- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- II-215-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05020-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. E., jo atstovui advokato padėjėjui M. R., teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens K. E. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, - Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės policijos nuovadai dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN 2015 m. birželio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 23NT-32827174-15 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Panemunės PK Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovadoje 2015 m. birželio 23d. buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 23NT-32827174-15 dėl 2015-05-28 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN gauto K. E. pareiškimo reg. Nr. 20-G-156.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo K. E. skundu prašė Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN 2015 m. birželio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 23NT-32827174-15 panaikinti ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. V. ir A. G. atžvilgiu. Skunde nurodė, kad 2015m. balandžio 25d., 14.00 val. į K. E. namus, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), atvyko policijos patrulis, kuris pranešė, kad juos iškvietė A. V., nes K. E. paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie namų. Jam girdint, A. V. aiškino pareigūnams, kad K. E. tariamai yra skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), per 100 metrų ir primygtinai reikalavo pareigūnų jį išvežti ir uždaryti. A. V. policijos pareigūnams nepateikė jokių jos žodžius patvirtinančių dokumentų. A. V. pritarė kartu su ja buvęs sugyventinis A. G.. Pareiškėjas nurodo, kad policijos pareigūnai supratę, kad yra iškviesti be reikalo, atsisakė jį išvežti, tada A. V. savo automobiliu skubiai išvažiavo, o likęs A. G. vis tiek primygtinai įkalbinėjo policijos pareigūnus išvežti K. E., ėmė rodyti pareigūnams kažkokius popierių lapus, aiškino, kad K. E. savo namuose yra „niekas", namo savininkas yra A. V.. A. G. pareigūnams pateikta informacija yra sąmoningai melaginga, nes Lietuvos Aukščiausio teismo (LAT) 2015-04-10 nutartimi pareiškėjui K. E. yra priteista ½ gyvenamojo namo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Be to, Kauno apygardos teisme jau buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1230-259/2015 ir priimtas teismo sprendimas panaikinti A. V. ir jos tėvo A. V. sudarytą gyvenamojo namo ir žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį. K. E. skunde nurodė, kad A. V. veika atitinka pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso186 str., požymius, kadangi ji žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. numatyto pažeidimo požymius, kadangi žinomai melagingu iškvietimu, ji ir A. G. sąmoningai siekė iškraustyti K. E. iš jo namų, pasinaudodami specialiosiomis tarnybomis, todėl prašo jiems pradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną. K. E. nurodė, kad A. V. ir A. G. minėtus teisės pažeidimus daro ne pirmą kartą. 2014m. rugsėjo 26 d. K. E. namuose rado išlaužtas darbo patalpų duris -jas išlaužė A. V. bei A. G., naudodami fizinę jėgą varė jį iš savo namų, atvykusių policijos pareigūnų primygtinai reikalavo išvežti ir palikti juos šeimininkauti pareiškėjo veiklos patalpose. Policijos pareigūnai taip pat grasino išvežti pareiškėją K. E. ir tokiu būdu elgėsi neteisėtai, todėl jų veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių, tai įrodo garso įrašai ir jų išklotinės. Minėti veiksmai buvo atliekami, nepaisant to, kad 2011-06-30 Kauno apylinkės teisme buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas netrukdyti jam dirbti nurodytose patalpose ir jos galiojo, nes nebuvo panaikintos nutartimi, Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties vykdymas buvo sustabdytas 2014-09-11 LAT nutartimi. Pareiškėjas prašo pradėti teiseną ir nubausti minėtus asmenis. K. E. nuomone, priimtas nutarimas yra neteisėtas. Motyvai, dėl kurių tyrėjas P. P. atsisakė pradėti teiseną, yra subjektyvūs ir šališki bei galimai neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas nurodė, kad jokių duomenų apie tai, kad 2015-06-27 jo pateiktas pranešimas būtų kaip nors prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra. Taip pat, skunde pažymima, kad tas faktas, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, negali būti priežastimi nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos dėl akivaizdžiai padarytų administracinių teisės pažeidimų kodekso.
