Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės UAB „Visola“ atstovams – direktoriui V. L., advokatui A. K.;

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ekofrisa“ ieškinį atsakovei UAB „Visola“ dėl nuostolių atlyginimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Ekofrisa“ ieškiniu prašo iš atsakovės UAB „Visola“ priteisti 4903,64 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I., b.l. 2-8).

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad yra kruopų gamintoja, gamina grikių, miežines, kvietines, perlines, žirnių kruopas, jas parduoda Lietuvoje bei eksportuoja į įvairias pasaulio šalis. 2006 m. sausio 25 d. ieškovė su atsakove sudarė neterminuotą rangos sutartį Nr. 5, kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti ir ieškovei perduoti dribsnius pagal atsakovės įmonės standartą Nr. ĮST 110855073-01:2005. Sutarties vykdymo metu tarp šalių susiklostė įprasta praktika, kad ieškovė užsakymus atsakovei pateikdavo telefonu, todėl produkcijos pagaminimui buvo taikomos sutarties ir įprastos komercinės praktikos (gaminant tokios rūšies produkciją) sąlygos. Atsakovei pagaminus užsakytą produkciją, ši ieškovei išrašydavo sąskaitą-faktūrą, kurią ieškovė apmokėdavo ir atsiimdavo sufasuotą pagamintą galutinį produktą – grikių dribsnius. Per 2015 metus atsakovė užsakė kelias grikių dribsnių partijas:

2015 m. sausio 20 d. ieškovė iš atsakovės įsigijo 2000 kg grikių dribsnių, už šią partiją apmokėjo pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0002069;

2015 m. kovo 12 d. ieškovė iš atsakovės įsigijo 3000 kg grikių dribsnių, už šią partiją apmokėjo pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0002093;

2015 m. balandžio 23 d. ieškovė iš atsakovės įsigijo 3000 kg grikių dribsnių, už šią partiją apmokėjo pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0002115;

2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovė iš atsakovės įsigijo 3000 kg grikių dribsnių, už šią partiją apmokėjo pagal sąskaitą faktūrą Nr. 00022055.

Gavusi iš atsakovės produkciją ieškovė perdavė ją savo klientams. Iš atsakovės įsigyta produkcija buvo parduota pagrindiniam klientui - Vokietijos įmonei Dovgan GmbH, kuri produkciją išplatino visoje Vokietijos rinkoje. Dėl šių priežasčių nuo produkcijos įsigijimo iki jos pardavimo galutiniam vartotojui praeina pakankamai ilgas laiko tarpas. 2015 m. spalio 9 d. ieškovė iš Vokietijos įmonės Dovgan GmbH gavo pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad grikiuose rasta pašalinių medžiagų. Apie tai buvo informuota atsakovė ir 2015 m. spalio 15 d. dėl supelijusių grikių dribsnių paprašyta pateikti išvadas. Atsakovė į pretenziją nesureagavo, atsakymo nepateikė.

2015 m. spalio 28 d. Vokietijos įmonė Dovgan GmbH dėl iš atsakovo įsigytų supelijusių grikių dribsnių ieškovei pateikė naują pretenziją. Apie supelijusius grikių dribsnius nedelsiant buvo informuota atsakovė, 2015 m. spalio 28 d. raštu dėl supelijusių dribsnių atsakovės paprašyta pateikti išvadas. Atsakovė atsakymo į gautą raštą nepateikė.

2015 m. lapkričio 12 d. Vokietijos įmonė Dovgan GmbH dėl pašalinio grikių dribsnių kvapo ir jaučiamo stipraus pelėsio kvapo pateikė dar vieną pretenziją, papildomai atsiuntė sertifikuotos nešališkos laboratorijos tyrimo išvadas, kurios patvirtino, kad atsakovės pagaminta produkcija užkrėsta grybeliu. Ieškovė, gavusi išvadas, detaliai apžiūrėjo iš atsakovės gautas grikių dribsnių partijas. Apžiūrėjus nustatyta, kad grikių dribsnių drėgmė viršija 15 procentų ribą, tuo tarpu tokių produktų pardavimo atveju drėgmė turėtų būti ne didesnė kaip 12,5 procento. 2015 m. lapkričio 17 d. paimant produkcijos mėginius nepriklausomam tyrimui dalyvavo atsakovės vadovas V. L., surašytą mėginių ėmimo aktą pasirašė šalių vadovai. Atsakovės vadovas V. L. patvirtino, kad mėginiai paimti tinkamai, įsitikino, kad atsakovės įmonės pagaminti grikių dribsniai yra supeliję, užkrėsti pelėsiniais grybais, pats sutiko atsiimti iš ieškovės sandėlio tuo metu buvusį grikių dribsnių likutį ir ieškovei grąžino sumokėtas lėšas. Tokie atsakovės veiksmai taip pat patvirtina, kad atsakovė pripažino, jog parduota produkcija neatitinka kokybės reikalavimų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje ištyrus penkis tyrimui paimtus mėginius, 2015 m. lapkričio 24 d. gauta išvada, kad visi penki paimti mėginiai užkrėsti pelėsiniais grybais. Apie gautas išvadas 2015 m. lapkričio 25 d. raštu informuota atsakovė, nurodant, kad nekokybiška produkcija, vadovaujantis ISO 22000 procedūromis, bus sunaikinta, o atsakovė turės kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius. Dėl atsakovės parduotos nekokybiškos produkcijos sunaikinimo ieškovė patyrė 4903,64 Eur žalą, kurią detalizavo ir aprašė atsakovui 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. sausio 12 d. pateiktose keturiose kompensacinėse sąskaitose faktūrose. Į pateiktas sąskaitas faktūras atsakovė nereagavo, ieškovės patirtų nuostolių neatlygino.

