- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 2-151/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4217-450/08 pagal ieškovo bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvas ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ dėl 1 969 064,6 Lt kompensacijos už nuosavybės teise priklausiusią turto dalį ir 66 678,46 Lt palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutavusi kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui kooperatinei bendrovei „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 969 064,6 Lt kompensaciją už atsakovo turto dalį, nuosavybės teise priklausiusią ieškovui, 66 678,46 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 20 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1 969 064,6 Lt sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, kadangi ieškovo reikalavimo suma yra didelė, o tai leidžia preziumuoti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi areštavo atsakovui kooperatinei bendrovei „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakakus – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose ar įmonės kasoje, 1 969 064,6 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leidžiant iš šio turto atsiskaityti su darbuotojais (mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo fondo biudžetus bei vykdyti prievoles ieškovui bankrutavusiai kooperatinei bendrovei „Jiezno vartotojų kooperatyvas“. Teismas sprendė, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl didelės sumos, t.y. 1 969 064,60 Lt, priteisimo, ginčas tęsiasi pakankamai ilgą laiko tarpą, o atsakovo prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas.
Šalies argumentai
Atsakovas kooperatinė bendrovė „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis vien tik ieškinio sumos dydžiu. Teismas apie ieškinio sumos dydį sprendė neįvertinęs atsakovo turtinės padėties. Remiantis balanso duomenimis, atsakovo nuosavybės teise valdomo turto vertė 2007 m. sudarė 67 428 152 Lt. Atsakovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims sudarė 454 122 Lt. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir kad jis turi pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir įvykdyti teismo sprendimą ieškinio tenkinimo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas draudimas išnuomoti areštuotą turtą pažeidžia atsakovo teises ir interesus bei ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Šiuo draudimu buvo pažeistas LR CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ekonomiškumo principas, pagal kurį laikinosios apsaugos priemonės negali nepagrįstai varžyti atsakovo teisių ir turi būti parinktos taip, kad būtų pakankamos konkretiems ieškinio reikalavimams užtikrinti. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai nėra susiję ar kildinami iš nuomos santykių, taip pat nėra susiję su atsakovo vykdoma jam priklausančio turto nuomos veikla. Atsakovui išnuomojus jam priklausantį turtą, jo turinė padėtis nepablogėja, kadangi jis išlieka išnuomoto turto savininkas, be to, išlieka išieškojimo nukreipimo į išnuomotą turtą galimybė. Todėl draudimas išnuomoti turtą nėra būtinas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškinio tenkinimo atveju. Šis draudimas varžo atsakovo teises daugiau, nei tai yra būtina, kadangi atsakovo turimo turto nuoma – yra pagrindinis jo pajamų šaltinis. Pritaikytas draudimas yra susijęs su nuostolių atsakovui atsiradimu ir užkerta kelią pajamoms gauti. Mano, kad teismas, uždrausdamas išnuomoti areštuotą turtą, šio savo sprendimo nemotyvavo.
Atsiliepimas
Ieškovas bankrutavusi kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kadangi jie patvirtina atsakovo turtinę padėtį 2007 m., o ne teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dieną. Be to, net ir sprendžiant apie atsakovo turtinę padėtį iš 2007 m. balanso, ji nėra tokia gera, kad nagrinėjamu atveju paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Didžiąją atsakovo turto dalį – 51 036 131 Lt – sudaro investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones, t.y. nurodyto turto dalį sudaro atsakovui priklausančios įmonių akcijos, kurių vertė šiuo metu nėra žinoma, o rinkoje sumažėjus sandorių įmonių akcijomis, atsiranda akcijų likvidumo problema. Be to, 2008 m. sumažėjus nekilnojamojo turto vertei, 2007 m. balanse nurodyta nekilnojamojo turto vertė neatitinka jo faktinės rinkos vertės, dėl ko išieškojimas iš nekilnojamojo turto gali būti apsunkintas. Todėl nors balansinė atsakovo turto vertė yra pakankamai didelė, dėl turto nelikvidumo ji gali neužtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, kadangi didelė ieškovui priklausančio turto dalis yra išnuomota, turto likvidumas yra žymiai mažesnis. LR CK 6.494 straipsnio 1 dalies pagrindu darytina išvada, kad daikto nuoma yra daikto apsunkinimas, kadangi, pardavus išnuomotą daiktą, nuomininko teisė į tą daiktą nepasibaigia.
Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (LR CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Atsakovas kooperatinė bendrovė „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria teismas tenkino ieškovo bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai dėl pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo, kadangi, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio sumą ir atsakovo turtinę padėtį, neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė ieškinio tenkinimo atveju (LR CPK 144 str. 1 d.), o taip pat dėl ekonomiškumo principo pažeidimo (LR CPK 145 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis, bylos Nr. 2-557/2007; 2008 m. spalio 2 d. nutartis, bylos Nr. 2-715/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, bylos Nr. 2-733/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartis, bylos Nr. 2-792/2008, ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šios bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar didelė ieškinio suma sudaro pagrindą išvadai, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str.).
Nagrinėjamu atveju atsakovui reiškiamas reikalavimas dėl 1 969 064,6 Lt kompensacijos už atsakovo turto dalį, nuosavybės teise priklausiusią ieškovui, priteisimo. Aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju yra pareikštas didelės ieškinio sumos turtinis reikalavimas, pati savaime leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ieškinio tenkinimo atveju. Iš apelianto pateikto 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas 2007 m. sudarė 67 428 152 Lt. Pažymėtina, kad didžiausią turto dalį – 51 036 131 Lt – sudaro finansinis turtas, t.y. investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones, tuo tarpu bendrovei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto vertė – 10 912 642 Lt. Duomenų apie įmonės finansinius rezultatus 2008 metais apeliantas nepateikė. Todėl, įvertinus atsakovo pateiktus duomenis apie jo turimo turto struktūrą, esant sparčiai besikeičiančios ekonominės situacijos sąlygoms, negalima daryti išvados, kad įmonės finansinė padėtis yra ir toliau išliks stabili.
Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl LR CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, nagrinėjamu atveju nustatant disponavimo areštuotu turtu apribojimo apimtį, draudimas išnuomoti areštuotą nekilnojamąjį turtą nėra proporcingas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams, prieštarauja atsakovo interesams ir gali sąlygoti nepagrįstų nuostolių atsakovui atsiradimą. Kadangi ieškovo pareikšti turtiniai reikalavimai dėl piniginės kompensacijos ir palūkanų priteisimo nėra susiję su ieškovo pažeistų daiktinių teisių į konkretų atsakovui priklausantį nekilnojamojo turto objektą gynimu, draudimas išnuomoti areštuotą turtą negali būti pripažintas būtina ieškiniu pareikštų reikalavimų užtikrinimo priemone. Areštuoto turto nuoma neapsunkintų teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju, kadangi ieškovas bet kokiu atveju išsaugotų išieškojimo nukreipimo į šį turtą galimybę. Atsakovui šį disponavimo jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu apribojimą grindžiant nuostolių atsiradimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš šio turto nuomos gauna didžiąją dalį savo pajamų, teisėjų kolegija pripažįsta nagrinėjamu atveju esant pagrindui tuo atveju, jei būtų areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, visiškai neapriboti disponavimo šiuo turtu galimybės, leidžiant jį išnuomoti.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau netinkamai įvertino faktiškai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis keistina, panaikinant atsakovui nustatytą draudimą išnuomoti areštuotą nekilnojamąjį turtą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti atsakovui kooperatinei bendrovei „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ numatytą draudimą išnuomoti areštuotą nekilnojamąjį turtą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).