Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2017-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-150-517/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
1-150-517/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
K. G., D. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-150-517/2017Teisminio proceso numeris 1-01-1-43850-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.1; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, darbingumo lygis 30 procentų, teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2011-02-25 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 253 str. 1 d. - 3 m. laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį,

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2016-10-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti gydymosi nuo alkoholizmo, nesilankyti baruose, kavinėse ir kitose vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais, pradėti dirbti ar toliau registruotis darbo biržoje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. G. neteisėtai slapta, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus butą, o būtent: jis, 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 23.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. L., kuris neteisėtai slapta, prieš savininko valią, per neužrakintą lango orlaidę įsibrovė į K. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atrakino buto duris iš vidaus, pro kurias jis, K. G., neteisėtai slapta, prieš savininko valią, įsibrovė į nukentėjusiojo K. V. butą.

Be to, kaltinamasis K. G. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), K. V. bute, tyčia, ne daugiau kaip penkis kartus pagaliu sudavė lovoje gulinčiam K. V. į įvairias kūno vietas, nutraukė nuo nukentėjusiojo K. V. antklodę ir ne daugiau kaip dešimt kartų pagaliu sudavė lovoje gulinčiam K. V. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. L. neteisėtai slapta, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus butą, o būtent: jis, 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 23.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. G., jis, D. L., neteisėtai slapta, prieš savininko valią, per neužrakintą lango orlaidę įsibrovė į K. V. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atrakino buto duris iš vidaus ir įleido K. G. į buto vidų.

Kaip matyti iš kaltinamojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 22.00 val., A. B. jį su D. L. nuvežė pas K. V. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), A. liko laukti mašinoje. Jis su D. L. priėjo prie buto, durys buvo užrakintos. K. V. durų neatidarė. Per langą matė, kad K. V. gulėjo prieš televizorių. D. L. per neuždarytą langą įlindo į buto vidų ir atidarė duris iš vidaus. Jis užėjo į butą. Pas K. V. bute pilna pagalių. Jis paėmė neilgą medinį pagalį, kuris gulėjo prie lovos ir pagaliu gulintį lovoje K. V. daužė, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tikslaus smūgių skaičiaus neatsimena, bet galėjo suduoti įtarime nurodytą smūgių skaičių. D. L. stovėjo už jo koridoriuje ir nieko nedarė. Jis liepė K. V. apsirengti ir važiuoti kartu su jais. K. V. apsirengė, šlubavo, nes jam skaudėjo koją. A. B. visus juos parvežė pas jį į namus. K. V. nakvojo pas jį namuose, tačiau sekančią dieną, apie 11.00 val., jis su A. B. K. V. nuvežė pas gydytojus dėl skaudančios kojos (b.l. 153-154, 157-160).

