Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-02-12 · Civilinė byla Nr. e2-885-650/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
e2-885-650/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03240-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Vandoras“
Trečiasis asmuo
G. V., S. P., AB „Šiaulių vandenys“, Swedbank P
Advokatai
Ingrida Varanavičė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-885-650/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03240-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.14, 3.2.3.1;3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,sekretoriaujant Daivai Girdenienei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės UAB „Vandoras“ direktoriui R. G., atsakovės atstovei advokatei V. B.,tretiesiems asmenims G. V., S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vandoras“, tretiesiems asmenims S. P., AB „Šiaulių vandenys“, G. V. ir Swedbank P&C Insurance" AS Lietuvoje veikiančiai per “Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filialą, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinį teisme, prašydama priteisti iš atsakovės 411,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 22,84 Eur kompensacinių palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2016-03-07 vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas (žalų ekspertas vertintojas) nustatė, kad buvo sulietos buto patalpų 41-1, 41-541-4 ir 41-6, sujungtų į bendrą erdvę, grindų laminatas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 441,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką S. P.. Draustas butas Nr. X buvo užlietas iš viršaus, namo bute Nr. Y iš vandens skaitiklio pradėjus lašėti vandeniui. Bute Nr. Y vandens skaitiklį keitė būtent atsakovė. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta. Atsakovė privalo atlyginti žalą, nes netinkamai sumontavusi vandens skaitiklį, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl vandens pratekėjimo iš atsakovės montuoto skaitiklio atsirado turtinė žala; atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinio reikalavimus, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.

Atsakovė UAB „Vandoras“ atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad 2016 m. vasario 26 d. bendrovės darbuotojai keitė šalto vandens skaitiklį bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo įrengtas vandens skaitiklis Nr. 1221112, su rodmenimis 00000,01 m3. Pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkė G. V. pasirašydama šalto vandens skaitiklio pakeitimo aktą buvo supažindinta su šalto vandens keitimo akte nurodytu punktu, kad 10 dienų po vandens skaitiklio keitimo privalo stebėti šalto vandens skaitiklio detalių sandarumą. Akte taip pat nurodoma, kad po skaitiklio keitimo praėjus 10 dienų UAB „Vandoras“ pretenzijų nepriima, neatsako ir neprisiima atsakomybės dėl pajungimo detalių sandarumo.

Atsakovė taip pat nurodė, kad 2016 m. kovo 7 d. buvo iškviestas UAB „Vandoras“ atstovas dėl vandens lašėjimo per šalto vandens skaitiklį. Tai įrodo, kad buto, adresu(duomenys neskelbtini) savininkė G. V. nestebėjo šalto vandens skaitiklio detalių sandarumo, nors pasirašydama Aktą įsipareigojo tai daryti. UAB „Vandoras“ meistras atvykęs į butą, adresu, (duomenys neskelbtini), jokio vandens pratekėjimo ar kokio nors nesandarumo nenustatė. Meistras pakeitė vandens skaitiklio sujungimo antgalių tarpines, užplombavo bei surašė naują 2016-03-07 šalto vandens skaitiklio keitimo aktą. Šalto vandens skaitiklis nebuvo pakeistas, pakeistos tik tarpinės tarp jungčių prie šalto vandens skaitiklio. UAB „Vandoras“ meistras taip pat nurašė šalto vandens skaitiklio rodmenis. 2016-03-07 Šalto vandens skaitiklio keitimo akte buvo užfiksuotas vandens skaitiklio Nr. 1221112 parodymas 00001,586 m3. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bute nebuvo jokios avarijos ir tai įrodo pratekėjęs vandens kiekis per 44 buto vandens skaitiklį, kuris nuo skaitiklio įrengimo datos t.y. 2016-02-26 iki 2016-03-07, kai nuvykęs UAB „Vandoras“ meistras užfiksavo šalto vandens skaitiklio parodymus, buvo tik 1,576 m3.

Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia aplinkybe, kad šalto vandens skaitiklis įrengtas sieninėje spintoje šalia vandentiekio stovo, todėl esant vandens nutekėjimui per sieninėje spintoje sumontuotų vandens skaitiklių veržles iš esmės negalėjo būti aplietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi vanduo per vandentiekio stovą tekėtų į apačią ir patektų į daugiabučio namo rūsį. UAB „Vandoras“ apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimą nebuvo informuotas, nebuvo kviestas nustatant padarytą žalą ar atliekant draudiminio įvykio tyrimą. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas vien remiantis turto draudėjos suteikta informacija ir viršutinio buto adresu (duomenys neskelbtini) savininkės paaiškinimais. Atsakovės teigimu, ieškovė tinkamai neatliko įvykio aplinkybių tyrimo.

