- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- A-143-332-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Virgrira“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Virgrira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Virgrira“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Virgrira“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Virgrira“, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 4 – 6), kurį patikslino (T 1, b. l. 192), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 12-94PS ir priteisti iš atsakovo 1 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, išnagrinėjęs bylą dėl UAB ,,Virgrira“ kavinės ,,Medenė“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką, skundžiamu nutarimu už Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą paskyrė įmonei 7 000 Lt piniginę baudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su nutarimu, teigė, jog atsakovas konstatavo, kad jis pateikė į rinką nesaugius produktus, tuo tarpu pažeidimą kvalifikavo pagal Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą, kuriame nurodyta teikėjo pareiga teikti saugią paslaugą. Bauda buvo paskirta remiantis Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kuri reglamentuoja atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į rinką. Taigi nutarimas neatitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 286 straipsnio keliamų reikalavimų. Skundžiamame nutarime pažeidžiama ir ATPK 304 straipsnio 2 dalies norma, kuri nustato, kad apskundus nutarimą teismui jis turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atlikus tyrimus Salmonella spp. buvo rasta tik viename virtų kiaušinių su lukštu mėginyje, tikėtina, kad užsikrėtė tik trys žmonės, tuo metu kavinėje dirbę darbuotojai buvo sveiki, dėl žalos atlyginimo niekas nesikreipė. Ėmėsi visų priemonių, kad sustabdytų sveikatai pavojingo užkrato plitimą, buvo pateikti kiaušinių įsigijimo dokumentai, produktų realizacijos laikas nebuvo pasibaigęs. Teigė, jog įmonės finansinė padėtis nėra gera, dėl laikino kavinės „Medenė“ veiklos sustabdymo patyrė nuostolių. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas nepakankamai įvertino įrodymus, netinkamai kvalifikavo veiką, nustatydamas baudos dydį neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 40 – 45) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kavinė „Medenė“ vartotojams teikė viešojo maitinimo paslaugas, t. y. gamino patiekalus su virtais vištų kiaušiniais, kuriuose nustatyta Salmonella spp. Pareiškėjas, teikdamas į rinką pavojingus produktus, pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą, todėl veika kvalifikuota teisingai. Produktų saugos įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio normos taikomos kvalifikuojant veikas, pažeidžiančias šį įstatymą, priimant nutarimus ir skiriant baudas. Todėl teisingai taikyta šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalis, kur nustatyta, kad kreipimasis į teismą nestabdo nutarimo ar sprendimo vykdymo, nebent teismas nustato kitaip. Pažymėjo, jog Produktų saugos įstatymas nenumato galimybės skirti mažesnės baudos nei numatyta minimali bauda arba visiškai neskirti baudos, kai nustatytas šio įstatymo pažeidimas. Pareiškėjui buvo skirta ženkliai mažesnė bauda nei baudos, numatytos už pavojingos paslaugos teikimą, vidurkis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu (T 1, b. l. 197 – 200) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 2, 30 straipsniais, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsniu, 14 straipsnio 1 dalimi, Produktų saugos įstatymu, padarė išvadą, kad prekių bei paslaugų kokybės pažeidimai ir atsakomybė yra reglamentuojami Produktų saugos įstatyme, kuris yra specialusis įstatymas ATPK atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas ATPK, yra atmestini. Teismas, įvertinęs Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 7, 9 dalis, 10 straipsnio 1 punktą, nustatęs, kad UAB „Virgrira“ viena iš numatytų veiklos rūšių yra paruoštų valgių tiekimas, barai, restoranai, o kavinė „Medenė“, priklausanti šiai bendrovei, teikia viešąsias maitinimo paslaugas, padarė išvadą, kad pareiškėjas atsakingas už saugių viešojo maitinimo paslaugų nurodytoje kavinėje teikimą. Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, jog atsakovas skundžiamą nutarimą priėmė remdamasis gautais 2007 m. spalio 18 d. protokolo patikslinimais (Produktų saugos įstatymo 27 str. 2 d.). Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta ir jis su proceso dalyvio teisėmis buvo supažindintas. Iki bylos nagrinėjimo pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, taip pat ir protokolų patikslinimais. Viename iš jų, t. y. 2007 m. lapkričio 28 d., nurodyta, kad UAB „Virgrira“ padarytas pažeidimas kvalifikuojamas pagal Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nebuvo tinkamai išaiškinta, kurį Produktų saugos įstatymo straipsnį jis pažeidė, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, analizuodamas Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 1, 6 dalių, 22 straipsnio, 23 straipsnio 6 dalies nuostatas, konstatavo, kad šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalis yra speciali norma, ji taikoma tiek pateikus į rinką nesaugius gaminius, tiek ir suteikus nesaugias paslaugas – gamintojui, tiekėjui ar platintojui, esminė šios normos taikymo sąlyga yra tai, kad dėl padaryto pažeidimo buvo padaryta žala vartotojo sveikatai. Svarbus yra pats žalos nustatymo faktas, ne jos dydis. Teismas nurodė, jog vartotojai, valgę kavinėje „Medenė“ baltą mišrainę su paukštiena, apsinuodijo. Nacionalinė veterinarijos laboratorija, atlikusi tyrimus, viename iš virtų vištų kiaušinių su lukštu rado Salmonella spp. Šiaulių visuomenės sveikatos centras nurodė, kad 12 asmenų užsikrėtė būtent dėl kavinėje „Medenė“ patiekto maisto. Teismo nuomone, nėra objektyvaus pagrindo abejoti kompetentingų institucijų atliktų tyrimų duomenimis ir neigti faktą, kad kavinėje „Medenė“ patiektas maistas sukėlė vartotojų susirgimus, padarė žalą jų sveikatai. Svarbu yra pats žalos faktas, tai yra įrodyta ir akivaizdu, nėra pagrindo nustatinėti žalos dydžio. Teismas pažymėjo, jog skiriant baudą lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino ir kitos reikšmingos aplinkybės (Produktų saugos įstatymo 24 str. 3 d. ). Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytas baudos dydis už padarytą pažeidimą – nuo 5 000 Lt iki 40 000 Lt. Pareiškėjui buvo skirta 7 000 Lt bauda, t. y. mažesnė už vidutinę. Atsakovas nutarime nurodė, kad atsižvelgęs į pareiškėjo geranorišką bendradarbiavimą skyrė nurodyto dydžio baudą. Teismas taip pat pažymėjo, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta ir kitų teisės aktuose numatytų tokio pobūdžio paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimų – higienos ir sanitarinių reikalavimų, o tai taip pat neužtikrina teikiamų paslaugų vartotojams saugumo. Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet pavojingo produkto gamintojas, platintojas ar pavojingos paslaugos teikėjas neatsako už pavojingo produkto pateikimą į rinką. Paminėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių byloje nėra nustatyta. Skundžiamas nutarimas atitinka Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio nustatytus reikalavimus. Taigi pareiškėjo padarytas pažeidimas yra tinkamai kvalifikuotas ir įvertintas, poveikio priemonė paskirta atsižvelgus į surinktus įrodymus ir lengvinančias aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti jį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teismas pažymėjo, jog nepatenkinus pareiškėjo skundo atmestinas prašymas atlyginti atstovavimo išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1 – 3) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2007 m. spalio 18 d. Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 1 neatitinka ATPK 260 straipsnio, o 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 12-94PS – ATPK 286 straipsnio keliamų reikalavimų. Protokole nurodyta, jog įmonė pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, o nutarimu bauda paskirta už šio įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą. Pirmuoju atveju numatyta platintojo pareiga teikti į rinką tik saugius gaminius, o antruoju – paslaugos teikėjo pareiga teikti vartotojui tik saugią paslaugą. Teismas padarė išvadą, kad įmonė atsakinga už saugių viešojo maitinimo paslaugų teikimą kavinėje. Taigi įmonė nėra platintoja ir Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis netaikytina. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo nutarimas atitiko Produktų saugos įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
2. Atsakovo nutarime minimi ir kiti protokole neaptarti pažeidimai, remiamasi dokumentais, kurie vargu ar gali būti siejami su šiuo nutarimu, nes įmonė nubausta už Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą, kurio padarymo data – 2007 m. liepos 24 – 27 d.