Atsakovė UAB „Visola“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti (t. I., b.l. 61-65). Atsiliepime nurodo, kad per 2015 metus ieškovei pagamino ir perdavė iš viso 11000 kg grikių dribsnių. Produkcija buvo supakuota po 25 kg į polipropileninius maišus, skirtus biriems maisto produktams. Su kiekviena grikių dribsnių partija, ieškovei kartu pateikė išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kokybės pažymėjimus Nr. 3G, Nr. 16G, Nr. 27G, Nr. 64G. Nurodo, kad įmonės veikloje įdiegtas įmonės standartas, tiek gamybos, tiek produkcijos sandėliavimo metu yra vykdoma gamybos proceso savikontrolė, įmonėje vedami griežtos atskaitomybės savikontrolės žurnalai: šilumos apdorojimo temperatūros ir drėgmės registravimo žurnalas, pagamintos produkcijos tyrimų ir realizavimo žurnalas ir žaliavų sandėlio drėgmės ir temperatūros kontrolės žurnalas. Jų pagaminta ir ieškovei perduota produkcija atitiko įmonės standarto ĮST 110855073-01/2K:2007, „Kruopos ir dribsniai“ keliamus bendruosius reikalavimus, tiek juslinius, tiek dribsnių fizikinius ir cheminius rodiklius. Kad ieškovei perduota atsakovės produkcija atitiko produkcijai keliamus reikalavimus, pažymėta ir kartu su produkcija ieškovei pateiktuose kokybės pažymėjimuose, kuriuose nurodyta, kad drėgmė ne daugiau kaip 14 %, pašalinės priemaišos ne daugiau kaip 0,2 %, metalo priemaišos ne daugiau kaip 3x10-4, neužteršta aruodiniais kenkėjais. Atsakovė 2015 m. birželio 30 d. atliko gaminamų grikių dribsnių cheminį tyrimą, kuriuo rezultatai fiksuoti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. cheminių tyrimų protokole Nr. Ch 4389. Šio tyrimo metu užfiksuoti rezultatai paneigia ieškovės teiginius, jog dėl pelėsio ieškovei parduotoje produkcijoje atsiradimo kalta atsakovė. Ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, kad grikių dribsnių drėgmė viršija 15 % neatitinka tikrovės ir yra paneigti laboratoriniais tyrimais, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. sausio 20 d. grikių dribsnių partijoje (400 g) drėgmė – 13,55 %, 2015 m. kovo 12 d. grikių dribsnių partijoje (400 g) drėgmė – 13,67 %, 2015 m. balandžio 23 d. grikių dribsnių partijoje (400 g) drėgmė – 13,47 %, 2015 m. rugsėjo 29 d. grikių dribsnių partijoje (400 g) drėgmė – 11,90 %, 2015 m. rugsėjo 29 d. grikių dribsnių partijoje (400 g) drėgmė – 13,25 %. Nurodo, kad atsakovė yra produkcijos gamintojas ir pagamintą produkciją sufasuoja po 25 kg į polipropileninius maišus, skirtus biriems maisto produktams ir ją perduoda užsakovui. Tolimesnio perduotos produkcijos fasavimo, gabenimo ir sandėliavimo procesui atsakovė įtakoti negali. Pažymi, jog grikių dribsnių laikymui ir gabenimui taikomi papildomi reikalavimai, pagaminta produkcija turi būti laikoma sausoje, švarioje, neužkrėstoje kenkėjais, gerai vėdinamoje, be pašalinių kvapų, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių patalpoje, kurios temperatūra turi būti ne žemesnė nei 0 C laipsnių ir ne aukštesnė nei 25 C laipsniai, santykinis oro drėgnumas ne didesnis nei 75 %. Iš atsakovės sandėliavimo vietos ieškovės atsiimta pagaminta produkcija iš 25 kg maišų buvo perfasuota į mažesnes 400 g pakuotes. Atsakovei nėra žinomos perduotos produkcijos laikymo sąlygos, ieškovės naudojami produkcijos fasavimo metodai, priemonės ir būdai. Mano, kad produkcijoje pelėsis atsirado dėl ieškovės kaltės, pažeidus šiai produkcijai gabenti, laikyti nustatytas sąlygas, ko pasekoje atsakovo kokybės reikalavimus atitinkanti produkcija buvo sugadinta ir už šiuos veiksmus atsakinga pati ieškovė. Nurodo, kad ieškovės pretenzijos dėl produkcijos gamybos pareikštos praėjus 10 mėnesių, 8 mėnesiams, 7 mėnesiams ir 2 mėnesiams, kada pagal šalių sudarytos sutarties 5.6 punktą ieškovei pretenzijoms dėl produkcijos kokybės pareikšti nustatytas 10 dienų nuo prekių atkrovimo dienos. Ieškovė nepateikė įrodymų apie faktiškai patirtus nuostolius, t.y. kad sąskaitose faktūrose nurodytas sumas yra sumokėjusi, todėl mano, kad ieškovė realių nuostolių nepatyrė..

Ieškovė „Ekofrisa“ dublike (t. I., b.l. 94-101) nurodo, kad atsakovė nepaneigė argumentų, kad būtent ji perdavė netinkamą produkciją, o atsakovės pateikti dokumentai yra niekinės įrodomosios galios. Ant „Pagamintų produktų kokybės tyrimų ir rekvizavimo“ žurnalo nėra registracijos numerių, asmenų, kurie atsakingi už žurnalo pildymą duomenų, žurnale nėra užregistruota jokių tyrimų. Vieninteliai žurnale pateikiami duomenys yra realizavimo data, kiekis, pagaminimo data ir pirkėjas. Atsakovės ranka pildomame žurnale nepateikta informacija, kad tiriamo produkto spalva, kvapas ir skonis atitinka nustatytus standartus, ar rastas ar nerastas produkto užkrėstumas ir/arba užterštumas aruodiniais kenkėjais. Ant „Šiluminio apdorojimo temperatūros ir drėgmės registravimo“ žurnalo taip pat nėra registracijos numerių, asmenų, kurie atsakingi už žurnalo pildymą duomenų, saugojimo terminų. Žurnalas užpildytas ranka, o jame nurodyti duomenys nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, iš 49 mėginių net 19 atvejų fiksuoti viršyti drėgmės kiekiai. Iš „Žaliavų sandėlio drėgmės ir kontrolės“ žurnalo neaišku, kokiu būdu ir kokiais prietaisais, pagal kokius metodus ir kokioje vietoje nustatyta drėgmė. Žurnalas surašytas ranka ir negali būti laikomas patikimu įrodymu. Atsakovės pateiktas 2015 m. liepos 3 d. tyrimų protokolas, kuriame buvo tirtas neaišku kieno ir iš kur paimtas mėginys. 2006 m. sausio 25 d. šalių sudaryta rangos sutartis numatė, kad ieškovei perduotos kokybės neatitikimas turi būti tikrinamas nepriklausomoje laboratorijoje, turi būti tikrinama produkcija, kuri buvo perduota ieškovei. Tai, kad atsakovės 2015 m. birželio mėnesį iš kažkur paimtas mėginys nebuvo užkrėstas, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovei perduota produkcija buvo užkrėsta ir netinkama. Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus išvados, kuriose nurodoma, kad visuose mėginiuose esantis drėgmės kiekis neviršija 14 procentų patvirtina, kad ieškovė produkciją laikė tinkamai ir nepažeidė jos laikymo sąlygų, t. y. nei vienas iš ieškovės patalpų paimtas mėginys neviršijo drėgmės rodiklių. Atsakovės pateiktuose kokybės pažymėjimuose nurodyta, kad produkcija turi būti laikoma sausoje vėsioje vietoje, todėl atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad ieškovė šių reikalavimų nesilaikė. Atsakovas nepaneigė, kad ieškovė tinkamai ir kokybiškai laikė produkciją. Atsakovės perduotuose kokybės pažymėjimuose nurodyti duomenys nustatyti išimtinai atsakovo ir nėra patvirtinti jokių nepriklausomų laboratorijų ar kitų objektyvių tyrimų, t. y. pati atsakovė savo nuožiūra įrašė perduodamos produkcijos duomenis ir jos garantavo.

Kad ieškovė tinkamai laikė iš atsakovo įsigytą produkciją, patvirtina įrodymai: ieškovė savo veikloje yra įdiegusi ISO 22000 standartą, kuris nustato reikalavimus maisto saugos vadybos sistemai maisto grandinėje, kai organizacija siekia įrodyti savo gebėjimą valdyti maisto saugos rizikos veiksnius, kad užtikrintų produktų saugą, išduotas sertifikatas galioja iki 2017 m. rugsėjo 9 d. Įmonėje įdiegta savikontrolės sistema. Pagrindiniai svarbūs valdymo taškai griežtai kontroliuojami ir registruojami viso gamybinio proceso metu yra temperatūra, ne daugiau 22 C ir drėgmė, ne daugiau 65 %. Įmonėje įdiegta drėgmės sugėrimo ir temperatūros sistema. Pažymi, kad iš atsakovės gauta produkcija buvo sufasuota per vieną mėnesį nuo produkcijos gavimo datos. Toks laikotarpis per trumpas, kad produkcijoje įvyktų staigus kokybinių rodiklių pablogėjimas, todėl akivaizdu, kad produkcija jau buvo pristatyta netinkamos kokybės, o pelėsio požymiai išryškėjo per 6-9 mėnesių laikotarpį. Produkcijos trūkumai jos perdavimo metu nebuvo akivaizdūs ir per 10 dienų negalėjo būti pastebėti. Ieškovė neturi galimybės perimdama iš atsakovės produkciją patikrinti jos cheminių savybių, būtent dėl šios priežasties šalys numatė, kad turi būti kreipiamasi į nešališką laboratoriją, kad ginčo atveju ir buvo padaryta.

