- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- eI1-4217-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02268-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 28-128 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui paskirtą nuobaudą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 2S-1908 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl nuobaudos panaikinimo.
Nurodo, kad Vilniaus PN direktoriaus Nutarimu, pareiškėjui buvo paskirta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2020 m. kovo 28 d. ir 29 d. I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 2-o aukšto gyvenamojoje patalpoje ir koridoriuje naudojo psichologinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Pareiškėjas Nutarimą nustatytu terminu apskundė Departamentui, kuris Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl nuobaudos panaikinimo. Skundžiama nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nėra surinkta pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą išvadai, kad pareiškėjas iš tikrųjų padarė skundžiamame Nutarime nurodytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir yra nubaustas teisingai.
Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 2TP-87 (toliau – ir Išvada) nustatyta, kad nuteistasis A. D. 2020 m. balandžio 1 d. paaiškinime nurodė, kad nuteistieji K. Ž. ir pareiškėjas neleido jam valgyti prie savo stalo ir jį vijo iš gyvenamosios patalpos Nr. 203, t. y. naudojo psichologinį smurtą, motyvuodami, jog jis yra ne tos kastos (subkultūros), todėl negali būti su jais vienoje patalpoje. Tyrimo metu nuteistasis K. Ž. raštu paaiškino, kad jis asmeniškai nenaudojo psichologinio smurto prieš A. D. ir nematė, kad kiti nuteistieji būtų tai darę, tačiau yra girdėjęs apie A. D. konfliktą dėl perėjimo į kitą patalpą. Tyrimo metu pareiškėjas raštu paaiškino, kad nuteistojo A. D. iš gyvenamosios patalpos nevijo, jam negrasino ir jokio smurto prieš pastarąjį nenaudojo. Tyrimo metu nuteistasis D. T. raštu paaiškino, kad prieš nuteistąjį A. D. smurto nenaudojo ir į situaciją nesivėlė, o A. D. iš gyvenamosios patalpos išėjo savo noru. Tyrimo metu apklausti 3 neįvardinti nuteistieji nurodė, kad matė konfliktą tarp A. D., iš vienos pusės, ir pareiškėjo, K. Ž. bei D. T., iš kitos pusės, tačiau vienas iš jų teigė matęs tik dalį konflikto, o kiti 2 teigė, kad pretenzijas A. D. reiškė pareiškėjas ir K. Ž.. Tyrimo išvadoje nurodyta, jog nepakanka duomenų, kad nuteistieji D. T. ir K. Ž. naudojo psichologinį smurtą prieš A. D., todėl siūloma nubausti vienintelį pareiškėją.
Departamento Sprendimu, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN direktoriaus Nutarimo, remiantis Išvada konstatuota, jog pareiškėjas padarė piktybišką pažeidimą, t. y. reiškė iniciatyvas dėl neteisėtų nuteistųjų asmenų skirstymo ir nuteistųjų subkultūros toleravimo, naudojo psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Spendime teigiama, kad įvertinus dokumentinę medžiagą, yra surinkti pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys manyti, jog pareiškėjui nuobauda yra skirta pagrįstai.
Paaiškina, kad pats pareiškėjas nėra pripažinęs, kad naudojo psichologinį smurtą prieš A. D.. Pažymi, jog A. D. nurodė, kad psichologinį smurtą prieš jį naudojo ne tik pareiškėjas, bet ir K. Ž.. Taip pat K. Ž. nėra pripažinęs, kad naudojo psichologinį smurtą prieš A. D. ir nėra matęs, kad kiti nuteistieji būtų tai darę. D. T. nurodė, kad yra girdėjęs apie kitų nuteistųjų incidentą su A. D., tačiau pastarasis išėjo iš gyvenamosios patalpos savo noru. Išvadoje nurodyta, kad buvo apklausti 3 neįvardinti nuteistieji, kurie neva matė konfliktą tarp A. D., iš vienos pusės, ir pareiškėjo, K. Ž. bei D. T., iš kitos pusės, tačiau vienas iš jų teigė matęs tik dalį konflikto, o kitu du nurodė, kad pretenzijas A. D. reiškė ne tik pareiškėjas, bet ir K. Ž.. Taigi, tyrimo metu surinkti duomenys yra prieštaringi, nesant minėtų asmenų paaiškinimų, negalima įvertinti jų parodymų teisingumo ir objektyvumo bei incidento aplinkybių, t. y. ar jo metu iš tikrųjų buvo naudojama psichinė prievarta. Nepaisant duomenų, kad incidente su A. D. galimai dalyvavo nuteistieji D. T. ir K. Ž., nuobauda paskirta vieninteliam pareiškėjui, tuo iš esmės pažeidžiant lygiateisiškumo principą nuteistųjų elgesio vertinime. Pokalbio su advokatu metu, pareiškėjas nurodė, kad patalpoje Nr. 203 gyvena 11 nuteistųjų, o incidentas prasidėjo ne jo iniciatyva, bet A. D. pradėjus skųstis D. T. elgesiu. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis yra parašęs skundą dėl kriminalinės žvalgybos pareigūno bei kreipęsis į teismą, todėl minėta Išvada nėra objektyvi ir yra pareigūnų kerštas jam.