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad surinkti įrodymai patvirtina Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą.
4. Surinktų įrodymų pagrindu nėra akivaizdus nei žalos faktas, nei jos dydis. Atsiradusios pasekmės, žalos dydis turi reikšmės parenkant baudą, nustatant pažeidimo pavojingumo laipsnį ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 12 – 18)) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. UAB ,,Virgrira“ kavinė „Medenė“ kavinės lankytojams teikė viešojo maitinimo paslaugas, t. y. gamino patiekalus su virtais vištų kiaušiniais, kuriuose nustatyta Salmonella spp., todėl teikdama į rinką pavojingus produktus pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą. 2007 m. spalio 18 d. protokolas, kuriame nurodyta, jog įmonė pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą, buvo tikslinamas 2007 m. lapkričio 28 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2007 m. gruodžio 5 d. Su šiais patikslinimais įmonė buvo supažindinta. Nutarimas priimtas ištyrus visas aplinkybes bei įvertinus visus duomenis.
2. Išvada, kad pareiškėjo kavinė pateikė į rinką pavojingus produktus, t. y. teikė pavojingas viešojo maitinimo paslaugas, todėl buvo pažeistas Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktas, padaryta visapusiškai įvertinus surinktus duomenis, kurie yra pakankami.
3. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2007 m. liepos 31 d. raštas Nr. S-1964(1.15), 2007 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. S-2053(1.15), 2007 m. rugpjūčio 9 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 0049233, kartu su kitais byloje esančiais dokumentais, patvirtina UAB ,,Virgrira“ padarytą pažeidimą. Šiuose dokumentuose pateikiamos kompetentingų kontrolės institucijų išvados ir informacija, susijusi su 2007 m. liepos 24 – 27 d. padarytu pažeidimu, kuris sukėlė salmoneliozės protrūkį.
4. Nutarimas atitiko Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
5. Įgyvendinant valstybės suteiktas teises nagrinėti Produktų saugos įstatymo pažeidimo bylas ir skirti baudas, iš jo neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-242/2006, Nr. 3K-7-123/2005).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjas yra nubaustas pagal Produktų saugos įstatymo (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1988 redakcija) 23 straipsnio 6 dalį už pavojingų produktų pateikimą į rinką. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims (produkto gamintojui, platintojui ar paslaugų teikėjui) skiriama nuo 5 000 iki 40 000 litų bauda. Pareiškėjas yra įregistravęs savo veiklą juridinis asmuo ir pagal savo įstatus (T. 1, b. l. 24-35) teikia paruoštus valgius (Įstatų 2.2 p.), todėl Produktų saugos įstatymo taikymo požiūriu atitinka paslaugos teikėjo sąvokos apibrėžimą (3 str. 9 d.) ir tuo pačiu yra tinkamas šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymo subjektas.