Atsakovas sutartimi įsipareigojo pagaminti tinkamą produkciją ir ją perduoti ieškovei, vadinasi, atsakovė atsakinga už tai, kad produkcijos gaminimo metu buvo pažeisti technologiniai reikalavimai, kurie lėmė, jog grikių dribsnių drėgmė buvo daug didesnė nei leidžia standartai. Atsakovės perduodamos produkcijos tinkamas galiojimas numatytas mažiausiai 12 mėnesių, todėl už per šį laiką paaiškėjusius produkto trūkumus yra atsakingas gamintojas.

Atsakovė triplike (t. I. b.l. 113-116) nurodo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia 2015 m. lapkričio 12 d. Vokietijoje atliktais tyrimo rezultatais – grikių dribsnių mėginys Nr. 151009837, galiojimas 2016 m. rugpjūčio 4 d., 400 g originali pakuotė. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje 2015 m. spalio 28 d. reklamacijoje, kaip nekokybiška grikių dribsnių produkcija minima produkcija, kurios pagaminimo data – 2015 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovė grikių dribsnius pagamino 2015 m. sausio 16 d. (galioja iki 2016 m. sausio 16 d.), 2015 m. kovo 10 d. (galioja iki 2016 m. kovo 10 d.), 2015 m. balandžio 22 d. (galioja iki 2016 m. balandžio 22 d.), 2015 m. rugsėjo 28 d. (galioja iki 2016 m. rugsėjo 28 d.). Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 3 d. Vokietijos bendrovei Dovgan GmbH ieškovės pateiktų grikių dribsnių, kurie buvo užkrėsti pelėsiu, negamino ir neperdavė, todėl nėra atsakingas už ieškovės patirtus nuostolius, kurie siejami su produkcija, kurios pagaminimo data 2015 m. rugpjūčio 3 d., galiojimo data 2016 m. rugpjūčio 4 d. Nurodo, kad visi savikontrolės žurnalai pildomi ranka šias funkcijas atliekančių asmenų. Žurnalai pildyti nuosekliai, be taisymų ir braukymų, visuose pateiktuose žurnaluose fiksuota tiksli ir konkreti informacija, kurios reikalauja gamybos procesą reglamentuojantys dokumentai. Atsakovo atstovas mėginių ėmimo procese nedalyvavo, visi mėginiai buvo paimti ieškovės vadovės kabinete. Atsakovės atstovui atvykus į įmonę, į sandėlį jis nebuvo įleistas, dribsnių maišeliai po 400 g buvo sudėti administracinėse patalpose, nei ant vieno maišelio nebuvo informacijos, kuria remiantis būtų galima identifikuoti šios produkcijos kilmę. Kad ši produkcija galėtų būti pagaminta atsakovės, deklaravo tik ieškovė. Nesutinka, kad pagamintos produkcijos atsiėmimas yra kaltės pripažinimas, atsakovė šią produkciją atsiėmė dėl to, kad buvo įsitikinusi, kad ji atitinka jai keliamus kokybės reikalavimus ir žinodama, kad turės galimybę ją realizuoti. Atsiimta produkcija buvo patikrinta, atitiko produkcijai keliamus reikalavimus ir buvo atsakovės realizuota. Tačiau šis faktas nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovės sandėlyje produkcija buvo laikoma tinkamai, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išvadoje (t. I., b.l. 141-143) nurodo, kad vadovaujantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras 17 straipsnio 1 dalimi „maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir apskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Ši nuostata iš esmės įpareigoja maisto tvarkymo subjektus kiekvieną kartą tiek priimant maistą savo žinion, tiek vykdant įvairius procesus su maistu, tiek jį perduodant, užtikrinti, kad maistas atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šiam tikslui, remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 5 straipsnio 1 dalimi, maisto tvarkymo subjektai privalo būtų įsidiegę, įgyvendinti ir vykdyti nuolatinę procedūrą ar procedūras, paremtas rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos principais, kurios esmė – užtikrinti, kad iki priimtino lygio būtų sumažinta galimybė pasireikšti rizikos veiksniams. Institucijos nuomone, esminėmis aplinkybėmis vertinant maisto saugą ir kokybę šiuo atveju turėtų būti maisto tvarkymo subjektų vidiniuose dokumentuose fiksuoti įrašai, susiję su ginčo objektu esančio maisto – grikių priėmimo, laikymo (sandėliavimo), perdavimo ir gabenimo sąlygomis. Pažymi, kad mikotoksinai (graikiškai mycos - pelėsiai) - tam tikrų mikromicetų rūšių gaminami kenksmingi junginiai. Tai pakankamai stabilios medžiagos, kurios išlieka produkte net ir po juos pagaminusių mikromicetų žūties. Iš mikotoksinų patys pavojingiausi yra aflatoksinai, kurie priklauso stipriausių, natūraliai atsirandančių kancerogeninių medžiagų grupei. Kai kurtos grūdų rūšys, augančios šiito ir drėgno klimato juostoje, gali užsikrėsti aflatoksinus gaminančiais mikromicetais.

Lietuvoje išaugintose grūdinėse kultūrose allatoksinai randami retai, nes nelabai palankus klimatas aflatoksinus gaminančių mikromicetų augimui. Europos šalių auginamoje produkcijoje aflatoksinų kiekiai, viršijantys didžiausias leidžiamas koncentracijas, aptinkami retai, nes klimato sąlygos nėra palankios aflatoksinus gaminančių mikromicetų augimui. Tačiau augalinius produktus užkrėtė mikromicetai, susidarius palankioms sąlygoms, gali gaminti mikotoksinus, laikant produktus sandėliuose ar namuose. Oehratoksinai lai mikotoksinai, kuriuos gamina Aspergillus ir Penicillium rūšies pelėsiai. Ochraloksinas A gali būti randamas grūduose, paprastai vidutinio klimato juostoje esančiose Europos Sąjungos šalyse auginamuose javuose. Ochratoksino A susidarymas gali tęstis ir sandėliuojant grūdus, ant kurių yra likę mikromicetų, jeigu sandėliuojami nepakankamai išdžiovinti grūdai ir (ar) patalpos drėgnos ir nevėdinamos. Europos Sąjungos šalių narių maisto kontrolės institucijos skiria didelį dėmesį ochratoksino A kontrolei. Yra nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos pašaruose ir maisto produktuose: neapdirbtuose grūduose - 5.0 mikrogramai/kg, maistiniuose grūduose - 3.0 mikrogramai/kg. Mikromicetai skirstomi į „lauko“ ir „sandėlių" kenkėjus. Labiausiai paplitę laukuose yra Fusarium genties grybai, o sandėliuose - Aspergillm ir Penicillum genčių grybai, kurie gali išskirti mikotoksinus arba ne. Grūdinių augalų užterštumo lygis tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų jų brendimo metu. Grūdiniai augalai dažniausiai užkrečiami Fusarium, Alternaria. Aspergillm ir Penicillium mikromicetų gentimis.