Teismo posėdžio metu K. E. skundą grindė tais pačiais motyvais, kokius jame buvo nurodęs ir papildomai paaiškino, jog A. V. ir K. E. gyvena tame pačiame name, nes teismo sprendimu jiems abiems priklauso po ½ namo. 2015-04-25 apie 13.50 val. į namus atvažiavo A. V.. Su A. V. K. E. nebendravo, tačiau ji iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad K. E. užsidarė garaže, nors jam uždrausta artintis prie namo 100 m. atstumu. 2015-04-13 K. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. V.. Su ja ryšių jis 2015-04-25 nebendravo, o į savo namus mano, kad gali įeiti bet kada. A. G., teikdamas informaciją, siekė iškraustyti K. E. iš namų – tai yra vykdė savo tariamą teisę. Šis atvejis nėra pirmasis. 2014 m. rugsėjo 26d. rado išlaužtas duris. A. V. ir A. G. K. E. stengėsi iškraustyti, tačiau buvo sustabdyti sprendimai, buvo priimtas kasacinis skundas, tačiau nežiūrint to, jie bandė iš jo namų jį iškraustyti su policijos pagalba.
Liudytoja A. V. parodė, kad 2015-04-25 iškvietė policiją todėl, kad buvo informuota, jog K. E. skirta kardomoji priemonė - nesiartinti prie A. V., nesukelti konfliktų ir kontaktų, o jis atvažiavo į jos namus ir ėjo į garažą. Tą dieną su K. E. nebendravo, tačiau policiją kvietė, nes labai K. E. bijo. Nepamena, ar A. G. bendravo su policija.
Liudytojas A. G. parodė, kad 2015-04-25 matė, jog buvo atvykę patruliai, bendravo su K. E.. A. G. bendravo su policijos pareigūnais, gali būti, kad jiems rodė dokumentus, leidžiančius jam gyventi name. Ar pareigūnams ką nors sakė, dėl K. E. gyvenimo name neprisimena, nes policijos pareigūnai buvo kviečiami kelis kartus, todėl tikslių įvykių nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Dėl 2015 m. balandžio 25d. įvykio
Iš 2015 m. birželio 23d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad tyrėjas P. P., atsisakydamas pradėti administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną, konstatavo, kad dėl 2015 m. balandžio 25 d. įvykio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tyrimas yra prijungtas prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (01-1-20763-15), atliekamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J. K., todėl esant šioms aplinkybėms, atskiro tyrimo atlikinėti dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo. Dėl 2014 m. rugsėjo 26d. pranešimo buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi nebuvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. Tolimesnio tyrimo metu dėl pareiškėjo K. E. nurodytų aplinkybių, t. y. dėl 2014-09-26 policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų dėl savavaldžiavimo, pareiškimo kopija su gautais priedais yra persiųsti į Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimo skyrių dėl tolimesnio tyrimo atlikimo.
Iš bylos medžiagos bei priimto skundžiamo nutarimo matyti, kad 2015 m. birželio 23 d. tyrėjo P. P. nutarimu buvo nutarta nutraukti pareiškimo nagrinėjimą, neatliekant aplinkybių patikslinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.). Taigi, administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra svarbi administracinio teisės pažeidimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-685/2011).
Iš skundžiamo nutarimo dėl administracinės bylos teisenos nepradėjimo matyti, kad šis procesinis sprendimas priimtas vadovaujantis vieninteliu pagrindu – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1d. 1 p. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normos procesinio dokumento – nutarimo nepradėti administracinės bylos teisenos turinio nereglamentuoja, tačiau tiek iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 1 ir 2 d. (nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinys), tiek ir iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str. 2 d. (nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), kurios gali būti taikomos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str. pagrindu įtvirtinta nuostata, kad nutarimas turi būti motyvuotas. Teismas sutinka su skundą padavusio asmens argumentu, kad skundžiamas nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1d. 1 p. pagrindu visiškai nemotyvuotas. Motyvuotas nustatytų aplinkybių įvertinimas reiškia, kad motyvuojamojoje nutarimo dalyje turi būti nurodyta ne tik nustatytos aplinkybės, atitinkančios konkretaus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio numatyto pažeidimo požymius ar jų nebuvimas bei nurodytos faktinės pažeidimo aplinkybės, bet ir išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos nutarimą priimančio pareigūno ar organo išvados; argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti įrodymai atmetami. Nutarime turi būti ne tik išvardinti įrodymai, bet ir išdėstytas jų turinys, nurodant įrodomąją reikšmę, taip pat pasisakoma dėl kiekvieno pareiškėjo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai, taip pat pateikti motyvai, dėl ko pareigūnas priima vienokį ar kitokį sprendimą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie yra prieštaringi bei nutarimo turinį, daro išvadą, kad priimant nutarimą nurodytų įstatymo reikalavimų nesilaikyta, todėl jau vien dėl to skundžiamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Reikalavimu priimti motyvuotą sprendimą yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą bei argumentuotą sprendimą, šiuo atveju teisė žinoti, kodėl jo pareiškimas netenkinamas. Teismas, nagrinėdamas skundą, nesant priimto sprendimo motyvų, taip pat negali patikrinti priimto nutarimo pagrįstumo, t. y. įvertinti, ar institucijos padarytos išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, nutarime netgi nenurodyta kokių konkrečių administracinių teisės pažeidimų įvykių ar sudėties nėra. Akivaizdu, kad Institucijos pareigūnas, netirdamas minėto įvykio aplinkybių, neįgyvendino visų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, t. y. turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl pažeidimų buvimo ar nebuvimo priimant procesinį sprendimą.
Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1893-667/2015 medžiagos matyti, kad nuo 2015-04-11 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20763-15 dėl 2015 m. balandžio 11d. įvykio, kurio metu K. E. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), galimai su ginklu užpuolė A. V. ir kėsinosi ją sužaloti. Pažymėtina, kad minėto ikiteisminio tyrimo apimtis buvo nustatyti ar padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 d., 187 str. 1 d. 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu K. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. V. (baudžiamoji byla Nr. 1-1893-667/2015, b. t. 2, b. l. 113-114). Iš byloje esančio 2015 m. balandžio 28 d. vyresniosios tyrėjos Ž. Č. tarnybinio pranešimo (baudžiamoji byla Nr. 1-1893-667/2015, b. t. 2, b. l. 115), matyti, kad Kauno apskrities VPK KTV NVRS gautas telefoninis A. V. pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), pranešėjos buvęs vyras užsidarė garaže. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad K. E. įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d. ir 187 str. 1d. pareikštas tik dėl 2015 m. balandžio 11d. įvykių. (baudžiamoji byla Nr. 1-1893-667/2015, b. t. 2, b. l. 162-170) Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl 2015 m. balandžio 25d. įvykio bei nedaromos motyvuotos išvados dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., 188 str., padarymo ar nepadarymo. Be to iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. E. pareiškimas dėl 2015 m. balandžio 25d. įvykio nebuvo byloje tiriamas, todėl daryti išvadą, kad jau pradėtame ikiteisminiame tyrime šios aplinkybės buvo tiriamos ir teisiškai įvertinamos, nėra pagrindo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. Byloje nesant suformuluoto kaltinimo, teismas savo iniciatyva negali asmens patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismas, pats inkriminuodamas bei kvalifikuodamas veiką, ir priimdamas nutarimą skirti jam nuobaudą, apribotų jo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeistų proceso staigmenų negalimumo principą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-3007/2011). Iš to kyla, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik to asmens, ir dėl to teisės pažeidimo, kurio atžvilgiu ir dėl kokios priežasties buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Teismui, nagrinėjančiam skundą dėl nutarimo, nesuteikta teisė inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimą, todėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN tyrėjo P. P. 2015-06-23 nutarimas naikintinas dalyje dėl 2015 m. balandžio 25d. įvykio ir medžiaga grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus - Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN.
Dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. įvykio
Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. E. pareiškime nurodė, kad 2014m. rugsėjo 26d. namuose rado išlaužtas darbo patalpų duris – nurodė, kad duris išlaužė A. V. bei A. G.. Taip pat, jie naudodami fizinę jėgą varė K. E. iš namų, atvykusių policijos pareigūnų primygtinai reikalavo išvežti K. E.. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pažymėta, kad dėl 2014-09-26 gauto pranešimo 2014-10-24 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos, todėl tyrimas negali būti atliekamas dėl tų pačių įvykių aplinkybių. Tuo remiantis Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN tyrėjo P. P. 2015-06-23 nutarimas dėl 2014 m. rugsėjo 26d. įvykio paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p.
nutarė:
K. E. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN 2015 m. birželio 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 23NT-32827174-15 teiseną panaikinti dalyje dėl 2015 m. balandžio 25 d. įvykio ir bylą grąžinti organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus - Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės Policijos Nuovadai.
Dėl 2014 m. rugsėjo 26d. įvykio nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.