Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. G. A. ieškinį atsakovei M. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Atsakovei adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2013-04-20 asmeniškai (CPK 123 str.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str., 153 str., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypo ir sodo namelio padalijimo supaprastintu projektu, 2012-03-22 įspėjimu, 2010-03-16 pareiškimu.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

CK 4.72 str. nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas bendro turto atidalijimo klausimą, pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad paskiriama daikto dalis būtų paskirta natūra (CK 4.80 str. 2 d.). Sprendžiant dėl galimybės atidalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 str. normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju, ieškinio dalykas yra žemės sklypo ir pastato – sodo namelio, esančių adresu Rožyno g. 34, Samylų k., Kauno r., naudojimosi tvarkos nustatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįstama, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybės, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Atsižvelgiant į turimas nuosavybės teisės dalis, žemės sklypas bei sodo namelis natūra yra dalus, kadangi ¾ ir ¼ dalių išskyrimas natūra nepažeistų nei ieškovės, nei atsakovės nuosavybės teises į sodo namelį bei žemės sklypą.

Kadangi pagal parengtą atidalijimo projektą atsakovės dalies dydis leidžia racionaliai tą dalį atskirti, tokiu būdu tiek ieškovei, tiek atsakovei yra reali galimybė atskirai naudotis bendro sodo namelio bei žemės sklypo dalimi, todėl teismas laiko, kad ieškovės nurodytas turto atidalijimo būdas laikytinas tinkamu, nepažeidžiančiu šalių teisių bei teisėtų interesų.

Remiantis išdėstytu, ieškinys tenkintinas ir bendraturtės atidalintinos iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 1.5 str., 4.6 str., 4.72 str., 4.75 str., 4.80 str. 1 d., 2 d.).

Pagal CPK 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieškovė yra 100 % atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylos nagrinėjimo išlaidos: 144,00 Lt žyminio mokesčio priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 str.).

Valstybei pašto išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, kadangi yra mažesnės nei 10 Lt (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

nusprendži a:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalinti Z. G. A. ir M. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0869 ha bendro ploto, bei sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21,48 kv.m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r., nustatant realiąsias turto dalis pagal 2012 m. rugsėjo 2 d. architekto T. G. parengtą planą tokia tvarka:

1. Z. G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti žemės sklypo, 0,0869 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., ¾ dalis, kurių plotas 651,75 kv. m., plane pažymėtas skersiniu šriftu – „1“ bei sodo namelio, 21,48 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis, kurių plotas 15,13 kv. m.;

2. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti žemės sklypo, 0,0869 ha bendro ploto, unikalus Nr. 5280-0006-0036, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., ¼ dalį, kurios plotas 217,25 kv. m., plane pažymėtą išilginiu šriftu – „2“ bei sodo namelio, 21,48 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį, kurios plotas 5,76 kv. m..

2012 m. rugsėjo 2 d. architekto T. G. parengtas sodo namelio ir žemės sklypo padalinimo tarp savininkų supaprastintas projektas yra sprendimo sudedamoji dalis.

Priteisti valstybei iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. ir 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.