Mikromicetų vystymuisi grūduose ir sėklose turi įtakos aplinkos temperatūra ir drėgmė. Dauguma ant grūdinių augalų aptinkamų mikromicetų yra mezolitai ir kserofitai, galintys augti esant 5 – 45o C aplinkos temperatūrai, todėl jų normaliai veiklai reikia nedaug drėgmės ir neaukštos temperatūros. Fusarium genties grybų vystymuisi palankios sąlygos susidaro vasarą esant drėgniems ir šiltiems orams, todėl paplitę vidutinio klimato zonose. Būtent Fusarium genties grybai laikomi vienais pagrindinių mikotoksinų gamintojų bręstančiuose grūduose, t.y. laukuose. Aspergillm genties grybams palankūs lietingi ir šilti metai, tačiau šie grybai labiau plinta sandėliuose, į kuriuos supilami drėgni grūdai. Laikant netinkamomis sąlygomis ima vyrauti Aspergillus, Penicillium, Rhizopus ir Ahtcor genčių grybai, nes jie prastomis sąlygomis sandėliuojamiems grūdams padaro daugiausiai žalos. Optimalios sąlygos vystytis aflatoksinams sandėliavimo metu: temperatūra 27-30 °C, substrato drėgmė 18 procentų Optimalios sąlygos vystytis ochratoksinams sandėliavimo metu: temperatūra 16 °C, substrato drėgmė 17,6 procento. Pažymi, kad mikroorganizmų kiekis grūduose priklauso nuo pradinio aruodų užterštumo, grūdų subrendimo laipsnio, jų būklės nuėmimo metu, patirtų mikozinių susirgimų augalui augant, deguonies ir anglies dvideginio santykio aruode, konservavimo, santykinės drėgmės, temperatūros, grūdų ventiliacijos, džiovinimo, cheminio apdorojimo, saugojimo laiko, saugyklos higienos.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, gali teigti, kad optimali temperatūra sandėlio mikromicetų vystymuisi yra nuo 30 ⁰C iki 33⁰ C. Reguliari temperatūros ir santykinio drėgnio kontrolė bei aktyvus ventiliavimas ženkliai sumažina kaitimo židinių grūdų sampile susidarymo tikimybę, tačiau mažai randama toksinų laiku džiovintuose grūduose bent iki 15 % drėgnio ir laikomų ne aukštesnėje kaip 15⁰ C temperatūroje. Atsižvelgiant į tai, kad esminė byloje nustatinėjama aplinkybė yra susijusi su laikotarpiu, kuriuo pagaminta produkcija (grikių dribsniai) buvo užkrėsti mikromicetais, institucija, teikianti išvadą, mano, nustatyti šią aplinkybę praktiškai labai sudėtinga, kadangi grikių dribsniai jais galėjo būti užkrėsti tiek auginimo metu, tiek ir žaliavos sandėliavimo, pirminio apdorojimo ir fasavimo, perfasavimo, laikymo, taip pat ir visais pervežimo etapais. Pažymi, kad dribsnių gamybos iš grikių grūdų procese iš esmės turėtų būti eliminuojami mikromicetai, susidarę pirminės gamybos metu (iki perdirbimo).

Ieškovės atstovas advokatas R. M. ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes palaiko, teismo posėdžio, vykusio 2016 m. spalio 25 d., metu paaiškino, kad atsakovė nepaneigė, kad būtent ji perdavė netinkamą ir neužkrėstą produkciją. Tai, kad produkcija buvo užkrėsta iki jos perdavimo ieškovei patvirtino byloje ir 2016 m. spalio 5 d. pateikta specialistės Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto laboratorijos vedėjos S. S. 2016 m. spalio 3 d. išvada, kurioje pažymėta, jog mėginys buvo paimtas iš atsakovės perduotų maišų, kuriuose rastas pelėsis. S. S. yra kvalifikuota specialistė, turi įgijusi mokslinį daktaro laipsnį grybų plitimo ir mikrotoksinų kaupimosi javų grūduose įtakojančių veiksnių srityje, todėl nėra jokio pagrindo abejoti specialistės pateikta išvada.

Ieškovės atstovė L. P. advokato duotus paaiškinimus palaiko. Paaiškino, kad iš atsakovės produkciją įgijo keturiomis partijomis, pirko sufasuotą produkciją į polipropileninius maišus po 25 kilogramus. Maišai nėra visiškai sandarūs, nes produkcija juose turi kvėpuoti. Kaip asmuo, gamyboje dirbantis dvylika metų, ir kiti kruopų bei dribsnių gamintojai gali patvirtinti, kad pelėsis atsiranda dėl per didelės drėgmės. Pagal nusistovėjusią praktiką, iš atsakovės įgytą produkciją laiko savo įmonės sandėliuose. Priklausomai nuo užsakymo, produkcija jų žaliavos sandėlyje būna įvairų laiką, bet paprastai ne ilgiau nei mėnesį laiko. Tuo laikotarpiu vienintelis grikių dribsnių tiekėjas jų įmonei buvo atsakovė UAB „Visola“, iš kitų tiekėjų produkcijos tuo metu ieškovė nepirko. Nekyla abejonių, kad užkrėsta produkcija buvo įgyta iš atsakovės. Paaiškino, kad įmonė, įgijusi produkciją polipropileno maišuose, cechuose produkciją sufasuoja į mažesnius 400 g pakelius, tokią produkciją parduota klientui, esančiam Vokietijoje. Sufasavus produkciją į mažmeninę pakuotę iš tos dienos partijos iki produkcijos galiojimo termino pabaigos, įmonėje, nors faktiškai reikalaujama pasilikti vieną pavyzdį, ieškovė pasilieka du mėginių pavyzdžius. Įmonės sandėlyje ją pakuojant nėra veiksnių, kurie įtakotų pelėsio atsiradimą, santykinė drėgmė ir temperatūra tikrinama kiekvieną dieną, taip pat įdiegta automatinė sistema santykinės drėgmės palaikymui sandėliuose. Tikrinant ginčo produkciją mėginiai iš maišų, kurių likutis buvo ieškovės sandėlyje, ir iš etalonų, kurie saugomi specialioje patalpoje iki produkcijos galiojimo pabaigos, buvo paimti dalyvaujant atsakovės atstovui. Atsakovė sandėlyje likusį užkrėstą produkcijos likutį iš ieškovės pasiėmė gera valai, buvo likę apie 2,5-4 tonos, už jį sumokėjo. 2015 m. lapkričio 17 d. akte paminėti grikių pavyzdžiai tyrimui buvo paimti tie, kurie buvo supakuoti po 400 g, jie buvo sandarūs, užklijuoti, taip pat buvo imti pavyzdžiai, likę sandėlyje nesufasuoti maišuose. Mėginys Nr. 4 paimtas iš sandėlio, jis buvo įdėtas į sterilią H2PA pakuotę. Nurodė, kad ant atsakovės pateiktų kokybės pažymėjimų yra ieškovės įmonės antspaudas su kokybės patikrinimo pažyma, antspaudai dedami visur, nes to reikalauja klientai. A. M. antspaudu patvirtino, kad ji gavo kokybės pažymėjimus. Ji yra atsakinga už kokybės dokumentus, antspaudą deda, kad ji gavo pažymėjimą, užregistravo ir jį įsegė, bet tai nereiškia, kad produkcija buvo kokybiška. Perkant produkciją iš tiekėjo, kuris turi tam tikrus įsipareigojimus ir pateikia kokybės pažymėjimą, preziumuoja, kad produktas geras.

