- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- N-444-1045-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2009 m. kovo 27 d. nutarimu R. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 150 litų baudą. Nuobauda paskirta už tai, kad R. J., 2009 m. kovo 13 d. vairuodama automobilį sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, sukdama į kairę pusę, nedavė kelio ją lenkiančiai transporto priemonei, su ja susidūrė ir apgadino abi transporto priemones. Nutarime nurodyta, kad tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 161 punkto reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutarimu R. J. skundą patenkino, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno 2009 m. kovo 27 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.
Teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik tada, kai nustatomas konkretus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas. KET 161 punktas (KET redakcija, aktuali administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) nustatė, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Teismas pažymėjo, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kilti yra svarbus ne tik KET pažeidimas, bet ir pasekmės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas - bei priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Nagrinėjant bylą dėl tokio pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir ar tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.
Teismas įvertino R. J. 2009 m. kovo 13 d. paaiškinimą, pateiktą iš karto po eismo įvykio. R. J. paaiškinimus, kad ties sankryža yra ištisinė kelio linija, patvirtino Autoavarijos vietos schemoje užfiksuotas kelio Babriškės-Varėna-Eišiškės horizontalusis ženklinimas (b. l. 10, 21, 22). Iš autoavarijos vietos schemos nustatyta, kad ties eismo įvykio vieta iki posūkio į kairę yra ištisinė siaura linija 1.1, kurią kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Įvertinus Autoavarijos vietos schemoje užfiksuotus duomenis apie kelio atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, horizontalųjį ženklinimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas fotonuotraukas (b. l. 12, 13), policijos pareigūno 2009 m. kovo 13 d. tarnybinį pranešimą (pagal jį dėl aptariamo eismo įvykio administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir kito jame dalyvavusio automobilio vairuotojas A. T. (A. T.); jis atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą; b. l. 23), vadovaujantis teisėtumo ir objektyvumo principais, ATPK 9, 250 straipsniais, įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokolą kaip antrinį įrodymą, bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų visumą, padaryta išvada, kad automobilio „Mercedes Benz S350“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. T., kirtęs ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sutrukdė kito automobilio vairuotojai R. J. atlikti posūkį, tokie jo veiksmai buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad R. J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, ji atsakomybėn buvo patraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Byla nutraukta, nenustačius jos veiksmuose ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
III.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti. Apeliantas nurodo, kad skiriasi R. J. paaiškinimai dėl to, koks buvo ištisinės linijos ilgis iki sankryžos, kad ji pripažino nemačiusi, kada automobilis „Mercedes Benz S350“ pradėjo lenkti (skiriasi R. J. paaiškinime, kuris buvo surašytas iš karto po eismo įvykio, skunde ir teismo posėdyje išdėstytos aplinkybės). A. T. 2009 m. kovo 13 d. paaiškinime, kuris buvo pateiktas iš karto po eismo įvykio, nurodė įsitikinęs, jog nėra lenkti draudžiančio ženklo (tai patvirtina ir R. J. savo parodymuose) ir priešpriešinio eismo juosta yra laisva, pradėjęs lenkti priekyje važiavusį autobusą ten, kur dar nebuvo ištisinės ženklinimo linijos Nr. 1.1. Paaiškino, pradėjęs lenkimo manevrą, pastebėjęs kitą automobilį, kuris važiavo jo lenkiamo automobilio priekyje ir prasilenkinėjant pradėjo sukti į kairę, bandydamas išvengti susidūrimo, įjungęs garsinį signalą. Daroma išvada, kad A. T. pradėjo lenkimo manevrą, kirsdamas kelio ženklinimo liniją Nr. 1.6, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Priartėjęs prie kelio ženklinimo linijos Nr. 1.1, kaip to reikalauja KET, jis privalėjo grįžti į savo eismo juostą, tačiau tai padaryti jam sutrukdė sukantis į kairę automobilis, kurį vairavo R. J. Kadangi jis pažeidė KET 8 punkto reikalavimus, jam pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 75 litų bauda. Apeliantas pažymi, jog A. T. paaiškinimus, kad jis pradėjo lenkti priekyje jo važiavusį autobusą, kuris niekur nesuko, patvirtino ir R. J. savo 2009 m. kovo 13 d. paaiškinime, pateiktame iš karto po eismo įvykio. Apelianto manymu, A. T. KET 142 punkto nepažeidė.
Atsiliepimas
R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. R. J. pažymi, kad tame kelio ruože lenkti draudė horizontalusis kelio ženklinimas, remiasi KET 8, 122, 142 punktais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu nutraukta R. J. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
R. J. neigė padariusi nurodytą pažeidimą, paaiškino, kad eismo įvykį sukėlė automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, kuris, lenkdamas dvi transporto priemones, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. R. J. pažymėjo buvusi pakankamai atidi, iš anksto rodžiusi kairiojo posūkio signalą, sulėtinusi greitį, stebėjusi, kas vyksta už jos vairuoto automobilio. Iš autoavarijos vietos schemos (b.l. 10) bei fotonuotraukų (b.l. 12-13) matyti, kad apie 200 m atkarpoje iki sankryžos, kurioje įvyko aptariamas eismo įvykis, kryptimi, kuria važiavo eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, buvo ištisinė horizontaliojo kelio ženklinimo linija. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas A. T. savo paaiškinime (b.l. 20) nurodė, kad jis lenkė vietoje, kurioje nebuvo atlikti lenkimo manevrą draudžiančių ženklų, įsitikinęs, kad priešingos krypties eismo juostoje nėra automobilių, teigė mikroautobuso lenkimo manevrą pradėjęs ten, kur ištisinės kelio horizontaliojo ženklinimo linijos dar nebuvo.
Aptariamo eismo įvykio metu galiojusios KET redakcijos 141 punktas numatė, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, jog transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. KET 142 punktas numatė, jog jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. A. T. paaiškinime nurodė nepastebėjęs, kad R. J. vairuotas automobilis rodė kairiojo posūkio signalą, tai rodo, kad jis lenkimo manevrą pradėjo tuo neįsitikinęs, pažeidė KET 141.2 punkto reikalavimus. Autoavarijos vietos schema taip pat patvirtina, kad R. J. vairuotas automobilis susidūrimo metu buvo bebaigiąs posūkio į kairę manevrą. Darytina išvada, kad A. T. turėjo pastebėti posūkį atliekantį automobilį ir apvažiuoti jį iš dešinės arba palaukti, kol šis automobilis atlaisvins eismo juostą.
Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad aptariamą eismo įvykį sąlygojo vairuotojo A. T. veiksmai, pagrįstumą. Išdėstytomis aplinkybėmis R. J. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškelta byla, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, pagrįstai nutraukta. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.