Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-349-231/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
1-349-231/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Kaltinamasis
S. T.
Advokatai
Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-349-231/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00936-2012-0. Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.3.6.
(S)TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. lapkričio 25 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,kaltinamajam S. T.,gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,vertėjai Tatjanai Zmejevskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

2012-02-09 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 metams;2012-10-26 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 metams; teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (galiojusią iki 2013-07-13).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2012 m. gruodžio 26 d. apie 18.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto tarp jo ir motinos R. T. metu, su trikoju ramentu sudavė motinai R. T. tris smūgius į galvą, tuo padarydamas motinai žaizdą plaukuotoje dalyje t.y. nežymiai sutrikdė R. T. sveikatą.

Kaltinamasis S. T. iš esmės savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena su močiute J. S. adresu (duomenys neskelbtini), o jo motina R. T. gyvena atskirai, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad mama kiekvieną dieną ateina pas juos su močiute, atneša trūkstamų maisto produktų, sutvarko butą. Įvykio dieną, t.y. 2012-12-26, ji atėjo pas juos po pietų ir paklaususi ko jiems reikia bei pažiūrėjusi į šaldytuvą, išėjo į parduotuvę. Grįžusi iš parduotuvės parnešė maisto ir 100 gramų degtinės, kurią su mama jie išgėrė. Parodė, kad jis pirmas konflikto nepradėjo. Pastatė virdulį kaisti, rūkė ir nežino kaip, bet dėl kažko susiginčijo su mama. Mama jį apipylė verdančiu vandeniu, dėl ko jam ant kojų iššoko pūslės, jis iš skausmo supyko, kai mama nuėjo į savo kambarį, jis nuėjo jai iš paskos ir turbūt ją pastūmė, tiksliai pasakyti negali, bet kažkaip praskėlė jai galvą. Negali pasakyti ar sudavė mamai per galvą, ar ją pastūmė. Parodė, kad močiutė turi trikojį ramentą, tačiau negali pasakyti ar juo sudavė mamai per galvą, turbūt taip ir galėjo būti. Gailisi, kad taip pasielgė, atsiprašė mamos, nežino ar ji jam atleido. Dabar su mama sutaria normaliai, konfliktų tarp jų po šio įvykio daugiau nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir tokiais įrodymais.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji R. T. parodė, kad jos sūnus S. T. su jos mama J. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2012-12-26 ji nuėjo į parduotuvę, nupirko mažą buteliuką degtinės ir atėjo pas savo mamą ir sūnų. Pastatė buteliuką degtinės virtuvėje ir pradėjo gaminti mamai kavą ir būtent tuo metu sūnus jai trenkė per rankas. Ji tuo metu rankose laikė virdulį, todėl taip gavosi, kad verdantis vanduo iš arbatinuko išsipylė ant sūnaus kojų, po ko jis taburete, o ne trikoju ramentu trenkė jai per galvą. Visa tai įvyko virtuvėje. Parodė, kad stovėjo nugara į sūnų, kai jis trenkė, todėl nėra tikra kuo jai buvo suduota, bet po smūgio taburetė voliojosi prie jos, todėl mano, kad ja ir buvo suduota.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. I. parodė, kad nukentėjusiosios R. T. mama J. S. yra jos kaimynė. Gyvena su kaltinamuoju ir jo močiute vienoje laiptinėje, santykiai kaimyniški, šio įvykio nelabai prisimena. Šio įvykio vakarą ją pakvietė kaimynė Č.J., kuri gyvena toje pačioje laiptinėje, ir atėjusi pamatė pirmo aukšto laiptinėje gulinčią nukentėjusiąją, kuri nejudėjo. Laiptinėje ir ant nukentėjusiosios galvos buvo daug kraujo, todėl iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jai atrodo, kad nukentėjusioji gulėjo laiptinėje be sąmonės, ji nieko nesakė. Kaltinamasis tuo metu buvo išėjęs į laiptinę, bet nieko nesakė. Atvykę policijos pareigūnai ir medikai apžiūrėję nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, išsivežė juos. Nurodė, kad tame bute dažnai vyksta konfliktai, tačiau po šio įvykio daugiau konfliktų tuose namuose nebuvo.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja tyrėja Rasa Kurpiūtė parodė, kad tai ji pradėjo ikiteisminį tyrimą, surašė apžiūros protokolą. Jai atvykus į įvykio vietą ir įėjus į kambarį, stovėjo sulaužytas kruvinas trikojis ramentas. Kai apklausė nukentėjusiąją, ji parodė, kad gavo smūgį trikoju ramentu. Ji (R. Kurpiūtė) matė virtuvėje, kad ten įvyko grumtynės, tačiau jai taburetė neužkliuvo, nes jos aplamai nematė. Dėl nudegimų pas kaltinamąjį jai niekas nieko nesakė, o pati ji nieko nepastebėjo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas patrulis Aleksandr Sverčkov parodė, kad atvykus į įvykio vietą R. T. buvo be sąmonės, praskelta galva, buvo daug kraujo. S. T. buvo neblaivus, prapjautu žandu. Bandė pakelti nukentėjusiąją, nepavyko, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvykio vietoje rado peilį, močiutės trikojį ramentą, kuris buvo koridoriuje. Kaltinamasis buvo agresyvus, įvykio vietoje nesakė, kad būtų buvęs aplietas karštu vandeniu.

