- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- e2YT-10302-1185/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03082-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kreipėsi su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybei ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 40,36 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Pareiškėja nurodė, kad gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie galimai valstybei nuosavybės teise priklausantį butą, kuris nebuvo perduotas Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ar kitiems subjektams nuosavybės teise, ir kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nurodė, kad nustatė, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra nurodytas butas, buvo pastatytas 1966 m., bei kad dauguma kitų butų šiame name buvo privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, o duomenų, jog minėtas butas buvo privatizuotas nėra, bute nėra asmenų faktiškai gyvenančių ir deklaravusių savo gyvenamąją vietą, jokios informacijos apie buto savininkus nerasta ir šis butas daug metų negyvenamas. Pareiškėja nurodė, kad negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti šio turto nuosavybės teisę valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl, pareiškėjos teigimu, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Pareiškėja pažymėjo, kad teismo sprendimas pripažinti tokį turtą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai, kuri nuo 2014 m. spalio 1 d. įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą, įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas turtas Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1966 m., o buto kadastro duomenys buvo nustatyti 1992 m. rugpjūčio 27 d. ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į butą nėra įregistruotos, o kitų patalpų gyvenamajame name, t. y. kaimynystėje esančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirminė nuosavybės teisių registracija buvo atlikta pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, turtą privatizuojant privačiam fiziniam asmeniui. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad minėtame bute gyvenančių ar savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra, o (duomenys neskelbtini) seniūnijos nuo 1992 m. iki 2008 m. namų ūkio knygose nėra jokios informacijos apie šio buto savininkus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad nėra jokios informacijos apie buvusius ir esamus minėto buto savininkus, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis butas nuosavybės teise Šiaulių rajono savivaldybei nepriklauso ir jokios informacijos ar duomenų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliekantis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, kreipėsi į pareiškėją, prašydamas organizuoti šiame pareiškime minimo buto perėmimą. Šiaulių regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis dokumentų apie nurodyto buto privatizavimą nėra bei nėra duomenų apie išduotą leidimą minėto gyvenamojo namo statybai.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
5. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį, redakcija galiojusi iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97–98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektu Vadovaujantis 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymu „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“, valstybės turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus, buvo perduodamas pagal perdavimo–priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.
6. Kaip teisingai nurodė pareiškėja, pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
7. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas kaip vlstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduotas savivaldybės nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
8. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei.
9. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra VĮ Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti butą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
10. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.