Teismo posėdžio metu atsakovę atstovaujantis direktorius teikė iš esmės analogiškus paaiškinimus tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį; papildomai argumentavo, kad jų bendrovė tik atliko vandens keitimo rangos darbus pagal sutartį, sudarytą su UAB „Šiaulių vandenys“, taip pat jų vardu teikė pasirašyti buvo savininkams atitinkamus aktus, kuriuose pastarieji įsipareigojo 10 dienų atidžiai stebėti vandens skaitiklio pajungimo detalių sandarumą; bendrovė neatsakinga už atsiradusią žalą, nes neaišku, kaip ir iš kur atsirado vandens žymės ant žemutinio buvo grindų. Atitinkamai atstovė advokatė su ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti, argumentuodama, kad dėl atsiradusios žalos kalta pati žemutinio buto savininkė, kuri neleistinai sujungė atitinkamu laidu (kabeliu) vamzdynus sieninėje spintoje, einančius per visus daugiabučio namo aukštus.

Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2015-09-17 UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Vandoras“ pasirašė šalto vandens skaitiklių montavimo paslaugos viešojo pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 15-09-17/01, pagal kurią UAB „Šiaulių vandenys“ iš UAB „Vandoras“ perka šalto vandens skaitiklių montavimo paslaugas. Pagal sutarties 1 priedo „Techninės Specifikacijos“ 8.11 ir 8.12 punktus, UAB „Vandoras“ paslaugos atlikimo garantiniu laikotarpiu šalto vandens skaitiklių montavimo paslaugos gedimus šalina savo lėšomis ir atlygina UAB „Šiaulių vandenys“ ir/ar tretiesiems asmenims dėl UAB „Vandoras“ darbuotojų kaltės padarytą bet kokią žalą. 2016-03-07 UAB „Šiaulių vandenys“ dispečerinėje tarnyboje buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini) buto savininko pranešimas dėl vandens nutekėjimo. Budinti brigada nustatė, kad vanduo sunkiasi per vandens skaitiklio veržlę. UAB „Šiaulių vandenys“ nebuvo informuotas apie buto (duomenys neskelbtini), apliejimą, nebuvo kviestas nustatant padarytą žalą ar atliekant draudiminio įvykio tyrimą.

Trečiojo asmens teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vandens lašėjimas per skaitiklio veržlę yra susijęs su atsiradusia žala bute, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. neįrodytas priežastinis ryšys. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo užfiksuotos avarijos ar didelio vandens pratekėjimo, kuris būtų galėjęs užlieti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalto vandens skaitiklis bute, , (duomenys neskelbtini) įrengtas sieninėje spintoje šalai vandentiekio stovo, todėl esant vandens nutekėjimui per sumontuotą vandens skaitiklio veržlę bute, (duomenys neskelbtini), vanduo tekėtų ne į žemiau esantį butą, o vandentiekio stovu į daugiabučio namo rūsį, todėl 2016-03-09 turto sunaikinimo akte minimos aplietos patalpos: „Koridorius 41-1, virtuvė 41-5, kambarys 41-4 ir kambarys 41-6“ negalėjo būti aplietos dėl vandens pratekėjimo/ lašėjimo per šalto vandens skaitiklio veržlę iš aukščiau esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui nebuvo suteikta galimybė pamatyti padarytą žalą, įvertinti situaciją.

Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Šiaulių vandenys“ atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (II t., 42 b.l.).

Trečiasis asmuo S. P. atsiliepime į ieškinį nurodė su juo sutinkanti. Nurodė, kad įvykus buto apliejimui, padarytas nuostolis draudimo bendrovės įvertinas, apskaičiuotas ir atlygintas teisinga 411,00 Eur verte (I t., 67 b.l.). Teismo posėdyje trečiasis asmuo palaikė ieškovo poziciją ginče, teikė tuos pačius argumentus, kurie nurodyti atsiliepime į ieškinį, papildomai paaiškino, kad būtent tą kovo mėnesį ji atostogavo, todėl išdžiuvusias vandens dėmes ant buto grindų pastebėjo jos motina V. P., atėjusi į butą laistyti gėlių; būtent motina tada nuėjo į aukščiau esantį butą ir to buto savininkė pradariusi koridoriuje sieninę spintą pastebėjo, kad sunkiasi vanduo pro pakeistą vandens skaitiklį.