Teisiamajame posėdyje apklaustas patrulis Marek Beliak parodė, kad jam su A. Sverčkov atvykus į įvykio vietą, juos sutiko kaimynai ir pasakė, kad laiptinėje rado gulinčią moterį, kurią sužalojo sūnus. Buvo uždėti kaltinamajam antrankiai dėl jų ir kitų žmonių saugumo, iškviesta operatyvinė grupė. Kaltinamajam buvo kaip pjautinė žaizda veido srityje. Kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo išgabenti greitąja. Parodė, kad trikojis gulėjo kruvinas ir sulaužytas.

Kaip matyti iš VĮ „Lentvario ambulatorijos“ 2013-09-27 rašto Nr. 154 „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 137), liudytoja J. S. dėl savo ligos negalėjo atvykti į teismą duoti parodymų, todėl jos parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu: ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-12-26 jos anūkas S. T. anksti ryte kažkur išėjo. Apie 11.00 val. jis grįžo į namus neblaivus. Jis atsinešė alaus, kurį pats gėrė. Ar gėrė jos dukra R., nematė. Apie 14.00 val. girdėjo, kaip anūkas prašė R. pinigų. Paskui ji girdėjo, kaip R. ir S. pradėjo pyktis, vienas ant kito rėkti. Išgirdusi, kad jie rėkauja, ji būdama savo kambaryje, antklode užsiklojo galvą, kad nieko negirdėtų ir nematytų. Pagal garsą ji girdėjo, kad anūkas su dukra pykstasi virtuvėje. Apie 17.00 val. anūkas atėjo pinigų prašyti iš jos. Anūkui ji pasakė, kad pinigų neturi, po ko anūkas rankom sugriebė jai už marškinių skvernų. Tada į kambarį įbėgo jos dukra R. T., kuri pradėjo rėkti, kad S. jos neliestų. Tada R. T. trenkė per nugarą S. T. kažkokia gumine žarna. Tuomet S. ją paleido ir pasileido bėgti paskui R. S. bėgdamas paskui motiną, pastvėrė jos invalido lazdelę. Tuomet ji antklode užsiklojo galvą ir nieko nematė ir negirdėjo. Po 5-10 minučių į jos kambarį įbėgo dukra R., kurios veidas ir galva buvo kruvini. R. tik suriko, kad ji kviestų pagalbą ir nukrito. Iš paskos R. atėjo S., pasak jos, jis rankose nieko neturėjo, jo veidas buvo kruvinas. Tuomet S. jai pasakė, kad iškvietė policiją. J. S. parodė, kad ji negali pasakyti, kas 2012-12-26 pradėjo konfliktą, nes nematė (b.l. 39-40).

Iš 2012-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ant įėjimo į butą durų, ant durų rankenos bei ant durų slenksčio matyti raudono skysčio dėmės, panašios į kraujo dėmes. Buto prieškambaryje ant batų dėžės po staltiese guli peilis, kuris kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo paimtas ir prijungtas prie bylos. Virtuvėje ant grindų guli sulaužytas garso grotuvas. Virtuvėje ant šaldytuvo yra raudono skysčio dėmė panaši į kraują. Salone ant grindų matyti dėmės panašios į kraują bei ant grindų mėtosi sulaužyta trikojės invalido lazdelės dalis, kuri kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo paimtas ir prijungta prie bylos. Fotelyje po striuke padėta guminė žarna, kuri kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo paimta ir prijungta prie bylos. Ant salone esančios palangės dėmės panašios į kraują. Vonioje ant grindų dėmės panašios į kraują (b.l. 5-14).

Iš 2013-01-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos įvykio vietoje paimta sulaužyta trikojės invalido lazdelės dalis bei guminė žarna, kurios kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo paimti ir prijungti prie bylos. Lazdelė yra nulūžusi ties 8 reguliavimo lygiu. Lazdelės aukštis iki lūžimo vietos yra 51 cm, lazdelės skersmuo 22 mm. Ant lazdelės matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Taip pat apžiūrėtas juodos spalvos guminės žarnos gabalas, kurio ilgis yra 48 cm, skersmuo - 27 mm, sienelės storis - 5 mm. Žarna yra purvina ir dulkėta. Po apžiūros šie daiktai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai R. T. (b.l. 15-16, 30).