Iš skundžiamu nutarimu pareiškėjui taikytos Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies matyti, kad kvalifikuojant pažeidimus pagal šią straipsnio dalį yra būtina nustatyti pavojingo produkto (vartotojams skirto gaminio, kuris neatitinka šiame įstatyme saugiam gaminiui nustatytų reikalavimų) pateikimo į rinką faktą bei faktą, kad šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai. Tai reiškia, kad, taikant šią materialinės teisės normą (priimant individualų teisės aktą dėl šios teisės normos taikymo), yra būtina nustatyti ir (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo prasme) administraciniame sprendime nurodyti objektyvius duomenis, patvirtinančius šių dviejų Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjui priklausančios kavinės „Medenė“ patikrinimas buvo pradėtas 2007 m. liepos 31 d., gavus (telefonu) pranešimus apie 4 asmenų apsinuodijimą galimai valgant šioje kavinėje 2007 m. liepos 24 d. Šio patikrinimo metu laboratoriniam ištyrimui, tarp kitų, buvo paimti virtų vištų kiaušinių su lukštu mėginiai (2 vnt.), ir tai buvo įforminta 2007 m. liepos 31 d. mėginių paėmimo tirti aktu, iš kurio matyti, kad paimti mėginiai buvo užplombuoti, o aktą pasirašė ir pareiškėjo atstovė kavinės direktorė R. Grigonienė (T. 1, b. l. 58). Iš byloje esančio 2007 m. rugpjūčio 6 d. tyrimo protokolo Nr. 1064 M 1 matyti, kad minėti mėginiai buvo gauti ir pradėti tirti tą pačią dieną, kai jie buvo paimti iš kavinės, ir pagal tyrimo rezultatus mėginyje buvo rasta salmonella spp. (T. 1, b. l. 68). Byloje nėra ir pareiškėjas nenurodė jokių įrodymų, galinčių sukelti pagrįstas abejones dėl šio tyrimo objekto kokio nors neatitikimo paimtiems iš minėtos pareiškėjo kavinės mėginiams. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pavojingų produktų pateikimo į rinką faktas pripažintinas nustatytu. Pažymėtina, kad išvardintos mėginių paėmimo bei tyrimo aplinkybės yra nurodytos pareiškėjo skundžiamame nutarime, t. y. šiuo aspektu nutarimas kaip administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl jo turinio.
Iš pareiškėjo skundžiamo nutarimo matyti, kad jis surašytas Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Produktų saugos įstatymo pažeidimo 2007 m. spalio 18 d. protokolo (T. 1, b. l. 46-48) pagrindu. Šiame protokole (originalios versijos) buvo nurodyta, kad duomenų apie nukentėjusius asmenis nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, ši protokolo grafa buvo du kartus tikslinama: 2007 m. gruodžio 4 d. nuoroda, kad įregistruota iš viso 9 ligoniai, iš jų 3 kavinės lankytojai, 6 kavinės darbuotojai; 2007 m. gruodžio 5 d. nuoroda, kad 12 salmoneliozės atvejų susiję su kavinės pateiktu maistu. Pažymėtina, kad atitinkama statistinių duomenų (jų nekonkretizuojant) informacija apie salmoneliozės protrūkį Pakruojo rajone Šialių visuomenės sveikatos centro Pakruojo skyriaus buvo pateikta Pakruojo valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, pastarosios tarnybos 2007 m. gruodžio 5 d. persiųsta atsakovui (T. 1, b. l. 95-99). Be išvardintų skundžiamame nutarime nėra nurodyta ir byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad būtent dėl pareiškėjo kavinės „Medenė“ pateiktų į rinką pavojingų produktų - salmonella spp. užkrėstų vištų kiaušinių – buvo susirgę (patyrė žalą sveikatai) konkretūs tokių produktų vartotojai. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl būtinumo nustatyti faktą, kad pateikti į rinką pavojingi produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, kolegija daro priešingą, negu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, ir konstatuoja, kad šiuo atveju Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos vartotojo sveikatai faktas nenustatytas (ABTĮ taikymo požiūriu neįrodytas). Todėl pareiškėjo patraukimas atsakomybėn pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį kolegijos pripažintinas nepagrįstu.
Kolegija pažymi, kad, be šio (aukščiau aptarto) kvalifikavimo požymio, pavojingų produktų pateikimas kvalifikuotinas ne pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, o pagal šio straipsnio 3 dalį, pagal kurią suteikusiam ar teikiančiam pavojingas paslaugas paslaugos teikėjui skiriama nuo 500 iki 2 500 litų bauda. Kaip nurodyta aukščiau, faktas, kad pareiškėjas (kavinė „Medenė“) pateikė į rinką pavojingus produktus, pripažintinas nustatytu. Todėl pareiškėjui turėjo būti skirta bauda Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, atsakovo pripažintas reikšmingomis sprendžiant konkrečios baudos dydžio pasirinkimą, mažina pareiškėjui paskirtos baudos dydį nuo 7 000 Lt iki 1 000 Lt (Produktų saugos įstatymo 24 str. 3, 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeisti - pareiškėjui UAB „Virgrira“ Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 12-94PS skirtą 7 000 Lt baudą sumažinti iki 1 000 Lt.
Nutartis neskundžiama.