Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aušros Valinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo E. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. Ž. skundas dėl Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsisakymo teikti jį lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoniems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 4 ir 9 dalimis bausmė subendrinta su 2013-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė E. Ž. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2014-08-26. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo nuo 2013-04-02 iki 2014-08-25 laikas ir bausmė atlikta pagal 2013-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendis įsiteisėjo 2014-12-19. Bausmės pabaiga – 2022-01-01.

Nuteistasis kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymu pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai.

Vilniaus pataisos namų 2016-07-29 sprendimu Nr. 42-1038(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-09-06 sprendimu Nr. 2S-4826, atsisakyta E. Ž. teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Atsiliepimai į skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš apelianto skundo turinio matyti, kad apeliantas (nuteistasis) prašo švelninti jo teisinę padėtį taikant lygtinį paleidimą pagal BVK nuostatas, galiojusias iki 2013-01-01.

Apeliantas mano, kad jo atžvilgiu vis dėlto turėtų būti taikoma BVK redakcija, pasak apelianto galiojusios jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje ir iš esmės kelia teisės normų, įtvirtintų BK 3 straipsnio, BVK 3 straipsnio bei BVK 158 straipsnio, aiškinimo bei taikymo klausimą.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoniems metams. Nusikaltimas padarytas 2011-06-17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 4 ir 9 dalimi bausmė subendrinta su 2013-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė E. Ž. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2014-08-26. Į bausmės atlikimą įskaitytas kardomojo kalinimo nuo 2013-04-02 iki 2014-08-25 ir bausmę atliktą pagal 2013-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2014-08-26.

Marijampolės apylinkės teismo 2013-08-29 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Nusikaltimas įvykdytas 2012-01-17, E. Ž. būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė iš dalies sudėta su 2012-04-24 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2012-04-24 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendį. Nuspręsta E. Ž. suimti teismo salėje ir nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. – 2013-08-29.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 1 punktą - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-25 nutartimi lygtinai paleistas, neatlikus 3 mėnesių 7 dienų bausmės.

2012-06-05 įstatymu Nr. XI-2040 (Žin., 2012, Nr. 68-3464), buvo pakeista BVK 158 straipsnio 4 punkto nuostata ir įtvirtinta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų negali būti paleidžiami asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-01-01).

Apelianto teiginys, kad jam turėtų būti taikomas iki 2013-01-01 galiojęs BVK, kadangi jame įtvirtintos palankesnės nuteistajam normos, nepagrįstas.

Visų pirma, visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis. Galimybė bausmės vykdymo procese taikyti anksčiau galiojusią palankesnę įstatymo redakciją BVK nėra numatyta. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, BK 3 straipsnyje įtvirtina nuostata, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią - taikoma baudžiamajam, o ne bausmių vykdymo tvarką nustatančiam įstatymui. Baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie laikytini ne baudžiamuoju, o baudžiamojo proceso įstatymu.

Baudžiamojo proceso tvarką numato BPK įstatymas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu (BPK 4 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis procesas numato, kad lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimai sprendžiami Bausmių vykdymo kodekse numatyta tvarka. BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 straipsnio 1 dalis). Dėl to BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Pažymėtina ir tai, kad pačiame BVK yra įtvirtintas jo galiojimas laike ir numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pritartina ir apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra taikytinos ir BVK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos. BVK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Tuo atveju, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šioje byloje vadovautis BVK 3 straipsnio 3 dalimi negalima.

Antra, apygardos teismas pažymi, kad apeliantui bausmės, paskirtos 2013-08-29 nuosprendžiu už kalėjime padarytą nusikalstamą veiką, pradžia nustatyta nuosprendžiu. 2013-08-29 nuosprendyje nurodoma, kad bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2013-08-29, šiuo pagrindu jis suimtas teismo posėdžių salėje. Taigi, tiek apkaltinamasis nuosprendis priimtas, tiek realiai nuteistasis pradėjo atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę 2013-08-29. Minėta, kad pakeista ir šiuo metu galiojanti BVK 158 straipsnio 4 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų negali būti paleidžiami asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose, įsigaliojo nuo 2013-01-01. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, bausmės, paskirtos už kalėjime padarytas nusikalstamas veikas, vykdymo pradžioje jau galiojo nauja ir šiuo metu galiojanti BVK 158 straipsnio redakcija. Tai, kad 2013-08-29 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su pirmesniu 2012-04-24 nuosprendžiu ir į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal pirmesnį nuosprendį, nesudaro pagrindo bausmės pradžios skaičiuoti nuo jo sulaikymo (2012-01-01), nagrinėjant pirmesnę baudžiamąją bylą Zarasų rajono apylinkės teisme.

Nagrinėjamu atveju, už kalėjime padarytą nusikaltimą 2013-08-29 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta taip pat ir su vėlesniu 2014-08-26 nuosprendžiu paskirta bausme. Esant padarytoms kelioms nusikalstamoms veikoms, kai viena iš jų įvykdyta inter alia kalėjime, baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės, išskaičiavus už kalėjime padarytą nusikaltimą paskirtą bausmės laiką iš bendro bausmės laiko, taikyti lygtinio paleidimo nuostatas. Todėl BVK 158 straipsnyje įtvirtintas draudimas taikomas visai galutinei subendrintai bausmei.

Apygardos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad šiuo metu galiojanti BVK 158 straipsnio redakcija pagal kurią asmuo netenka teisės į lygtinį paleidimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisės viršenybės principui, pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygybės prieš įstatymą principą, yra nesuderinama su Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijoje Nr. (2003) 22 valstybėms narėms Dėl lygtinio paleidimo (parolio) įtvirtinto siūlymo valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, įskaitant ir atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas E. Ž. užtikrina veiksmingą jo bausmės peržiūrėjimo galimybę Prezidento malonės tvarka. Respublikos Prezidento malonės teisė įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnio 23 punkte. BK 79 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. Malonės suteikimo tvarką nustato Respublikos Prezidentas. Prezidento 2007-02-15 dekretu Nr. 1K-880 „Dėl Malonės komisijos sudarymo ir jos nuostatų“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 22-823) sudaryta Malonės komisija nuteistųjų malonės prašymams preliminariai svarstyti ir pasiūlymams teikti ir patvirtinti Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad iš EŽTT praktikos negalima daryti išvados, kad vien tik lygtinio paleidimo institutu gali būti užtikrintas bausmės peržiūrėjimas. EŽTT sprendimuose yra konstatuota, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį reikalaujamą bausmės peržiūrėjimą iš principo gali atlikti ir vykdomosios valdžios institucija (Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, § 120; Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją, § 246; Öcalan prieš Turkiją (Nr. 2), § 198; L?szló Magyar prieš Vengriją, § 51). Be kita ko, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad su šiais reikalavimais gali būti suderinama Prezidento malonė (Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Murray prieš Nyderlandus § 99, su tolesnėmis nuorodomis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-314-696/2015, 2PA-113/2014, 2K-7-2-699/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

apelianto E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.