- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-292/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- A.P.
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. B2-41-278/2007 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims bankrutavusiam Ričardo Puntuzo avalynės gamybos cechui „Rūta“ ir bankrutavusiai R. Puntuzo tikrajai ūkinei bendrijai „Trys karūnos“ dėl santuokos nutraukimo bei turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Nurodė, kad jos bei atsakovo R. P. 1986 m. rugsėjo 13 d. sudaryta įregistruota santuoka yra iširusi, nes ieškovė ir atsakovas bendro santuokinių gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau nei 15 metų. Santuoka iširo dėl sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 str., t.y. būti lojaliems vienas kito atžvilgiu, gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai bei materialiai, nesilaikymo. Ieškovė teismo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jai santuokinę pavardę bei padalinti turtą, priteisti jai bei atsakovui nuosavybėn po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), jai priteisti virtuvės baldų komplektą 500 Lt vertės, lovą 100 Lt vertės, viso turto už 10100 Lt, o atsakovui R.P. nuosavybėn priteisti televizorių „Tauras“ 250 Lt vertės, siuvimo mašiną „Tula“ 250 Lt vertės, skalbimo mašiną „Fėja“ 175 Lt vertės, spintą 200 Lt vertės, stalą su kėdėmis 50 Lt vertės, viso turto 10425 Lt sumai. Ieškovė taip pat nurodė, jog santuokos metu atsakovas įsteigė dvi įmonės, kurioms šiuo metu yra iškeltos bankroto bylos ir mano, kad skolas šių įmonių kreditoriams privalo atlyginti tik atsakovas, nes ji prieštaravusi individualios įmonės steigimui, o apie kitos įmonės įsteigimą nežinojo, šeima pajamų iš įmonių veiklos negavo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – santuoką nutraukė, o reikalavimų dalį dėl turto padalijimo atmetė. Teismas nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu, nepakankamai rėmė vienas kitą moraliai bei materialiai. Sutuoktiniai santuoką prašė nutraukti abu, sutuoktinių vaikai yra pilnamečiai, atsakovas skiria lėšų jų išlaikymui, todėl ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką tenkintino. Teismas taip pat nurodė, jog iš bylos dokumentų matyti, jog šalims gyvenant santuokoje, 1990 m. gruodžio 26 d. atsakovas įsteigė individualią įmonę - avalynės gamybos cechą „Rūta“, o 1993 m. gegužės 31 d. - tikrąją ūkinę bendriją „Trys karūnos“. Panevėžio apygardos teismo nutartimis šioms įmonėms yra iškeltos bankroto bylos. 2006 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtinta, jog R. Puntuzo avalynės gamybos cechas „Rūta“ kreditoriams yra skolingas 10057,69 Lt, o 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintas TŪB „Trys karūnos“ 407 091,60 Lt įsiskolinimas kreditoriams. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 str. 1 d. 4 p. numato, jog įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog abi įmonės buvo įsteigtos A.P. ir R.P. santuokos metu. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių įmonės, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą – nenurodė ir neįrodė, kad įmonės buvo įsteigtos už vieno sutuoktinio R.P. lėšas, nepateikė įrodymų, jog įmonės verslas buvo susijęs tik su vienu R. P. ir šeima iš verslo negavo jokių pajamų. Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad šalių santuokos metu įsteigtų R. P. įmonių turtas priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl iš įmonių veiklos kilusios prievolės yra abiejų sutuoktinių bendrosios prievolės.