Kaip matyti iš kaltinamojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 22.00 val., kartu su K. G. jo automobiliu, kuri vairavo A. B. nuvažiavo į kažkokį miestelį. Jie ieškojo savo darbininko, buvo priėję prie durų, beldėsi, tačiau niekas neatidarė. Jis su K. G. priėjo prie lango ir šaukė "K., atidaryk duris". Niekas neatidarė. Vieno lango orlaidė buvo atidaryta, o pro kitą langą, kurio užuolaida nebuvo uždengta, matė lovoje gulintį K., kurį apšvietė įjungto televizoriaus ekranas. A. B. automobiliu nuvažiavo į autobusų stotelę ir ten laukė. K. G. pasakė, kad jis negali įlipti per langą, nes yra operuotas jo pilvas, todėl pasiūlė įlipti per langą jam. Prie namo kampo stovėjo šiukšlių konteineris, kurį jis pasistatė po langu ir pro atidarytą orlaidę įlindo į kambarį. Iš vidaus atrakinęs duris, įleido K. G., kuris įeidamas į butą rankoje turėjo pagalį, kuriuo mušė lovoje gulintį K. Jis matė kaip K. G. lovoje gulinčiam K. sudavė du kartus į kojas. K. G. mušdamas K., priekaištavo, kad K. pavedė, nes neatėjo skaldyti malkų. K. G. baigęs mušti K. liepė rengtis ir kartu važiuoti į Ukmergę. K. apsirengus, visi nuėjo į automobilį ir važiavo į Ukmergę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b.l. 110-111, 114).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. L. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., o kaltinamasis K. G. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., be jų duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo K. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 17-18, 20-25), parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 26-31), liudytojų A. B., E. J., I. M. M. parodymais (b.l. 64-65, 70-71, 76), akistatos protokolais (b.l. 33, 37-38) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis pažįsta K. G. nuo 2010 m., nuo tada šiam padėdavo ūkio darbuose, tai yra ruošė malkas statybos darbuose. K. G. duodavo maisto, gyveno K. G. name, naudojosi komunalinėmis paslaugomis. Pas K. G. jis su pertraukomis dirbo iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio vidurio. 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 23.00 val., buvo savo bute adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys buvo užrakintos iš vidaus. Išgirdo, kaip kažkas krebžda, pamatė kaip įeina K. G. ir D. L.. Kaip jie pateko į vidų, jis nežino, galvoja, kad vienas jų įlipo per langą pasistatęs šiukšlių konteinerį. K. G. rankose laikė pagalį ir šaukė ant jo sakydamas: „ką tu brudas ragelio nekeli“. K. G. priėjo ir mediniu pagaliu pradėjo daužyti jam gulinčiam lovoje per rankas, šonus, kojas. Iš viso K. G. sudavė apie 15 kartų. K. G. liepė rengtis ir važiuoti su jais. Kartu ėjo link K. G. automobilio, kuris buvo autobusų stotelė, jame už vairo sėdėjo A. B.. D. L. visą tą laiką stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė. Nakvojo pas K. G., tačiau ryte atsikėlęs negalėjo paeiti, tai K. G. nuvežė pas gydytojus ir jį paguldė į ligoninę dėl sužalojimų (b.l. 17-18, 20-25).

Šiuos savo parodymus nukentėjusysis K. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 26-31).

Kaip matyti iš liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, K. G. yra buvęs sugyventinis. K. V. pažįsta. K. V. K. G. namuose skaldydavo malkas. 2016 m. rugsėjo 1 d. vakare ji su K. G. ir D. L. važiavo pas K. V.. Ji vairavo K. G. automobilį. Ji liko laukti automobilyje, o D. L. ir K. G. nuėjo į K. V. butą. Po 15 minučių K. G. ir D. L. grįžo į automobilį su jais buvo ir K. V.. Ji visus nuvežė pas K. G. į namus. 2016 m. rugsėjo 2 d. kartu su K. G. K. V. nuvežė į ligoninę, palydėjo į priėmimo skyrių. Apie tai, kad K. G. galėjo sumušti K. V. ji nieko nežino (b.l. 64-65).

Kaip matyti iš liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016 m. rugsėjo mėnesį, Lyduokių miestelyje, Ukmergės rajone sutiko K. V., kuris ėjo pasiramstydamas ramentais. K. V. papasakojo, kad jo draugas K. su kitu draugu, atvykę pas jį į butą, į kurį pateko per orlaidę, K. V. sumušė (b.l. 70-71).

Kaip matyti iš liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis dirba VšĮ „Ukmergės ligoninės“ ortopedijos - traumatologijos skyriaus gydytoju. 2016 m. rudenį skyriuje buvo hospitalizuotas pacientas, kuris skundėsi skausmu klube ir negalėjo atsistoti ant tos pusės kojos. Apklausos metu susipažinęs su šio paciento ligos istorija, jis gali pasakyti, kad šis pacientas sakėsi nukritęs nuo kopėčių. Ar šio paciento klubo srityje buvo matyti hematomos bei kraujosruvos, jis to dabar neprisimena, o dėl paciento nurodomo stipraus skausmo, to, kad negalėjo atsistoti ant kojos ir rentgenologiškai bei kompiuterinės tomografijos pagalba ekskliudavus (atmetus) lūžius, bei tas faktas, kad krito nuo 3 m. aukščio, todėl paciento ligos istorijoje jis parašė, kad pacientas patyrė klubo sumušimą. Vėliau šis pacientas sakėsi, kad skausmai mažėja, todėl jo gydymas buvo baigtas (b.l. 73-74).

