šiuo atveju pareiškėjai iki 2018-04-20). Todėl Departamentas pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

Ginčas dėl 2018-02-22 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo baigtas nagrinėti LVAT priėmus 2025-07-02 nutartį, kuria panaikinta 2018-02-22 sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl pareiškėjai išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento.

LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025-07-02 nutartyje konstatavo, kad Departamentas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013-2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti 2018-02-22 sprendimu.

Taigi, nagrinėjamu atveju nebėra ginčo, kad Organizacijos pareiškėjai 2013-2015 m. išduoti Patvirtinimai dėl metalinės pakuotės kiekio yra pripažinti negaliojančiais. Pareiškėja neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013-2015 m. įvykdyta, nes pareiškėja nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. LVAT 2025-07-02 nutartimi panaikinus 2018-02-22 sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), yra galiojantys.

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atsižvelgęs į LVAT 2025-07-02 nutartį, parengė 2025-09-30 išvadą, kurioje atliko skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjai sumokėti 7 545 Eur sumą už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį. Šie skaičiavimai byloje nėra ginčijami. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013-2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad pareiškėja 2013-2015 m. įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., pagrįstumo, taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį, skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad jai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir/ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Mokestis už 2013-2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, pareiškėjai apskaičiuotas pagrįstai. Departamentas perskaičiavo pareiškėjai 7 545 Eur Mokesčio sumą už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius atsižvelgiant į LVAT 2025-07-02 nutartį, perskaičiavimas susijęs tik su 2013 m., perskaičiavimu, kuris pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, todėl nėra pagrindo juo abejoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Sprendimas keistinas atsižvelgiant į Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. Sprendime patvirtinta 7 653,87 Eur pareiškėjai už 2013-2015 m. sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma keistina, ją sumažinant iki 7 545 Eur. Taigi pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).

Pažymėtina tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Nacionaliniuose mokesčių teisės aktuose nėra įtvirtinta mokesčio sumokėjimo prievolė kitiems asmenims. Tarp UAB „Metrail“, Organizacijos ir pareiškėjos susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau aplinkybė, kad Organizacija ar atliekų tvarkytoja netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.

Priešingai, nei teigia pareiškėja, Sprendimu jai paskirta ne sankcija, o apskaičiuotas mokėtinas mokestis už 2013 m. likusias nesutvarkytas pakuotes. Mokesčio sumokėjimas yra pareiga, kuri nevertinama mokesčių mokėtojo kaltės ar nekaltumo aspektu.

Kaip minėta, LVAT 2025-07-02 nutartimi išnagrinėjo ginčą dėl 2018-02-22 sprendimo, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas neteisėto 2018-02-22 sprendimo pagrindu bei nėra galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktyje, redakcija galiojusi nuo 2017-01-05 iki 2018-07-01, įtvirtinta, kad dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl pažymos (dėl viso pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. O Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01, panaikino 17.2 papunktį. Taigi, kaip matyti, iki 2018-07-01 galiojusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo redakcija iš esmės nustatė, kad, neįvykdžius Užduoties, turi būti mokamas Mokestis. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas 2018-10-18, todėl turi būti taikoma Sprendimo priėmimo metu galiojusi, t. y. nuo 2018-07-01Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo redakcija. Sutiktina su pareiškėja, kad Sprendimas priimtas remiantis ginčo laikotarpiu negaliojančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunkčiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimo, ne iš esmės tokia pati nuostata, kad neįvykdžius Užduoties mokamas Mokestis, nustatyta PATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, t. y. gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti Mokestį, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Konstatuotina, kad Sprendime padaryta iš esmės formalią klaidą, kuri nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Sprendime nurodoma, kad 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai iš „licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gauti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių vykdymą už 1,716 t – 2013 metais, 2,028 t – 2014 metais ir už 0,111 t – 2015 metais gauti patvirtinimai“, taip pat vadovaujamasi aplinkybe, jog „Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ Mokesčio mokėtojui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą“, dėl ko kyla mokestinė prievolė. Pareiškėja pažymi, kad yra nesusijusi su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, todėl Departamento priimti sprendimai šios organizacijos atžvilgiu neturi jokios pareiškėjos prievolių atsiradimui. Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad pareiškėjai Patvirtinimus yra išdavusi kita licencijuota gamintojų ir importuotojų organizacija – VšĮ „Žaliasis taškas“ ir pažymėjo, jog Sprendime nurodytas klaidingas sprendimas, todėl tai yra techninės klaidos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai yra rašymo apsirikimai, kurie nedaro įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hormann Baltic“ skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-11-08 sprendimą Nr. 213 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Hormann Baltic“ už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus patvirtintą 7 653,87 Eur mokesčio sumą iki 7 545 Eur (septyni tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt penki eurai) sumos.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisVioleta Petkevičienė