Utenos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-24 · Civilinė byla Nr. 2-87-228/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
2-87-228/2012
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-02189-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
R. K., J. Š.
Atsakovas
J. R.
Advokatai
Vida Leonovienė, Rima Žiautienė
Kategorijos
  • 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-87-228/2012Teisminio proceso Nr.2-50-3-02189-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 34.4.8.; 113.1.; 116.1. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 24 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovams R. K. ir J. Š., jų atstovei advokatei Rimai Žiautienei, atsakovei J. R., jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos 4-ojo notarų biuro notarei D. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir J. Š. ieškinį atsakovei J. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė D. P. ir VĮ Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovai R. K. ir J. Š. patikslintame ieškinyje (teismui pateiktas 2012-03-15) ir posėdžių metu prašė pripažinti negaliojančia 2010-05-07 J. R. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl ½ nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, panaikinti ½ dalies nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovės J. R. vardu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. M.. Testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registro Nr. 51, visą turtą paliko lygiomis dalimis A. Š. ir J. R.. A. Š. yra ieškovų motina, ji mirė (duomenys neskelbtini), o mirus M. M. (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė testamentinė įpėdinė J. R..

Ieškovai kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė D. P. priėmė sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi pagal LR CK 5.61 str. 2 d., jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijam jiems lygiomis dalimis. Palikimą priėmė tik viena J. R., todėl likusioji testamentu paskirta dalis jai taip pat atitenka pagal testamentą ir nebelieka pagrindo priimti pareiškimus iš ieškovų kaip įstatyminių įpėdinių.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, jog notarė atsisakė priimti pareiškimus, laikydama ieškovų motiną nepriėmusia palikimo įpėdine dėl to, kad ji mirė anksčiau už testatorę. Ieškovai mano, kad testamente M. M. valia buvo išreikšta aiškiai, paliekant turtą lygiomis dalimis atsakovei ir ieškovų motinai. Po ieškovų motinos mirties M. M. testamento nepakeitė, todėl jai mirus, ½ dalis turto pagal testamentą liko J. R., o kita ½ dalis liko nepaskirta niekam, o LR CK 5.22 str. 1 d. nustatyta, jog turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, yra padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, ieškovai nurodo, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovai mano, kad būdami penktos eilės įpėdiniai, jie turi reikalavimo teisę pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą J. R., o pripažinus paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies negaliojančiu, naikintina ir ½ dalies pastatų ir žemės sklypo teisinė registracija.

Atsiliepimas

Atsakovė J. R. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime ir posėdžių metu nurodė, kad testatorė, mirus A. Š., testamento nepakeitė, todėl ½ dalis turto liko paskirta J. R., o kita pusė – niekam nepaskirta. Iš testamento matyti, kad M. M. visą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, testamentu lygiomis dalimis paskyrė dviems įpėdinėms, neįvardindama konkretaus kiekvienai įpėdinei paliekamo turto. Ieškovai būtų paveldėję turtą pagal įstatymą tik tuo atveju, jeigu testamente nebūtų nurodyta, kad visas turtas paliekamas įpėdiniams pagal testamentą.

Įpėdinė A. Š. mirė anksčiau nei testatorė M. M., todėl įpėdinės palikimo dalis, mirus testatorei, liko nepriimta. Įpėdiniui nepriėmus palikimo, jis neįgyja nuosavybės teisės į palikėjo turtą, o jam priklausanti palikimo dalis tenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą lygiomis dalimis. Tik tuomet, kai palikimo atsisako visi įpėdiniai pagal testametą, palikimas atitenka palikėjo įpėdiniams pagal įstatymą.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių giminystės ryšį tarp M. M. ir A. Š., ieškovų gimimo liudijimuose jų motina nurodyta Š. A., o testatorė turtą paliko seseriai A. Š.. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovai negali įrodyti giminystės ryšių, todėl jie negali ginčyti paveldėjimo , nes ginčyti paveldėjimą gali tokie asmenys, kurie turi tokią teisę, taip pat nurodo, kad ieškovų motina A. M. (Š) ir testatorės M. M. ½ turto dalies paveldėtoja A. M. (Š) yra du skirtingi žmonės. Atsakovė posėdžių metu taip pat nurodė, jog ji yra netinkamas atsakovas, nes ji neturi aiškintis, ar tinkamai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovai turėjo bylinėtis su notare.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė D. P. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime ir posėdžių metu nurodė, jog M. M., mirusi (duomenys neskelbtini), paliko (duomenys neskelbtini) patvirtintą testamenntą, registro Nr. 51, kuriuo visą turtą lygiomis dalimis paliko A. Š. (testamente nurodyta A. Š.) ir J. R.. Įpėdinė A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tai yra anksčiau už testatorę. J. R. palikimą priėmė (duomenys neskelbtini). Pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusio LR CK 5.61 str. 2 d., jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Šiuo atveju palikimą priėmė viena J. R., nes A. Š. mirė anksčiau už testatorę, todėl likusioji testamentu paskirta dalis J. R. taip pat atiteko pagal testamentą, nes paveldėjimas atstovavimo teise numatytas tik paveldint pagal įstatymą ir tik palikėjo vaikaičiams ir provaikaičiams. Tuo atveju, jei testamente būtų nurodytas konkretus turtas, o ne visas, vadovaujantis LR CK 5.22 str. 1 d. testatoriaus turto dalis, kuri lieka nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą.