Iš Vokietijos įmonės ieškovė gavo reklamacijas dėl supelijusių grikių dribsnių, dėl kokios dalies produkcijos pateikta reklamacija, ir kokia dalis buvo sunaikinta iš atsakovės įsigytos produkcijos pagal 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. sąskaitas faktūras, tiksliai pasakyti negali. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia patirtus nuostolius, 2015 m. gruodžio 28 d. sąskaita faktūra 141,33 Eur sumai yra už atliktus biologinius cheminius tyrimus, Vokietijos įmonėje buvo atliktas grikių dribsnių tyrimas, ieškovei išrašyta sąskaita faktūra, kokia buvo tirta partija, sąskaitose Vokietijos įmonė nenurodo, joje nurodyta, kad tirti grikių dribsniai, kurių galiojimas iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. Pateikta 2015 m. gruodžio 28 d. kompensacinė sąskaita – 1063,83 Eur sumai, jos detalizuoti negali, iki teismo posėdžio atsakovė tokio klausimo nekėlė. 2016 m. sausio 12 d. sąskaita už nekokybiškų grikių dribsnių sunaikinimą 2917,88 Eur sumai, išrašyta remiantis Vokietijos įmonės atsiųstais dokumentais ir reklamacija. 2015 m. lapkričio 17 d. ėmimo metu buvo nustatyti kokybės neatitikimai už produkciją, kurie įvardinta sąskaitoje. Kiek ieškovė negavo už nekokybišką produkciją, tokius nuostolius ir prašo priteisti iš atsakovės. Dėl kiekių atsakovė iki teismo posėdžio klausimo nekėlė, todėl atsakyti į atsakovės atstovo klausimus tiksliai negali. Visą ką turėjo dėl nuostolių yra pateikę šioje byloje, kitokių dokumentų neturi.

Ieškovo atstovė L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji UAB „Ekofrisa“ yra atsakinga už kokybę, kitose įmonėse irgi dirbusi analogišką darbą, turi aukštąjį išsilavinimą šioje srityje. Pelėsis yra tendencingas pokytis, kuris gali prasidėti ir grūdo stadijoje. Paaiškino, kad atsakovė pagamino produktą, o ieškovė produkciją tik sufasavo. Gaminant grikių dribsnius vyksta tam tikri procesai - produktas patenka į temperatūros rėžimus, keičiamos jo fizikinės cheminės savybės, vyksta perdirbimo procesas. Šiuo atveju pagamintas produktas ieškovės buvo tik sufasuotas, t.y. produkto fizikinės cheminės savybės fasuojant nekito, ypač kai produktas sufasuojamas per gana trumpą laiką. Jeigu produktas užterštas pesticidais, jo yra žaliavoje, tai jo išimti negalima. Dėl atsakovės atstovo teismo posėdyje keliamų klausimų dėl Vokietijos kliento pateiktų sąskaitų, grąžinimų, reklamacijų, nurodė, jog yra didelė tikimybė, kad klientas taiko kitą buhalterinės sąskaitos metodiką, todėl įmonės direktorė negali paaiškinti kaip išrašomos sąskaitos ir reklamacijos. Jeigu užsienio rinkai tiekiamas didelis kiekis produkto, jeigu prekyboje pamatomi aiškūs parametrų pažeidimai atstovas įspėja fasuotoją (gamintoją) dėl konkrečių sumų, o ne dėl visos pateiktos produkcijos, t.y. dėl likusių prekių kiekių, kurie netinkami vartoti ir turėtų būti išimti iš rinkos. Per kiek laiko produkte gali atsirasti pelėsis, pasakyti neįmanoma, tai vykstantis procesas, tačiau jis nepasireiškia staigiai, mėnesio ar dviejų mėnesių eigoje. Visa produkcija, ir kitos kruopos, laikomos bendrame sandėlyje su kita produkcija. Kadangi laikymo sąlygos visiems produktams vienodos, jeigu nesilaikoma technologinių parametrų, tikimybė formuotis neigiamiems veiksniams yra visiems produktams. Kadangi neigiami veiksniai formavosi tik konkrečioms partijoms ir konkrečiai produkcijai, kuri jau buvo perdirbta, darytina išvada, kad ji buvo užteršta mikromicetais. Visai gaunamai žaliavai tyrimai nedaromi, nes tyrimas gali kainuoti kaip trečdalis gautos siuntos, ir tai įmonei būtų nuostolinga, todėl yra normalu, kad pasitikima žaliavos tiekėjo kokybės pažymėjimu. Nurodė, kad iš atsakovės produkciją užsakydavo, kada iš užsienio šalies gaudavo užsakymą ir matydavo, kad likutis sandėlyje mažas. Visuose maisto produktuose, grūdinėje žaliavoje natūraliai galima rasti laukinių mielinių ir pelėsių, tik jie ne visuomet tiriami. Kad plistų pelėsis, reikalinga šiluma ir drėgmė. Jos, kaip specialistės nuomonė, kad šiuo atveju buvo pažeistas grikių dribsnių temperatūrinis rėžimas, kurio metu per karšti dribsniai buvo supakuoti į polipropileninius maišus ir uždaryti į sandarią pakuotę, vyko kondensavimosi procesas, jis nebuvo stabdomas ir vyko pelėsio plitimas. Pelėsio procesas nesustoja, procesas tik didėja. Perfasuojant produkciją, ji turi sąlyčių su oru, aplinka.

Atsakovo atstovas V. L. paaiškino, kad iš ieškovės gavus grikių dribsnių užsakymą, jis iš įmonės „Galinta“ užsako žaliavą - grikių kruopas. Gavus kruopas, jų sandėlyje nelaiko, užsakymą atlieka dažniausiai per vieną dieną. Gamybos proceso metu grikiai garinami, yra nustatytas garinimo laikas ir temperatūra. Po džiovyklos produkcijos temperatūra būna apie 35 laipsniai, todėl laiko atvirus maišus, drėgmę matuoja kitą dieną. Jeigu drėgmė didesnė, visą partiją dar pakartotinai džiovina. Iki drėgmės matavimo laiko maišai būna gamybos ceche. Išdžiovintą ir atvėsusią produkciją sufasuoja į maišus po 25 kg, su drėgna produkcija maišų neužsiūna. Drėgmę matuoja jis arba cecho viršininkas. Supakuotą į maišus produkciją sudeda ant vienkartinių padėklų, kuriuos užsakovas pasiima maždaug po dviejų dienų. Įmonėje daromi patikrinimai, žurnalai gali būti pildomi ranka. Grikių dribsnius parduoda ir kitoms įmonėms. Iš įmonės „Galinta“ atvežama biri produkcija maišuose. Į ieškovės gautas pretenzijas neatsakė, šių aplinkybių žaliavos Tiekįjui „Galinta“ jis nenurodė. Paaiškino, kad per visą bendradarbiavimo su ieškove laikotarpį problemų niekada nebuvo. Nurodė, kad įmonėje produkcijoje nustatytas drėgmės kiekis normos neviršijo, produkciją atiduoda per 2-3 dienas. Produkciją atsiima pats užsakovas, iki to produkcija sandėlyje būna 2-3 dienas. Žaliavos tiekėja „Galinta“ kartu su žaliava kiekvienai partijai pateikia kokybės pažymėjimus ir, vieną kartą per metus, jis pats veža juos patikrinti. Nurodo, kad 2015 m. sausio 29 d. kokybės pažymėjimas prisegtas klaidingai. Mano, kad grikių dribsniai gamybos proceso metu negalėjo būti užkrėsti. Grikių dribsnių mėginiai patikrinimui paimti atsakovės sandėlyje jam nedalyvaujant, dėžutės buvo išdėliotos kabinete, mėginiai nebuvo sveriami, pakuotės standartinės. 2015 m. lapkričio 17 d. akte jis pasirašė, mėginių ėmimo metu maišeliai buvo nepraplėšti, buvo atidarytos tik dėžutės, iš sandėlio mėginius atnešė moteris. Į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą mėginius vežė jis, su jais yra sudaręs sutartį. Paaiškino, kad iš ieškovės atsiėmęs dalį produkcijos pelėsio netyrė, ją pardavė Estijos įmonei, kada pardavė, datos neatsimena, dėl to skundų negavo. Grąžintoje produkcijoje buvo vienas atidarytas maišas. Paaiškino, kad ne kiekvieną dieną Šiluminės apdorojimo temperatūros ir drėgmės apdorojimo žurnale daro įrašus, jie daromi kartą ar du į savaitę, nerašoma, kas perduodama užsakovui.

Atsakovo atstovas advokatas A. K. paaiškino, kad atsakovė pateikė visus dokumentus, susijusius su gamybos procesu, registracijos žurnalus, susijusius su pagaminta produkcija, produkcijos gamybos aprašymą. Ieškovė atsisakė pateikti dokumentus, patvirtinančius produkcijos laikymo sąlygas, kaip ji buvo sandėliuojama, kaip buvo fasuojama, gamybos aprašymą, todėl atsakovė daro išvadą, kad ieškovė neturi šių procesų fiksacijos arba tie procesai patvirtina, kad produkcija buvo laikyta ne taip, kaip numatyta paties ieškovės pateiktose laikymo sąlygose ir pateiktoje šalių sudarytoje sutartyje, kad produkcija turi būti pagaminta vadovaujantis konkrečiu įmonėje įdiegtu standartu. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė pati pažeidė pagamintos produkcijos laikymo sąlygas. Ieškovė nepateikė posėdžio metu teismo įpareigotus pateikti papildomus įrodymus, kurie buvo pateikti kreipiantis į specialistę dėl išvados. Tai turėjo būti vienas iš pagrindinių dokumentų – specialistės padaryta išvada dėl produkto laikymo sąlygų, nurodytos konkrečios laikymo sąlygos – tai santykinė oro drėgmė, laikymo temperatūra. Pateikti atsakovės žurnalai yra savikontrolės dokumentai, konkrečios pagamintos produkcijos kokybės tikrinamas atliekamas atskirai ir išrašomas kokybės pažymėjimas. Jie išrašomi remiantis tyrimais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį.

Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas turi įgyvendinti diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų padaryti išvadą, jog tam tikri faktai buvo arba jų nebuvo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės ieškovei parduotos nekokybiškos produkcijos ir tuo pagrindu atsiradusių nuostolių.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad UAB „Ekofrisa“ yra birių maisto produktų gamintojas, kuris gamina grikių, miežines, kvietines, perlines, žirnių kruopas ir jas parduoda Lietuvoje bei eksportuoja į kitas pasaulio šalis. UAB „Ekofrisa“ išduoti aukščiausią produktų kokybę ir darbo procesų organizaciją pagal tarptautinius standartus patvirtinantys sertifikatai (t. I., b.l. 107). 2006 m. sausio 25 d. ieškovė UAB „Ekofrisa“ ir atsakovė UAB „Visola“ sudarė neterminuotą Rangos sutartį Nr. 5 (t. I., b.l. 10-12). Šios sutarties pagrindu atsakovė UAB „Visola“ įsipareigojo pagaminti ir perduoti ieškovei UAB „Ekofrisa“ dribsnius pagal atsakovės įmonės standartą ĮST 110855073-01:2005. Per 2015 metus ieškovė iš atsakovės įsigijo: 2000 kg grikių dribsnių, už kuriuos pagal pateiktą 2015 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002069, ieškovė atsakovei sumokėjo 2535,71 Eur (t. I., b.l. 14, 15); 2015 m. kovo 12 d. įsigijo 3000 kg grikių dribsnių, už kuriuos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002093 ieškovė atsakovei sumokėjo 3800,42 Eur (t. I., b.l. 17, 18); 2015 m. balandžio 22 d. įsigijo 3000 kg grikių dribsnių, už kuriuos pagal 2015 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002115 ieškovė atsakovei sumokėjo 4381,17 Eur (t. I., b.l. 20, 21); 2015 m. rugsėjo 28 d. įsigijo 3000 kg grikių dribsnių, už kuriuos pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00022055 ieškovė atsakovei sumokėjo 4381,17 Eur (t. I., b.l. 23, 24). Taigi, iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos ieškovė iš atsakovės įsigijo 11000 kg dribsnių už 15098,47 Eur sumą. Kartu su perduotomis prekėmis atsakovė kiekvienai produkcijos partijai ieškovei pateikė kokybės pažymėjimus Nr. 3G, 16G, 27G, 64G (t. I., b.l. 102, 103, 104, 105). Tarp šalių yra nusistovėjusi praktika, kad ieškovė, gavusi užsakymą, pas atsakovę telefonu užsako reikiamą produkcijos kiekį. Vadovaujantis Rangos sutarties Nr. 5 – 6.1 punktu, atsakovė produkciją ieškovei perduoda sufasuotą į maišus (t I, b.l. 11). Šiuo atveju atsakovė ieškovei pagamintą produkciją perdavė sufasuotą po 25 kg į polipropileninius maišus, skirtus biriems maisto produktams. Ieškovė UAB „Ekofrisa“ iš atsakovės UAB „Visola“ įgytą produkciją sufasavo po 400 g ir pardavė savo pagrindinei klientei Vokietijoje, įmonei Dovgan GmbH, kuri 2015 m. spalio 9 d. ir 2015 m. spalio 28 d. ieškovei pateikė pretenzijas dėl supelijusių grikių (pagaminimo data 2015 m. rugpjūčio 3 d.- kiekis 2 tonos ir 2015 m. balandžio 23 d., kiekis 3 tonos), šios aplinkybės nurodytos 2015 m. spalio 28 d. reklamacijoje. 2015 m. lapkričio 12 d. Vokietijos įmonė Dovgan GmbH ieškovei UAB Ekofrisa“ pateikė dar vieną pretenziją dėl užterštų grikių dribsnių pagal laboratorijos ataskaitą užsakymo data 2015 m. spalio 29 d. (t. I., b.l. 27-28) ir papildomai atsiuntė laboratorijos tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad grikių dribsniai, kurių galiojimas 2016 m. rugpjūčio 4 d., gavimo data - 2015 m. lapkričio 4 d. užkrėsti pelėsiu (t. I., b.l. 31-36). Ieškovė, apžiūrėjusi iš atsakovės gautas keturias grikių dribsnių partijas, o būtent: 2015 m. sausio 20 d. – 2000 kg, 2015 m. kovo 12 – 3000 kg, 2015 m. balandžio 23 d. 3000 kg, 2015 m. rugsėjo 29 d. – 3000 kg, 2015 m. lapkričio 12 d. informavo atsakovę, kad grikių dribsnių drėgmė viršija 15%, tuo tarpu pagal standartą turi būti ne daugiau 12,5%, dėl ko visi paminėtų partijų produktai bus išimti iš Vokietijos rinkos kaip nesaugūs ir atsakovės atstovą pakvietė dalyvauti pakartotinai paimant mėginius ir ištiriant produkciją (t. I., b.l. 38). 2015 m. lapkričio 17 d., dalyvaujant UAB „Ekofrisa“ atstovui A. D. ir UAB „Visola“ direktoriui V. L., buvo paimti grikių dribsnių 2015 m. sausio 20 d. partijos mėginys Nr. 1; 2015 m. kovo 12 d. partijos mėginys Nr. 2; 2015 m. balandžio 23 d. partijos mėginys Nr. 3; 2015 m. rugsėjo 29 d. partijos iš sandėlio mėginys Nr. 4; 2015 m. rugsėjo 29 d. partijos mėginys Nr. 5. Šalių atstovai pasirašė akte, kad grikių dribsnių etalonai paimti iš ieškovės įmonės, pakuotės nepažeistos, visi mėginiai paženklinti teisingai. Paimti mėginiai nepriklausomam drėgmės ir mikrobiologiniam tyrimui išsiųsti į Lietuvos nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (t. I., b.l. 39). Ištyrus visus penkis mėginius 2015 m. lapkričio 24 d. gauta išvada, kurioje pažymėta, kad visi paimti mėginiai užkrėsti pelėsiniais grybais (t. I., b.l. 41-42). Apie gautas Lietuvos nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto išvadas ieškovė 2015 m. lapkričio 25 d. raštu informavo atsakovę, nurodydama, kad visos pirmiau pagamintos partijos neatitinka kokybinių duomenų, pateiktų kokybės pažymėjimuose, jų likučiai, esantys pas ieškovės klientą Vokietijoje bus išimti iš prekybos centrų, o atsakovei bus pateikta sąskaita dėl nuostolių atlyginimo, o taip pat tuo pačiu raštu pranešė, kad paskutinės, t.y. 2015 m. rugsėjo 29 d. grikių dribsnių partijos likutis 1488 kg, esantis jų sandėlyje, vadovaujantis ISO 22000 procedūromis, bus sunaikintas, o atsakovė privalės kompensuoti patirtus nuostolius (t. I., b.l. 44). Atsakovė UAB „Visola“ iš ieškovės UAB „Ekofrisa“ sandėlio atsiėmė grikių dribsnių likutį – 1488 kg (1 kg kaina 1,20 Eur ir 21% PVM) ir už jį grąžino ieškovei 2160,58 Eur (t. I., b.l. 40). Dėl to ginčo tarp šalių nėra.

Pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 1.1 p. atsakovė įsipareigoja pagaminti tinkamą produkciją (atitinkančią standartų reikalavimus) ir perduoti ją ieškovei. Sutarties 4.1 p. įtvirtina, kad būtent atsakovė perduoda ieškovei sufasuotą produkciją. Vadinasi, atsakovė atsakinga už tai, kad produkcijos gaminimo metu buvo pažeisti technologiniai reikalavimai, kurie lėmė, jog grikių dribsnių drėgmė tapo didesnė nei leidžia standartai. Atsakovė UAB „Visola“ teigia, kad ieškovei UAB „Ekofrisa“ pateikė kokybišką produkciją, ji atitiko įmonės standarto ĮST 110855073-01/2K:2007, „Kruopos ir dribsniai” reikalavimus (t. I., b.l. 66-75), be to, įmonėje vedami savikontrolės „Šilumos apdorojimo temperatūros ir drėgmės registravimo žurnalas“ (t. I., b.l. 79-81); „Pagamintų produktų kokybės tyrimų ir realizavimo žurnalas (t. I., b.l. 76-78); „Žaliavų sandėlio drėgmės ir temperatūros kontrolės žurnalas“ (t. I., b.l. 82-84), tačiau teismas sprendžia, kad tokie atsakovės argumentai yra atmestini, nes bylos duomenimis įrodyta priešingai – grikių dribsniai, įsigyti 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo užkrėsti pelėsiu, ką neginčijamai patvirtina 2015 m. lapkričio 24 d. nepriklausomos laboratorijos mikrobiologinio tyrimo protokolas (t. I., b.l. 41-42). Atsakovės atstovas dalyvavo paimant mėginius, neginčijo, kad mėginiai paimti tinkamai ir teisingai, dėl to niekada nereiškė ieškovui jokių pretenzijų. 2016 m. spalio 3 d. LAMMC ŽI Mikrobiologijos laboratorijos vedėja S. S. išvadoje dėl grikių dribsnių užterštumo mielėmis ir pelėsiniais grybais patvirtino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimų rezultatus (t. I., b.l. 129). Atsakovė niekada neatsakė į ieškovės pretenzijas ir, atsiėmęs dalį netinkamos produkcijos – 1488 kg, už ją grąžino ieškovei 2160,58 Eur, o likusių nuostolių geruoju nekompensavo.

Rašytiniais bylos duomenimis, nepriklausomos laboratorijos tyrimų rezultatais, teismo iniciatyva įtrauktos institucijos išvada, LAMMC ŽI Mikrobiologijos laboratorijos vedėjos S. S. rašytiniais paaiškinimais bei ieškovės atstovės L. P., turinčios aukštąjį išsilavinimą maisto pramonės inžinerijos srityje spręstina, kad per didelis drėgmės kiekis, sąlygojęs pelėsį grikių dribsniuose, atsirado dėl atsakovės kaltės, t.y. gamybos procese gerai neišdžiovintą produkciją (grikių dribsnius) supylus į 25 kg maišus, kurią iš atsakovės gavusi ieškovė perfasavo į 400 g pakuotes ir pardavė Vokietijos įmonei. Atsakovės atstovo V. L. paaiškinmai, kad jų įmonėje laikomasi kokybės reikalavimų, yra pildomi pagamintos produkcijos kokybės ir atitikties standartams žurnalai vertinti kritiškai, nes, kaip nurodė teismo posėdyje įmonės direktorius, realūs patikrinimai yra daromi retai, o įrašai žurnaluose dėl pagamintos produkcijos atitikties standartams įrašomi formaliai, dėl to imti už pagrindą šių įrodymų ir laikyti juos patikimais negalima. Atsakovės vienasmeniškai atliktas kokybės atitikties vertinimas taip pat nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių. CK 6.292 straipsnio 1 dalis numato, kad gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Šiuo atveju atsakovės perduotos produkcijos galiojimas numatytas mažiausiai 12 (dvylikos) mėnesių terminui, todėl už paaiškėjusius produkto trūkumus per tokį laiką yra atsakingas gamintojas. Vadinasi atsakovė, kuri pagamino ir perdavė ieškovei netinkamos kokybės produkciją, kas nustatyta laboratoriniais tyrimais, turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

2016 m. rugsėjo 27 d. pažymoje dėl sufasuotų grikių dribsnių UAB „Ekofrisa“ kokybės vadovė L. P. nurodė, kokiomis datomis iš atsakovės gauti dribsniai pagal ieškinyje paminėtas partijas buvo supakuoti ir realizuoti (t I, b.l. 167). Ieškovė nurodė (t. I., b.l.41), kad dėl atsakovės parduotos nekokybiškos produkcijos sunaikinimo ji patyrė iš viso 4903,64 Eur žalą, kurią detalizavo atsakovei pateiktose sąskaitose – faktūrose, kurių atsakovė ieškovei neapmokėjo, o būtent:

2015 m. gruodžio 28 d. sąskaita faktūra Nr. 0014 (suma 780,60 Eur), joje numatytų nuostolių sumą sudaro nekokybiškų grikių dribsnių nukainavimo ir sunaikinimo vertė;

2015 m. gruodžio 28 d. sąskaita faktūra Nr. 4172 (suma 141,33 Eur), joje numatytų nuostolių sumą sudaro kliento Dovgan GmbH pateiktos sąskaitos už biologinių tyrimų atlikimą, kuriais buvo nustatyta, jog atsakovo pagaminta produkcija yra nekokybiška.

2015 m. gruodžio 28 d. sąskaita faktūra Nr. 0003 (suma 1063,83 Eur), joje numatytų nuostolių sumą sudaro nekokybiškų grikių dribsnių nukainavimo ir sunaikinimo vertė, taip pat pakavimo medžiagų kaina;

2016 m. sausio 12 d. sąskaita faktūra Nr. 0004 (suma 2917,88 Eur), joje numatytų nuostolių sumą sudaro kliento Dovgan GmbH pateikta sąskaita apmokėjimui už nekokybiškų atsakovės pagamintų grikių dribsnių sunaikinimą (t. I., b.l. 6, 46-49).

Nurodo, kad į ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras atsakovė piktybiškai nereagavo ir ieškovės patirtų nuostolių iki šiol neatlygino, dėl ko prašo teismo priteisti iš atsakovės 4903,64 Eur.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą.

Kaip matyti pirmiau aptartais bylos duomenimis ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4903,64 Eur nuostolių atlyginimą, kurį įrodinėja keturiomis sąskaitomis faktūromis (t. I., b.l. 45). Abejonių dėl to, kad atsakovės 2015 m. balandžio 23 d. pagamintų ir parduotų 3 tonos grikių dribsnių (2015 m. spalio 28 d. reklamacija), kurių vertė 4381,17 Eur pagal PVM sąskaitą – faktūrą, serija VIS Nr. 0002115 (priedas Nr. 4) ir pagal 2015 m. lapkričio 12 d. reklamaciją buvo netinkamos kokybės nekyla, šias aplinkybes patvirtina nepriklausomos laboratorijos penkių mėginių pagal atskiras partijas tyrimų rezultatai ir kiti faktiniai bylos duomenys. Bylos duomenimis matyti, kad 2015 m. gruodžio 30 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Dovgan GmbH išminusavo iš pervedamos ieškovei sumos 940,80 Eur ir 49,74 EUr bei 89,25 Eur, kas neprieštarauja 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovės atsakovei išrašytos kompensacinės sąskaitos duomenims 1063,83 Eur sumai (t. I., b.l. 46, 109). 2016 m. sausio 12 d. kompensacinė sąskaita Nr. 0004 2917,88 Eur (t. I., b.l. 49) ir 2016 m. sausio 25 d. tarptautinio pavedimo duomenys, kuriuo Dovgan GmbH išminusavo iš pervedamos ieškovei pinigų sumos 2917,88 Eur (t. I., b.l. 100) patvirtina, kad ieškovė šiai sumai taip pat patyrė nuostolį dėl nekokybiškų grikių dribsnių.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, atsikirsdamas į atsakovės atstovo pastabas, kad pagal pridedamą prie ieškinio 2015 m. spalio 28 d. reklamaciją (priedas Nr. 6) 2015 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė grikių dribsnių negamino ir nepardavė, patikslino, jog ieškinį iš esmės grindžia būtent 2015 m. lapkričio 17 d. aktu, kuriuo nepriklausomam tyrimui buvo paimti grikių dribsnių mėginiai pagal atsakovės 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovei parduotas partijas. Tuo tarpu 2015 m. lapkričio 12 d. Vokietijos kompanijos Dovgan GmbH bendroje informacijoje dėl netinkamos kokybės grikių dribsnių matyti, kad gavimo data - 2015 m. lapkričio 4 d., o grikių dribsnių galiojimas iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (t. I., b.l. 35), kas prieštarauja kitiems faktiniams bylos duomenims. Taigi, ne tik dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, bet ir dėl to, kad bylos duomenimis pagamintos produkcijos mėginiai laikomi tinkamais naudoti vienerius metus, neduoda pagrindo laikyti ieškinį pagrįstu šioje dalyje. Todėl, ieškovės reikalavimas priteisti 141,33 Eur nuostolių sumą pagal 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą EKG Nr. 4172, kurią, kaip nurodo ieškovė, sudaro kliento pateiktos sąskaitos už Vokietijoje atliktus biologinius cheminius tyrimus, nesant pateiktų duomenų, kad ieškovė šią sumą apmokėjo Dovgan GmbH (t. I., b.l. 47) atmestinas kaip neįrodytas ir dėl šių priežasčių. 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita – faktūra, serija DEKG Nr. 0014, 780,60 Eur sumai, kurią pagal ieškovę sudaro dribsnių nukainavimo ir sunaikinimo vertė, ieškovei šių aplinkybių nepagrindus jokiais kitais rašytiniais įrodymais vien tik pačios ieškovės atsakovei išrašyta sąskaita, kurioje grafoje prekės (paslaugos) pavadinimas pažymėta – grikių dribsniai 25 kg ir pastabose nurodyta – nukainuojamos nekokybiškos prekės gautos pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija VIS Nr. 0002115, data 2015-04, (t. I., b.l. 48), teismo manymu, nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti šioje dalyje dėl nekokybiškos produkcijos sunaikinimo, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad 537,6 kg netinkamos kokybės grikių dribsnių buvo faktiškai sunaikinta. Dėl šių priežasčių ieškovės atstovams teismo posėdyje ne kartą pabrėžus, kad visi įrodymai dėl turėto nuostolio yra pateikti ir daugiau pateikti apart to, kas jau yra pateikta byloje, negali, nėra pagrindo daryti išvados, kad byloje įrodytas visas ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės turtinės žalos dydis. Teismas, ištyręs bylos duomenų visetą, sprendžia, kad surinktais ir ištirtais įrodymais ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 3981,71 Eur nuostolių atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Galutiniu procesiniu sprendimu teismas išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 270 straipsnis).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašo priteisti 1268,88 Eur advokato darbui apmokėti, 87,71 Eur vertimo išlaidų, 110,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1466,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. II., b.l. 14-19). Atsakovės atstovas, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, 2016 m. spalio 26 d., per EPP prašo priteisti 1350,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas (t. II., b.l. 31-39).

Ieškinį tenkinus iš dalies (81 procentas), proporcingai patenkinto reikalavimo daliai paskirstytinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidos atmestinas, nes prašymas dėl to buvo pateiktas pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės - 2016 m. spalio 26 d., t. y. kitą dieną po teismo posėdžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Visola“ ieškovės UAB „Ekofrisa“ naudai 3981,71 Eur nuostolių atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Visola“ ieškovės UAB „Ekofrisa“ naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas: 89,10 Eur žyminio mokesčio, 87,71 Eur vertimo išlaidų ir 1027,79 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.