Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. V. ir E. V. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims V. V. ir E. V. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

11. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šis įrodymas gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, sprendžia pareiškėjos pateiktą rašytinį įrodymą priimti ir jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų.

13. CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

14. CPK 582 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuoti asmenys teikdami pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo neprašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių pareiškėjos pateiktą prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Suinteresuoti asmenys pateiktame atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl prašymas dėl leidimo paimti vaiką išdavimo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašymas dėl vaiko paėmimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas tinkamai, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nustatančių leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo tvarką.

16. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 361 straipsnio 3 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka įtvirtinta VTAPĮ 365 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantai, siekdami įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką, turi pareigą paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai minėtos pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Skyriaus specialistai, atlikę nepilnamečio vaiko A. V. situacijos vertinimą (2025-05-23 Nr. (duomenys neskelbtini) ), nustatė rizikos veiksnius: (duomenys neskelbtini) vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga, karščiuoja ar kt.) ir (ar) yra sužalotas, bet negydomas, ir (ar) turi specialiųjų poreikių, kurių vaiko atstovai pagal įstatymą netenkina, nemato poreikio gydyti vaiką arba gydo jį kenksmingomis priemonėmis. Vaiko tėvai neužtikrino vaiko sveikatos priežiūros. Jau nuo 2025 m. sausio mėnesio vaiko tėvams buvo žinoma apie blogėjančią vaiko sveikatą, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų šiai situacijai spręsti. Vaiko tėvai laiku nesikreipė į gydytojus, nepaisė specialistų įžvalgų, dėl blogėjančios vaiko sveikatos, kas lėmė, jog vaikas atsidūrė (duomenys neskelbtini) skyriuje, dėl viso kūno išsekimo, kuris pavojingas vaiko gyvybei. 2025 m. gegužės 20 d. dėl galimo smurto (nepriežiūros) prieš nepilnametį Skyrius kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos pateikta informacija, kad 2025 m. gegužės 12 d. atvykus į gydymo įstaigą, A. V. būklė buvo labai sunki – nustatytas gyvybei pavojingas išsekimas bei elektrolitų disbalansas (pacientas į gydymo įstaigą atvyko jau su komplikacijomis; Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, medicininės apžiūros metu, stebimas visiškas vaiko išsekimas, visoje odoje bėrimas, ant klubakaulių, abipus kryžkaulio pragulos, daugybinės žaizdos delnų ir pėdų tarpupirščiuose, kirkšnyse, kelių, achilų srityse, tarpvietėje, plaukuotoje galvos dalyje įtariamos glindos), bei kiti pirmosios instancijos teismo tirti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tėvai netinkamai prižiūrėjo neįgalų sūnų A. V., nesirūpino jo higiena, laiku jam neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (vaikas į gydymo įstaigą atvyko jau su komplikacijomis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. V. jo gyvenamoji aplinka nėra saugi dėl apeliantų tėvystės įgūdžių stokos prižiūrint ir slaugant neįgalųjį A. V..