Notarė nurodo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovų prašomą dalį paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, apie posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad testatorė M. M. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo gyvenamą namą, ūkinius pastatus, žemę ir visą kitą turtą, kuris priklausys jai mirties dieną, paliko lygiomis dalimis seseriai A. Š. (pavardė ir vardas taip nurodyti testamente), gyv. (duomenys neskelbtini), ir J. R. (vardas taip nurodytas testamente), gyv. (duomenys neskelbtini) testamentas patvirtintas (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 51 (12, 123 b.l.), testatorė M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (121, 124 b.l.), o testamentinė įpėdinė A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (29, 124, 147 b.l.). Ieškovai 2010-04-02 kreipėsi į Utenos rajono 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po M. M. mirties, tačiau notarė D. P. 2010-04-02 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi pagal LR CK 5.61 str. 2 d. jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (18 b.l.). 2010-03-18 į Utenos rajono 4-ąjį notarų biurą kreipėsi J. R. dėl palikimo priėmimo po M. M. mirties (120 b.l.). (duomenys neskelbtini) notarė D. P. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei J. R., pagal kurį ji paveldėjo visą po M. M. mirties likusį turtą (13-17, 133-141 b.l.). Nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą atsakovė J. R. (duomenys neskelbtini) įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad testatorė M. M. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, taigi testamentas sudarytas, galiojant 1964 m. LR CK kodeksui. 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 str. nustato, jog civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi testatorė M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (121 b.l.), todėl ginčo santykiams taikytinos LR CK, galiojančio nuo 2001-07-01, paveldėjimo klausimus reglamentuojančios normos.

Kaip jau buvo nurodyta, ginčas tarp šalių kyla dėl paveldėjimo santykių. Ieškovai prašo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2010-05-07 J. R., dėl ½ dalies turto paveldėjimo negaliojančiu, remdamiesi LR CK 5.22 str. 1 d., laikydami save įpėdiniasi pagal įstatymą, atsakovė su ieškiniu nesutinka ir mano, kad paveldint turtą po M. M. mirties, turi būti taikoma LR CK 5.61 str. 2 d.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad testatorė M. M. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo gyvenamą namą, ūkinius pastatus, žemę ir visą kitą turtą, kuris priklausys jai mirties dieną, paliko lygiomis dalimis seseriai A. Š. (pavardė ir vardas taip nurodyti testamente), gyv. (duomenys neskelbtini), ir J. R. (vardas taip nurodytas testamente), gyv. (duomenys neskelbtini), testamentas patvirtintas (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 51 (12 b.l.), testatorė mirė (duomenys neskelbtini) (121 b.l.), o testamentinė įpėdinė A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (29 b.l.), tai yra įpėdinė mirė anksčiau už testatorę.

LR CK 5.5 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nustato, kad paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Po įpėdinės A. Š. mirties testatorė M. M. savo testamento nepakeitė, naujo testamento nesudarė. LR CK 5.12 str. nustato paveldėjimą atstovavimo teise tik paveldint pagal įstatymą ir tik palikėjo vaikaičiams ir provaikaičiams.

Tai, kad M. M. ir A. Š. buvo seserys, o ieškovai yra testatorės M. M. sesers A. Š. vaikai, pripažino atsakovė J. R.. Todėl kaip įstatyminiai įpėdiniai jie yra penktos eilės įpėdiniai palikimui po M. M. mirties paveldėti (LR CK 5.11 str. 1 d. 5 p.).

LR CK 5.22 str. reglamentuoja testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimo klausimus ir nustato, kad testatoriaus turto turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą.

LR CK 5.61 str. reglamentuoja paveldėjimo dalių padidėjimo klausimus ir šio straipsnio 2 d. nustato, jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.

Nagrinėjamu atveju testatorė M. M. visą savo turtą paliko dviems įpėdinėms, todėl vienai įpėdinei – A. Š. mirus, o testatorei M. M. (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento nepakeitus, palikimo dalis, tai yra ½ dalis, liko nepriimta ir negalėjo būti priimta dar iki palikimo atsiradimo mirusios testamentinės įpėdinės, todėl šios palikimo dalies paveldėjimui taikytinos LR CK 5.61 str. 2 d. nuostatos, ir tokiu atveju palikimo dalis atitenka kitiems įpėdiniams pagal testametą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų ieškinys laikytinas nepagrįstu ir pagrindo naikinti atsakovei J. R. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ½ dalyje nėra, todėl ieškovų ieškinys atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovų ieškinys atmestas.

Atsakovė pateikė advokato atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, šios išlaidos sudaro 1600 Lt (48, 76, 77 b.l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad advokato padėjėja rengė atsiliepimą į ieškinį ir atskirąjį skundą, išlaidos už šių dokumentų parengimą sudaro 600 Lt, advokatė dalyvavo trijuose posėdžiuose ir sugaišo daugiau nei tris valandas, taip pat parengė atsiliepimą į patikslintą ieškovų ieškinį ir už šią advokato pagalbą atsakovė patyrė 1000 Lt išlaidų. Byla laikytina vidutinio sudėtingumo, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p., 8.15 p., 8.16. p., 8.18 p., atsakovės patirtos advokato padėjėjo ir advokato pagalbos išlaidos laikytinos pagrįsto dydžio, todėl iš ieškovų atsakovės naudai lygiomis dalimis priteistinos jos turėto advokato pagalbos išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Byloje teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 31,17 Lt ir 8,10 Lt apeliacinės instancijos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (2, 55 b.l.).

Atmetus ieškovų ieškinį, iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, tai yra po 19,64 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Panevėžio apygardos teismo 2011-03-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre – draudimas atsakovei J. R. perleisti nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, apie tai pranešant VĮ Registrų centro Utenos filialui (LR CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259 , 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovų R. K. ir J. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. K. ir J. Š. atsakovės J. R. naudai po 800 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovų R. K. ir J. Š. po 19,64 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės biudžeto naudai, sumokant šią sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660) ir pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011-03-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre – draudimą atsakovei J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), apie tai pranešant VĮ Registrų centro Utenos filialui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Irena Stacevičienė