Nuteistasis A. D. parašė skundą dėl minėto incidento prieš išeidamas į laisvę, todėl galimai pataisos namų administracija, siekdama savo tikslų, darė spaudimą A. D. surašyti skundą mainais už pažadą dėl priešlaikinio jo paleidimo. Pataisos namų administracija nubaudė pareiškėją už kalinių subkultūros (nuteistųjų suskirstymo į kastas) laikymąsi, tačiau yra pagrindo manyti, kad pati administracija toleruoja tokią padėtį, paskirstydama nuteistuosius į būrius ir gyvenamąsias patalpas tokiu būdu, kad skirtingoms kastoms priklausantys nuteistieji neatsidurtų viename būryje ar patalpoje, o nuteistąjį A. D. specialiai perkėlė pas nuteistuosius, priklausančius kitai kastai, tuo iš esmės užprogramuodama konfliktą tarp nuteistųjų. Pareiškėjo teigimu, tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, todėl nuobauda turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Išvadoje nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus. Vilniaus PN Drausmės komisijos metu 2020 m. balandžio 9 d. buvo svarstytas pareiškėjo drausmės pažeidimas. Išnagrinėjus pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes, , nutarta siūlyti Vilniaus PN direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Drausmės komisijos posėdžio protokole Nr. 41-49 yra nurodyta, jog pareiškėjas turi 1 galiojančią nuobaudą. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus), vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą, Nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).
Paaiškina, kad nėra jokio pagrindo abejoti pareigūno surašyta Išvada, nėra nustatyta, kad pareigūnas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti būtent pareiškėją, pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl Išvada neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą. Pareiškėjas turėjo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Neatlikdamas šių veiksmų, jis pažeidė skundžiamame Nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda. Pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Šios drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą pripažino ir Departamentas Sprendimu. Vilniaus PN administracija pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai. Nuobaudos rūšis parinkta tinkama, nėra per griežta. Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas priimtas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateikta pareigūno Išvada, Nutarime nurodytos pareiškėjo pažeidtų teisės aktų nuostatos. Nuteistajam paskirta nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui. Nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.
Atsiliepimas
Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog Departamentas, gavęs pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundą dėl Vilniaus PN direktoriaus Nutarimu jam paskirtos nuobaudos, nagrinėdamas pateiktą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-asis kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą ir 2020 m. balandžio 8 d. parengė Išvadą. Minėtoje Išvadoje nurodyta, kad pagal surinktą dokumentinę medžiagą darytina išvada, jog 2020 m. kovo 28 d. ir 29 d. I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 2-o aukšte esančioje gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 ir koridoriuje pareiškėjas naudojo psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu ir taip pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 2 d. pateiktame pasiaiškinime Nr. 116-852 nurodė, kad 2020 m. kovo 28 d. ir 29 d. kito nuteistojo atžvilgiu psichologinio spaudimo nedarė, iš gyvenamosios patalpos jo nevijo, prieš jį jokio smurto nenaudojo.
Pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybės buvo svarstytos pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdyje, kurio metu, įvertinus tai, jog pareiškėjas turi vieną galiojančią nuobaudą ir padarė naują piktybišką pažeidimą, buvo nutarta pataisos įstaigos direktoriui siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą – draudimą iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Vilniaus PN direktorius, atsižvelgęs į surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjo pasiaiškinimą raštu, vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, Nutarimu pareiškėjui paskyrė nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu, Departamentas nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog pataisos įstaigos pareigūnai šališkai ir pažeisdami teisės aktus vykdė savo funkcijas pareiškėjo atžvilgiu.