Iš 2013-01-03 specialisto išvados matyti, kad atlikus įvykio vietoje rasto ir paimto peilio tyrimą nustatyta, kad bendras peilio ilgis 240 mm. Peilio geležtė vienašmenė, pagaminta iš pilkos spalvos metalo. Geležties ilgis 130 mm, plotis – 22 mm. Penties storis 1,2 mm. Geležties ašmenys užgaląsti iš abiejų pusių. Peilio rankenos ilgis 110 mm, plotis iki 25 mm, storis iki 12 mm. Ant peilio rankenos matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Peilis, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpintas į VA VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą (b.l.17-21).

Iš 2013-01-17 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2012-12-26 R. T. buvo padaryta žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 33).

Iš 2013-01-17 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2012-12-26 S. T. buvo padarytos pjautinės žaizdos kairės rankos 3 piršto srityje ir kairio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti 2 poveikiais aštriabriauniu daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 49).

Iš 2012-12-26 alkotesterio parodymų kvito matyti, kad R. T. nustatytas 1,67 promilių girtumas (b.l. 25).

Iš 2012-12-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A-12122/12(01) matyti, kad 2012-12-26 S. T. kraujyje rasta 3,42 promilių etilo alkoholio (b.l. 47).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad pirma konfliktą pradėjo jo motina – nukentėjusioji R. T., apipylusi jį verdančiu vandeniu, vertinami kritiškai ir atmeti, kaip nepatvirtinti jokiais kitais faktiniais bylos duomenimis. Teismas tokius jo paaiškinimus vertina kritiškai ir jais netiki, vertindamas kaip asmens siekimą palengvinti sau padėtį. Kaltinamasis nurodė, kad mamai apipylus jį verdančiu vandeniu, jam ant kojų iššoko pūslės, be to, po trijų dienų nuo nudeginimo pūslės sprogo ir padėjo pūliuoti, dėl ko jis savaitę gydėsi Trakų ligoninės chirurginiame skyriuje, tačiau kaip matyti iš byloje esančių kaltinamojo medicininių dokumentų apžiūros protokolo (b.l. 49), nėra nurodyta, kad kaltinamajam būtų nustatyti kokie nors sužalojimai dėl nudegimų. Byloje nėra ir duomenų, kad S. T. būtų gydytas dėl šių nudegimų Trakų ligoninės chirurginiame skyriuje. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai R. Kurpiūtė ir A. Sverčkov taip pat paaiškino, kad kaltinamasis nenurodė, jog būtų buvęs apipiltas verdančiu vandeniu. Aplinkybė, kad pasak nukentėjusiosios ji buvo sužalota ne trikoju ramentu, o taburete, taip pat neįrodyta, kadangi pati nukentėjusioji ikiteiminio tyrimo metu parodė, kad buvo sužalota būtent trikoju ramentu (b.l. 26-27), o teisiamajame posėdyje parodė, kad stovėjo nugara į sūnų, kai jis trenkė, todėl nėra tikra kuo jai buvo suduota. Be to kaltinamasis teismui parodė, kad jis visų aplinkybių gerai neprisimena. Liudytojai R. Kurpiūtė ir M. Beliak parodė, kad įvykio vietoje matė sulaužytą kruviną trikojį ramentą, o ne taburetę. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai kokiu įrankiu ji buvo sužalota esminės įrodomosios reikšmės neturi, nes byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu pakanka konstatuoti kaltinamojo veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (galiojusios iki 2013-07-13) sudėtį.

Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo S. T. nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios motinos R. T. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. (galiojusią iki 2013-07-13).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad savo kaltę iš esmės pripažino.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), sunkių pasekmių nesukėlė, jis praeityje teistas 2 kartus už smurtą prieš šeimos narį, yra baustas administracine tvarka, nusikalto bausmės atidėjimo laikotarpiu, girtauja, nedirba, toliau daro teisės pažeidimus, šiuo metu atlieka bausmę už ankstesnę nusikalstamą veiką, todėl esant šioms aplinkybėms tikslinga sutikti su prokurorės siūloma bausme – laisvės atėmimu, kuri bendrinama su 2012-10-26 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Ikiteisminio tyrimo metu S. T. 2012-12-28 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirto įpareigojimo gyventi atskirai nuo nukentėjusiosios R. T. 1 mėnesį nuo 2012-12-28 (b.l. 80-81), - terminas baigėsi, todėl šio įpareigojimo panaikinimo klausimas nesprendžiamas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kameroje (2013-01-04 kvitas B serija BBB Nr. 039957, b.l. 20-21), - grąžintinas R. T..

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 1 d. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (galiojusią iki 2013-07-13) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2012-10-26 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę S. T. paskirti - laisvės atėmimą 9 (devynių) mėnesių laikui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2013-11-25.

Į bausmę įskaityti S. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. gruodžio 26 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2011-03-17 iki 2011-03-18, (viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - S. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą ir jį suimti tuoj pat po nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kameroje (2013-01-04 kvitas B serija BBB Nr. 039957), - grąžinti R. T.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Česlava Malinovska