Trečiasis asmuo G. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teikė byloje rašytinius paaiškinimus (116-117 b.l.), kuriuose nurodė, kad jai priklausančiame bute 2016 m. vasario mėnesį buvo atlikti vandens skaitiklio keitimo darbai, kuriuos atliko UAB „Vandoras“. Darbo metu jai nebuvo užsiminta, kad reikės pasirašyti sutartį ir jei būtų žinojusi, kad teks stebėti skaitiklį sekančias dienas, ji būtų nesirašiusi. Sieninę spintą, kurioje yra skaitiklis, ji atidaro tik kartą per mėnesį, todėl pakartotinai skaitiklio netikrinusi, vandens nuotėkio nepastebėjusi. Užfiksavus X bute vandens nuotėkį, G. V. priklausančiame bute, atidarius spintos dureles pastebėtas drėgnas vamzdis, ant kurios sumontuotas skaitiklis, o pro varžto sriegius sunkiasi vanduo. Sekančią dieną atvyko UAB „Vandoras“ meistras, kuris sutvarkė skaitiklį ir pasakė, kad buvo blogai įdėta tarpinė. Teismo posėdyje trečiasis asmuo iš esmės teikė analogiškus paaiškinimus, neigdama savo kaltę dėl vandens pratekėjimo į žemiau esantį butą per namo vandentiekio vamzdynus.

Trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance" AS Lietuvoje veikianti per “Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filialą teikė atsiliepimą į ieškinį, iš esmės neišdėstydamas savo pozicijos ginče, nurodydamas, kad su G. V. 2015 m. lapkričio 28 d. pasirašė draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Nr. GT12984413) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo. Draudimo laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. Kadangi draudėja G. V. byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismo sprendimas neturės įtakos “Swedbank P&C Insurance" AS Lietuvoje veikiančiai per “Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą teisėms ir/ar pareigoms. Prašo bylą nagrinėti Swedbank P&C Insurance" AS Lietuvoje veikiančiai per "Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filialą nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra ( 1 t.,165-166 b.l.)..

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Proceso dalyvių teiktais paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens S. P. turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės draustas būsto draudimu (I t., 38-40 b.l.). 2016-03-09 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu užfiksuotas minėto buto užliejimas iš viršaus, pastebėtas 2016-03-07 (I t., 44-46 b.l.). 2016-04-12 buvo apskaičiuota 411,00 Eur draudimo išmoka, kurią ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui. 2015 m. kovo 26 d. atsakovei ieškovas išsiuntė pranešimą dėl draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka ( I t., 18 b.l.). 2016-02-26 -2016-03-07 laikotarpiu UAB „Vandoras“ atliko šalto vandens skaitiklio keitimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. V. (73 b.l.).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.

Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Byloje nustatyta, kad ieškovė (draudikė) turto draudimo sutartimi apdraudė trečiojo asmens S. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pastarasis buvo užlietas vandeniu, pratekėjusiu iš viršuje esančio buto Nr. X, priklausančio trečiajam asmeniui G. V., ir vandens poveikyje buvo sugadintas grindų laminatas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai (S. P.) 441,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovė atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, o šiai draudimo sutarties rūšiai Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nenustato draudiko subrogacinio reikalavimo dėl draudimo išmokos sugrąžinimo iš žalą padariusio (atsakingo) asmens ir (ar) jo draudiko apribojimų. Taigi, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (atsakovės) ir (ar) jo draudiko.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Byloje kilo ginčas dėl to, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko dėl atsakovės UAB „Vandoras“ kaltės, ir ši bendrovė, kaip rangos darbus atlikęs asmuo, privalo atsakyti visa apimtimi draudikui, nepaisant buto savininko atsakomybės prezumpcijos. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tai reiškia, jog ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Atsakovė, savo ruožtu, privalo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos. Vykdydama šią pareigą atsakovė nurodė, jog nesutinka, kad S. P. butas buvo aplietas dėl pakeisto šalto vandens skaitiklio aukščiau esančiame G. V. bute. Bendrovės veiksmuose nėra kaltės, o nesant kaltės, nekyla atsakomybė.

Byloje šalys neginčijo aplinkybės, kad 2016-02-26 atsakovė UAB „Vandoras“ atliko šalto vandens skaitiklio keitimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. V.. Atsakovė UAB „Vandoras“ šalto vandens skaitiklio keitimo darbus atliko 2015-09-17 Šalto vandens skaitiklių montavimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“ iš UAB „Vandoras“ pirko šalto vandens skaitiklių montavimo paslaugas. Minėtas butas yra virš aplieto buto, priklausančio S. P.. Atsakovės UAB „Vandoras“ ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių vandenys“ teigimu, buto užliejimas negalėjo įvykti dėl skaitiklio keitimų darbų, kadangi skaitiklis įrengtas šalia vandentiekio stovo, todėl esant vandens tekėjimui, vanduo tekėtų ne į žemiau esantį butą ((duomenys neskelbtini)), o į daugiabučio namo rūsį. Teismas atmeta šiuo atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kadangi buto apliejimas pastebėtas dešimties dienų laikotarpiu po skaitiklio keitimo, o atlikus skaitiklio sujungimo antgalių tarpinės keitimo darbus vandens nuotėkis buvo pašalintas ir nebesikartojo. Be to trečiojo asmens 2016-04-20 AB „Šiaulių vandenys“ rašytiniame atsakyme į paklausimą nurodyta, kad 2016-03-07 gavus dispečerinėje tarnyboje pranešimą apie vandens nutekėjimą, atvykusi brigada nustatė, kad vanduo sunkiasi per vandens skaitiklio veržlę (1 t., 49 b.l.), t.y. patvirtintas vandens nuotėkis būtent per šalto vandens skaitiklį. Pakartotiniame 2016-03-07 šalto vandens skaitiklio keitimo akte, kurį pasirašė UAB „Vandoras“ darbuotojas G. M. nurodyta, kad po avarijos pakeista plomba ir tarpinės. Analogiškas vandens skaitiklio detalių keitimo ir galimas jų nesandarumo priežastis iš esmės tvirtino apklausti teisme liudytojai - A. Ž., G. V., V. M., M. G., G. M.. Atsakovės teiginiai, kad tokiu G. V. bute keisto skaitiklio nesandarumo atveju vanduo turėjo bėgti bendrais vandentiekio vamzdynais tik į daugiabučio namo rūsį yra hipotetiniai ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Laikytina, kad byloje įrodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto apliejimas įvyko dėl vandens nutekėjimo, kurio šaltinis – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeistas šalto vandens skaitiklis, pro kurį sunkėsi vanduo, kuris pro vandens stovą ( bendrus namo vamzdynus) tekėjo į žemiau esantį butą ir prasiskverbė per sieninę spintą į grindų laminatą. Atmestini ir kiti atsakovės atstovės deklaratyvūs teiginiai, išsakyti teismo posėdyje, kad būtent žemutinio buto savininkė kalta dėl atsiradusios žalos, nes neleistinai sutvirtino kabeliu sieninėje spintoje esančius vamzdynus, ir per jį pateko vanduo į butą. Teismas remiasi byloje nuosekliais ieškovės atstovės, trečiojo asmens S. P., liudytojų G. B., V. P. parodymais dėl vandens pratekėjimo iš aukščiau esančio G. V. buto, sąlygoto būtent vandens skaitiklio keitimo tame bute, ir vertina, kad tai buvo vienintelis vandens nutekėjimo šaltinis, lėmęs žalos atsiradimą žemiau esančiam butui. Šias teismo išvadas pagrindžia ir prijungtos žalos atlyginimo bylos medžiagos, fotonuotraukos, pagrindžiančios trečiojo asmens S. P. bute padarytą žalą (1 t., 5-51 b.l, 2 t.,3-40, 45 b.l.)

Nors atsakovė teigia, kad pagal vandens skaitiklio keitimo sutartį atsakovė praėjus dešimčiai dienų po skaitiklio pakeitimo pretenzijų nebepriima, tačiau akivaizdu, kad G. V. bute pakeitus 2016-02-26 šalto vandens skaitiklį, nuotėkis prasidėjo būtent tuo laikotarpiu, o žemiau esančio buto apliejimas kaip nuotėkio pasekmė užfiksuota būtent tuo dešimties dienų laikotarpiu (išdžiuvusios vandens dėmės pastebėtos 2016-03-07). Be to, pagal Šalto vandens skaitiklių montavimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 15-09-17/01 techninės specifikacijos 8.11 punktą šalto vandens skaitiklio montavimo paslaugai Paslaugos teikėjas privalo suteikti ne trumpesnę nei vienerių metų garantiją (I t. 89 b.l.), kas reiškia, kad dešimties dienų laikotarpis negali būti atsakovo atsakomybę už kilusią žalą panaikinantis terminas, jei yra nustatyti skaitiklio montavimo paslaugos trūkumai. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad yra įrodyti atsakovo UAB „Vendoras“ neteisėti veiksmai – t.y. nekokybiškai atlikti šalto vandens skaitiklio montavimo darbai, padaryta žala – aplietas vandeniu butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir priežastinis ryšis, t.y. dėl netinkamai atlikto šalto vandens skaitiklio montavimo įvyko vandens nuotėkis, dėl ko padaryta žala aptariamam butui.

Tačiau teismas šiame ginče negali konstatuoti, kad žala, atsiradusi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo yra sąlygotas vienareikšmiškai atsakovo veiksmų. Reikšminga aplinkybė yra ta, kad šalto vandens skaitiklio montavimo darbus priėmė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė – trečiasis asmuo G. V., kuri pasirašė ant abiejų skaitiklio keitimo aktų (I t. 73 b.l.). 2016-02-26 skaitiklio keitimo akte paryškintu šriftu išskirtas informacinis tekstas, kuriuo vartotojas (šiuo konkrečiu atveju - trečiasis asmuo G. V.) informuojamas apie pareigą 10 dienų stebėti skaitiklių pajungimo detalių sandarumą ir pastebėjus vandens lašėjimą, informuoti atitinkamu telefonu. Nors trečiasis asmuo G. V. nurodė, kad apie tokį įpareigojimą nežinojusi ir todėl skaitiklio nestebėjusi, tačiau liudytojo M. G. parodymai patvirtina, kad G. V. apie pareigą stebėti pakeistą skaitiklį buvo papildomai atsakovės darbuotojo informuota ir žodžiu.

Remiantis teismų praktika, pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, o tai reiškia esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Ginče nustatyta aplinkybė, kad draudiminio įvykio metu šalto vandens skaitiklio keitimas vyko būtent trečiojo asmens G. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į civilinėje teisėje taikomus vidutiniškai rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartus analogiškoje situacijoje, daro išvadą, G. V., būdama tinkamai informuota apie būtinybę stebėti vandens skaitiklio sandarumą artimiausias dešimt dienų po jo pakeitimo, to nedarė, teismo posėdyje ji pati patvirtino, kad sieninę spintą, kurioje įrengtas šalto vandens skaitiklis, atidaranti tik kartą per mėnesį, todėl nematė būtinybės skaitiklį tikrinti dažniau, net ir įvykus vandens skaitiklio pakeitimui; taip pat nurodė, kad turi gyvenimiškosios ir darbines praktikos įvairių dokumentų rengime, pasirašyme, nes baigusi aukštąją mokyklą, vadovauja savo verslui, tačiau šiuo konkrečiu atveju ji abu kartus pasirašė ant skaitiklio keitimo aktų, visai neskaičiusi jų turinio. Teismo nuomone, tokie veiksmai laikyti neatidžiu ir nerūpestingu patalpų savininkės elgesiu, kuris sąlygojo aplinkybes, kad nebuvo savalaikiai pastebėtas šalto vandens skaitiklio detalių nesandarumas ir vandens nuotėkis, tuo padarant žalą žemiau esančiam butui. Jei trečiasis asmuo būtų tinkamai vykdęs šalto vandens skaitiklio keitimo akte nurodytą įpareigojimą, vandens pratekėjimas būtų pastebėtas operatyviai ir nebūtų kilusi žala, arba būtų kilusi mažesnio dydžio. Teismas daro išvadą, kad ir trečiojo asmens G. V. neveikimas dėl jos bute esančio skaitiklio nepriežiūros po jo pakeitimo, sąlygojo trečiajam asmeniui S. P. priklausančio turto sugadinimą.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad turtinė žala, atsiradusi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo, yra sąlygota tiek dėl atsakovo UAB „Vandoras“ nekokybiškai atliktų šalto vandens skaitiklio keitimo darbų, tiek dėl trečiojo asmens G. V. neveikimo, t.y. pakeisto vandens skaitiklio sandarumo nestebėjimo, t.y. buvo kelių asmenų bendrai padaryta. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 2 d. numato, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti išmokėtos žalos atlyginimo dalies, proporcingai jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo visą prašomą turtinės žalos atlyginimą priteisti tik iš atsakovės, šiame ginče nesant galimybių nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Konstatuotina, kad tiek pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, tiek teismo posėdyje prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, teismas siūlė ieškovei tikslinti savo reikalavimus, atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančią statinio (buto) savininko atsakomybės prezumpciją, spręsti dėl kitų galimų atsakovų byloje, tačiau ieškovė nurodė pasiliekanti prie savo ieškinio reikalavimų, visa apimtimi juos reiškiant vienai atsakovei, kaip rangos darbus atlikusiam ir už žalą tiesiogiai atsakingam asmeniui. Įvertinus tai, kad šiame ginče nustatyta, jog dviejų asmenų veiksmai/ neveikimas lėmė turtinės žalos atsiradimą, tikslinga jos atlyginimo naštą visgi paskirstyti proporcingai ir vertinti, kad atsakovė turėtų atsakyti tik viena antrąja padarytos žalos dalimi. Kadangi ieškovas nepareiškė turtinės žalos atlyginimo reikalavimo iš buto savininkės G. V., todėl teismas turi pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą ½ dalimi, ir iš atsakovės UAB „Vandoras“ ieškovės naudai priteisti 205,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat pusę priskaičiuotų minimalių kompensacinių palūkanų - 11,42 Eur (CK 6.261 straipsnio 2 dalis).

27. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatymu numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Be to teismas šiame ginče atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo G. V. 2015 m. lapkričio 28 d. pasirašė draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Nr. GT12984413) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo, kurio draudiminis laikotarpis nuo 2015-12-16 iki 2016-12-15. Šiuo draudimu buvo apdrausta ir turto savininko civilinė atsakomybė. Byloje aptariamas buto apliejimas įvyko būtent draudiminiu laikotarpiu. Kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Taigi nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį išmoką sumokėjęs draudikas (ieškovas) turėjo teisę ir galimybes pirmiausia nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą trečiojo asmens G. V. draudikui Swedbank P&C Insurance" AS Lietuvoje veikiančiai per “Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filialą pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Teismas daro išvadą, kad ieškovė, kaip draudikas, nebuvo pakankamai aktyvus ir neišnaudojo visų galimų procedūrų, kad neteismine tvarka būtų sureguliuotas žalos atlyginimas, tokiu būdu ieškovės procesinis elgesys, inicijuojant visa žalos apimtimi bylą prieš atsakovę laikytinas neatitinkančiu CPK 42 str. 5 dalyje numatytų šalies pareigų bei negali būti pateisinamas.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė nurodo, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio, kelionės išlaidas (44,41 Eur už vykimą į 2018-01-19 teismo posėdį, 40,87 Eur už vykimą į 2017-06-12 teismo posėdį, 43,92 Eur už vykimą 2017-11-28 teismo posėdį, 43,19 Eur už vykimą į 2017-06-28 teismo posėdį, 39,78 Eur už vykimą į 2017-10-06 teismo posėdį) (II t., 46-57 b.l.), 70,08 Eur išlaidas už ieškinio surašymą (I t. 62-63 b.l.). Iš viso ieškovas patyrė 297,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 400,00 Eur atstovavimo išlaidų (I t. 177-178 b.l.). Kadangi patenkinama 50 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovės turėtų būti priteistina 148,62 Eur išlaidų, iš ieškovės atsakovei turėtų būti priteistina 200,00 Eur išlaidų. Tačiau teismas daro išvadą, kad ieškovė, kaip draudikas, nebuvo pakankamai aktyvus ir neišnaudojo visų galimų procedūrų, kad neteismine tvarka būtų sureguliuotas žalos atlyginimas, tokiu būdu ieškovės procesinis elgesys, inicijuojant visa žalos apimtimi bylą prieš atsakovę laikytinas neatitinkančiu CPK 42 str. 5 dalyje numatyto šalies procesinio sąžiningumo, veikimo siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, kitų teisių ir pareigų. Dėl to teismas šiame ginče nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims bendrųjų taisyklių, ir nepriteisia ieškovės naudai iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, abiem šalims tarpusavyje jas įskaitydamas (CPK 93 str.4 d.).

Proceso metu susidarė 10,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovės valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės UAB „Vandoras“ (juridinio asmens kodas 301106618) 205,50 Eur (du šimtus penkis eurus, 50 centų) turtinės žalos atlyginimo, 11,42 Eur (vienuolika eurų, 42 centus) kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą 216,92 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vandoras“ (juridinio asmens kodas 30110618) 5,20 Eur (penkis eurus, 20 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 – „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“).

Priteisti iš ieškovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 5,20 Eur (penkis eurus, 20 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 – „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“).

Kitų bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Alma Jurgelienė