Departamentas, įvertinęs dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad yra pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda, kadangi pareiškėjas realiai naudojo psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Skundžiama nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, kadangi pataisos įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo padaryto nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, priimdamas skundžiamą Nutarimą, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl paliko Vilniaus PN direktoriaus Nutarimą galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus Nutarimo ir Departamento Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Departamento Kriminalinės žvalgybos 2-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus Išvadoje nurodyta, jog 2020 m. kovo 28 d. ir 29 d. 2-o būrio nuteistieji K. Ž. ir pareiškėjas prieš A. D. naudojo psichologinį smurtą, t. y. jį vijo iš gyvenamosios patalpos Nr. 203 teigdami, kad jis negali šioje patalpoje būti, nes yra ne tos kastos (subkultūros). Pasak nuteistojo A. D., jam nuteistieji K. Ž. ir pareiškėjas liepė rinktis savo daiktus ir išeiti, nes kitu atveju bus psichologiškai laužomas. Nuteistasis A. D. teigė, kad minėti nuteistieji jam neleido valgyti prie savo stalo ir būti laisvu metu gyvenamojoje patalpoje Nr. 203. Anot nuteistojo A. D., jis patyrė psichinį smurtą ir siekiant išvengti galimų rimtesnių konfliktų, pats išėjo iš gyvenamosios patalpos Nr. 203. Nuteistasis A. D. teigė, kad prieš jį fizinis smurtas naudotas nebuvo, todėl prašo nepradėti jokio ikiteisminio tyrimo. K. Ž. raštu paaiškino, kad jis 2020 m. kovo 28 d. yra girdėjęs, kad nuteistajam A. D. buvo kilęs konfliktas dėl perėjimo į kitą gyvenamąją patalpą. Pasak nuteistojo K. Ž., jis asmeniškai nuteistajam A. D. negrasino, nenaudojo jokio smurto bei nevijo jo iš gyvenamosios patalpos Nr. 203. Nuteistasis K. Ž. nematė, kad kiti nuteistieji būtų naudoję smurtą prieš nuteistąjį A. D. ar jam grasintų. Tyrimo metu pareiškėjas raštu paaiškino, kad jis 2020 m. kovo 28 d. ir 29 d. nueistojo A. D. iš gyvenamosios patalpos nevijo, jam negrasino ir prieš jį jokio smurto nenaudojo.
Vilniaus PN Drausmės komisijos 2020 m. balandžio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 41-49 (toliau – ir Protokolas) nustatė, jog pareiškėjas turi 1 galiojančią nuobaudą (paskutinė skirta 2020 m. balandžio 6 d. – papeikimas). Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, todėl nutarta siūlyti pataisos namų direktoriui pareiškėjui skirti APS (1 mėn.).
Vilniaus PN Drausmės komisijos 2020 m. balandžio 9 d. teikimu Nr. 40-63 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam pareiškėjui skirti nuobaudą, t. y. draudimą iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimo).
Vilniaus PN direktoriaus Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 28 d. ir 29 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – Departamento Kriminalinės žvalgybos 2-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus atlikto tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. kovo 28 d. ir 29 d. I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 2-o aukšto gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 ir koridoriuje, 2-o būrio pareiškėjas kito nuteistojo atžvilgiu naudojo psichinį smurtą. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, taip pat atsižvelgdamas į Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus Išvadą, bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą, t. y. draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).
Departamentas Sprendimu nustatė, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda, kadangi pareiškėjas kito nuteistojo atžvilgiu naudojo psichinį smurtą. Departamentas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti priesaiką davusių valstybės statutinių tarnautojų pasirašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose pateiktos faktinės padaryto pažeidimo aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad toks pareiškėjo elgesys yra laikytinas piktybišku, o savavališkai pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, kuriose įtvirtinti reikalavimai elgtis kitų asmenų atžvilgiu pagarbiai, nenaudoti psichologinio smurto ir pan., suponavo drausminės nuobaudos paskyrimą. Departamentas darė išvadą, jog skundžiama nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi, kadangi įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Departamentas darė išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai yra nepagrįsti, o nuobauda nenaikintina.
BVK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nurodo, jog laisvės bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.
Pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.
BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais administracinėje byloje. Informacija, kuriai netaikomas konfidencialumo reikalavimas, nustatoma mutatis mutandis taikant Mediacijos įstatymo nuostatas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nėra pripažinęs, jog naudojo psichologinį smurtą prieš A. D.. Taip pat K. Ž. nėra pripažinęs, kad naudojo psichologinį smurtą prieš A. D. ir nėra matęs, kad kiti nuteistieji būtų tai darę. Anot pareiškėjo, tyrimo metu surinkti duomenys yra prieštaringi, kadangi buvo apklausti 3 neįvardinti nuteistieji, tačiau nėra pateikti jų paaiškinimai, todėl negalima nustatyti, ar buvo naudojama psichinė prievarta.
Teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kritiškai ir laiko jo gynybine pozicija vengiant atsakomybės. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjas naudojo psichologinį smurtą prieš A. D., t. y. vijo jį iš gyvenamosios patalpos, nes jis yra kitos subkultūros. Vien tai, jog pareiškėjas atlikto tyrimo metu neprisipažino naudojęs psichologinį smurtą prieš A. D., nereiškia, jog toks įvykis nebuvo užfiksuotas. Pareiškėjui nepateikiant visų apklaustų nuteistųjų paaiškinimų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog tyrimo metu surinkti duomenys buvo prieštaringi. Teismas neturi pagrindo netuikėti tyrimo metu surinktais bei užfiksuotais duomenimis.
Pareiškėjas skunde teigė, kad incidente su A. D. galimai dalyvavo nuteistieji D. T. ir K. Ž., nuobauda paskirta vieninteliam pareiškėjui, tuo iš esmės pažeidžiant lygiateisiškumo principą nuteistųjų elgesio vertinime.
Pažymėtina, jog nuobauda paskirta pareiškėjui už tai, jog tyrimo metu buvo nustatyta, jog jis naudojo psichologinį smurtą prieš A. D.. Aplinkybė, jog šiame įvykyje dalyvavo ir D. T. ir K. Ž. yra užfiksuota Išvadoje. Tačiau, aplinkybė, jog minėtiems nuteistiesiems nebuvo paskirtos nuobaudos, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Be to, nagrinėjamoje byloje nuobaudų ne(paskyrimas) kitiems nuteistiesiems nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis yra parašęs skundą dėl kriminalinės žvalgybos pareigūno bei kreipęsis į teismą, todėl minėta Išvada nėra objektyvi ir yra pareigūnų kerštas jam, taip pat tai, kad administracija darė spaudimą A. D., pažymėtina, jog tai vertintina kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju byloje pateikti statutinių valstybės pareigūnų užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, teigdamas, jog pareigūnai jam keršija, nenurodė, nei kokie būtent pareigūnai keršija, nei dėl kokių veiksmų, nei kada galimai netinkami veiksmai pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat pareiškėjas nenurodė nei kokie pareigūnai darė spaudimą A. D., nei kada buvo daromas spaudimas. Teismo nuomone, pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nelaikytini turinčiais įrodomąją galią.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Vilniaus PN administracija toleruoja nuteistųjų skirstymą į subkultūras ir skirsto nuteistuosius atsižvelgdama į tai, kad skirtingoms kastoms priklausantys nuteistieji nebūtų viename būryje ar patalpoje. Tokiu būdu kilo konfliktas su A. D..
Pagal BVK principus taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Vertinant pareiškėjo šiuo aspektu išdėstytus argumentus pažymėtina, kad šie pareiškėjo argumentai vertintini tik kaip jo nuomonė, nes pataisos įstaigose nuteistieji neskirstomi į socialines ar kokias kitas neformalias grupes, o šis reiškinys yra vyraujantis ir toleruojamas tik nuteistųjų tarpe.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, todėl nuobauda turėtų būti panaikinta.
LVAT laikosi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (vertimas iš lotynų k. “be kita ko”) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Kaip minėta, nustatyta, jog priimant Vilnaus PN direktoriaus Nutarimą buvo vadovautąsi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis teismas nenustatė pagrindo abejoti. Prieš paskiriant pareiškėjui nuobaudą, buvo atsižvelgta tiek į padarytą pažeidimą, tiek į tai, ar pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų, tiek į pažeidimo sunkumą ir pan. Taigi, nustatyti objektyvūs įrodymais, kuriais vadovaujantis pareiškėjui paskirta nuobauda.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 28-128 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus, todėl pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas (panaudotas psichinis smurtas pries kitą asmenį) tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Teismui pripažinus, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 28-128 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti Departamento 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 2S-1908, nes Departamentas, kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.