20. Iš į bylą kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto 2025 m. birželio 25 d. globojamo (rūpinamo) vaiko (A. V.) aplankymo akto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vaiko globėjas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įstaiga gavo gydytojų rekomendacijas, su jomis susipažino. Rekomendacijos vykdomos. Vaistus vaikui duoda slaugytoja. Vaikui skirti ne tik ir vaistai bet ir vitaminų papildai (kalcis, vitaminas D, folio rūgštis, magnis), viso devynis kartus dienoje vyksta vaistų vartojimas, kurie suleidžiami per gastrostomą. Penktadienį vyks planiniam gastrostomos priežiūrai (keitimui) Kaune. Vykdomi žaizdų perrišimai, birželio 23 d. vyko chirurgo konsultacija dėl pragulų, gastrostomos. Pastebėta, kad vaikas per kelias dienas buvimo įstaigoje (grįžęs iš ligoninės) atsigauna, po truputi tampa guvesnis. Berniukas dėvi sauskelnes. Įstaigos personalas teikiantis pagalbą vaikui: kineziterapeutas, vieną konsultaciją jau vyko, planuojama dvi per savaitę. Tėvai lankė vaiką nuo jo grįžimo iš gydymo įstaigos. Trečiadienį (06-18) atvyko, susiderino laiką pas direktorę, buvo supažindinti su lankymo taisyklėmis. Vaiką gali lankyti darbo dienomis ir darbo laiku tarp maitinimo (terminas – iki trijų valandų). Prieš ateinant visada turi paskambinti. Vaikas maitinamas kas tris valandas. Buvo atvykę 06-19 d. ir 06-20 d. Tėvai prabuvo iki pusvalandžio – 25 min. Šiandien (06-23) turėjo atvykti bet paskambino ir atšaukė. Bendravimas vyksta atskiroje patalpoje. Vaikas iškeliamas ir įsodinamas į vežimėlį, tačiau jame ilgai neišsėdi. Mama skambina kiekvieną dieną pasiteirauti kaip vaikas jaučiais ir susiderinti vizitą. Pastebėtos reakcijos – mama laikė vaiką ant kelių. Tėtis panešioja vaiką, pakalbino, paglostė. Fizinis kontaktas A. patinka. Vieno bendravimo metu vaikas pavargo, buvo irzlus ir bendravimas nutrūko. Ankščiau, kai A. mamą pamatydavo tai ištiesdavo rankas ir norėjo, kad mama jį neštų, šiai dienai jo reakcijos pasikeitusios. Pastebėta, kad vaikas vangus yra sunku nuspėti jo reakciją. Vaikui sudarytos sąlygos matytis su tėvais. Tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus atstovas pateikė išvadą, kad globėjas užtikrina vaiko poreikius, interesus, saugumą, vystymąsi, sveikatos priežiūrą, ugdymusi. Taip pat pateikė šias rekomendacijas: tęsti atsakingą globėjų pareigų vykdymą, užtikrinti gydytojų rekomendacijų vykdymą; stebėti vaiko susitikimus su jo tėvais ar artimaisiais, pastebėjimus fiksuoti vaiko byloje atitinkančiuose dokumentuose.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai neįrodo, kad apeliantai yra pajėgūs pasirūpinti savo neįgaliu sūnumi, patenkinti jo specialiuosius poreikius ir užtikrinti jam tinkamas sąlygas vystytis. Apeliantai nepateikė įrodymų kokias pastangas dėjo, siekdami pagerinti savo tėvystės įgūdžius, kaip priėmė specialistų siūlomą pagalbą (laikosi pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, lanko pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus ir kt.). Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad yra teikiamos pagalbos šeimai priemonės, tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo pačių tėvų dedamų pastangų, elgesio ir požiūrio keitimo, siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio A. V. interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės apie nepilnamečio A. V. sveikatos būklę, patvirtina, kad šiuo metu pagal pateiktus duomenis A. V. likus gyventi su apeliantais, kiltų grėsmė jo sveikatai ir interesams. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepilnamečio vaiko perdavimas (grąžinimas) tėvams neatitiktų geriausių vaiko interesų, sudarytų realias sąlygas sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

22. Nesutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išklausyti nepilnamečio vaiko A. V. nuomonę. VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principu – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Tokia VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkto nuostata iš esmės sukonkretinta CPK 380 straipsnyje. VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis A. V. dėl savo sveikatos būklės negeba išreikšti savo nuomonę. Kaip teisingai nurodė pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, nepilnametis A. V. dėl esamos negalios, sveikatos būklės nekalba, leidžia tik neaiškius garsus, todėl nėra galimybės jo apklausti.

23. Pagal VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė duomenis, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero potvarkiu likusiam be tėvų globos A. V. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikina globa (rūpyba), laikinu globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) . Taigi, kaip matyti iš minėtų įstatymo nuostatų, laikinosios globos (rūpybos) ir konkretaus laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimas nepriskirtinas teismo kompetencijai, todėl apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl laikinosios globos ir konkretaus laikinojo globėjo paskyrimo, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

25. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką A. V. iš jų tėvų V. V. ir E. V. išdavimo, teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl apeliantų atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.