Teismas taip pat nurodė, jog tais atvejais, jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Tai numato ir R. Puntuzo TŪB „Trys karūnos“ jungtinės veiklos sutartis, kurią sudarė R. P. ir J. D. Kadangi A. P ir R. P yra juridinio asmens dalyviai, kaip sutuoktiniai, todėl jie atsako ir už įmonės prievoles, atsiradusias iš įmonių veiklos. Abi bankrutavusios įmonės jokio turto neturi, todėl kreditorinių skolų išieškojimas turi būti nukreiptas į įmonės savininkų turtą. A.P. nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas įsteigė avalynės gamybos cechą „Rūta“ prieš jos valią ir, jog šeima jokių pajamų iš įmonės veiklos negavo. Ieškovė pripažįsta, jog žinojo apie individualios įmonės įsteigimą. Šalys nepateikė jokių įrodymų, kad 1990 – 2003 m. laikotarpiu gyveno atskirai ir atsakovas neteikė materialinės pagalbos šeimai. Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys tik daugiau nei vieneri metai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir buitinius reikalus tvarko atskirai. Ta aplinkybė, jog A.P. įmonių veikloje nedalyvavo, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ji prieštaravo įmonių steigimui, o šeima iš verslo negavo pajamų. Šalys neįrodė, jog 1990 m. bei 1993 m. įsteigtos įmonės priklausė R.P. asmeninės nuosavybės teise, kaip įsteigtos už asmenines jo vieno lėšas. Teismas nurodė, jog atsakovo įsteigtų įmonių kreditorių patvirtinta bendra reikalavimų suma ženkliai viršija šalių santuokoje įgytą turtą, į kurį turi būti nukreiptas skolų išieškojimas, todėl ieškovės prašymą padalinti turtą atmetė, nes iš šalių turimo turto vertės atėmus mokėtinų skolų dydį, dalintino bendro turto nelieka, jo neužtenka visiems kreditoriniams reikalavimams bei administravimo išlaidoms tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės ieškinio dalis dėl turto padalinimo. Apeliantė nurodo, kad:
1. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turėjo išspręsti ir sutuoktinių turto padalinimo klausimą, tačiau šią ieškovės ieškinio dalį paliko netenkintą.
2. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas individualias įmones įsteigė gyvenant santuokoje su ieškove. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teisme nurodė, jog įmonės buvo įsteigtos jiems gyvenant skyrium, nes šalys atskirai gyvena nuo 1990 metų pabaigos. Ieškovė atsakovui sutikimo steigti individualią įmonę avalynės gamybos cechą „Rūta“ nedavė, o lėšos iš įmonės nebuvo naudojamos šeimos interesams, todėl ieškovė neturėtų atsakyti savo turtu pagal individualios įmonės prievoles.
3. Nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovė naudojosi iš individualių įmonių gaunamomis pajamomis, nes ji, dirbdama pagal patentą ir gaudama 500 – 1000 Lt, negalėjo išlaikyti dviejų dukterų. Ieškovė nurodo, jog dukteris išlaikyti padėdavo jos vyras ir, kad ieškovė be šių pinigų gaudavo valstybės mokamas pašalpas už neįgalaus vaiko priežiūrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais trečiasis asmuo R. Puntuzo TŪB „Trys karūnos“, tretysis asmuo likviduojamas R. Puntuzo avalynės gamybos cechas „Rūta“ ir suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kėdainių skyrius prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas santuoką, turėjo išspręsti ir sutuoktinių turto padalinimo klausimą. Nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu yra nutraukiama santuoka, santuokos nutraukimo byloje visais atvejais privalo būti išspręsti CK 3.59 straipsnyje numatyti klausimai, taigi ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.62 straipsnio 3 dalis).
Tam, kad padalinti bendrą sutuoktinių turtą teismas turi nustatyti šio turto bendrą masę. Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi teismo sprendimu dalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu galima taip padaryti. Siekiant padalyti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą. Balanso sudarymas prasideda nuo bendro ir asmeninio turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87 – 3.91 straipsnių nuostatomis. Nustatęs bendrą sutuoktinių turtą, teismas turi nustatyti iš bendro turto sumokamas iš jo mokėtinas skolas (t.y. skolas pagal bendras sutuoktinių prievoles), kurių mokėjimo terminas yra suėjęs.
Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neištyrė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu ir 327 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo panaikinti ir šioje reikalavimų dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.