Kaip matyti iš liudytojos I. M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji yra VšĮ „Ukmergės ligoninės" chirurginio skyriaus gydytoja. Prieš apklausą susipažino su K. V. ligos istorijos kopija. 2016 m. rugsėjo 2 d. ji atliko budinčio chirurgo pareigas. Ji apžiūrėjo šį pacientą ir į ligos istoriją įrašė, kad pacientui buvo padaryti sumušimai, tačiau ar asmeniškai juos matė, ar tik pats pacientas sakėsi, kad jam skauda kai kurias kūno vietas, to neprisimena, kadangi rankas, kojas kryžkaulį vertina traumatologai, todėl galutinę diagnozę priima traumatologai (b.l. 76).

Kaip matyti iš akistatos, atliktos tarp K. V. ir K. G., protokolo, K. V. parodė, kad jį pagaliu sumušė K. G., kuris iš dalies patvirtino K. V. parodymus, tvirtindamas, kad pagaliu K. V. sudavė pora kartų (b.l. 33).

Kaip matyti iš akistatos, atliktos tarp K. V. ir D. L., protokolo, K. V. parodė, kad jį pagaliu sumušė K. G., o D. L. patvirtino, kad matė kaip pagaliu K. V. mušė K. G. (b.l. 37-38).

Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis K. G. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., t.y. neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą bei nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., t.y. fizinio skausmo sukėlimą.

Be to, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis D. L. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., t.y. neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą.

Šalies argumentai

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 226,26 Eur žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginti (b.l. 54-55). Byloje esantys įrodymai (b.l. 58) patvirtina, kad K. G. šią žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 58 straipsnis). Nukentėjusysis K. V. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Kaltinamieji K. G. ir D. L. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdami su jiems siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b.l. 118-120, 164-166).

Sankcijoje už kaltinamiesiems inkriminuojamus nusikaltimus laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė bausmė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo K. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du nusikaltimus, kurie baudžiamojo įstatymo priskirtini prie nesunkių nusikalstamų veikų (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau buvo teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs. Taip pat, buvo penkis kartus baustas administracine tvarka. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad vieną iš nusikaltimų padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nusikaltimu padarytą turtinę žalą atlygino. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo K. G., kaip 30 procentų darbingo asmens, asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam K. G. už padarytas nusikalstamas veikas yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.). Paskirta laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Svarstant kaltinamojo D. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris baudžiamojo įstatymo priskirtinas prie nesunkių nusikalstamų veikų (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau buvo teistas tris kartus, teistumas neišnykęs. Taip pat, buvo trylika kartų baustas administracine tvarka. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nusikaltimu turtinės žalos nepadarė. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo D. L., kaip nedirbančio, tačiau darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam D. L. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.). Paskirta laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) atsiprašyti nukentėjusiojo K. V.; b) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju K. V., išskyrus tą atvejį, kai bus atsiprašoma K. V.; c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) atsiprašyti nukentėjusiojo K. V.; b) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju K. V., išskyrus tą atvejį, kai bus atsiprašoma K. V.; c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir K. G. skirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) atsiprašyti nukentėjusiojo K. V.; b) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju K. V., išskyrus tą atvejį, kai bus atsiprašoma K. V.; c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam K. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) atsiprašyti nukentėjusiojo K. V.; b) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju K. V., išskyrus tą atvejį, kai bus atsiprašoma K. V.; c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamajam K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti; b) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti; b) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo per visą bausmės atlikimo laiką; b) nesilankyti kavinėse, baruose ir kitose vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais; c) tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti; d) tęsti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kol bus išklausytas visas programos kursas; e) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamajam D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamieji, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis