Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės A. R. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 040 Lt) bauda, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams ir 15 MGL (1 950 Lt) bauda, paskirtos baudos nesumokėjęs (bauda išieškoma antstolių), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei G. J., o būtent: 2020 m. gruodžio 5 d. apie 20.00 val. namų virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia suimdamas rankomis nukentėjusiajai G. J. už kaklo ir smaugdamas ją, sukėlė fizinį skausmą.

2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 5 d. vakare, apie 19.00 val., grįžo į namus išgėręs. Namuose buvo visi, tai yra, jo žmona L. su penkiais vaikais, J. su savo draugu R.. Grįžęs namo jis nuėjo į dukros G. kambarį pasikalbėti dėl jos pašlijusių mokslų ir, kad ji nesilygiuotų į vyriausią dukrą D. Š., nes jai mokslai yra pablogėję. G. kambaryje buvo dar ir D.. Pokalbio metu, abi dukros, tiek G., tiek D. prieš jį atsikalbinėjo, neklausė jo, tada jas pasikvietė į apačią, į virtuvę dar pasikalbėti. Virtuvėje G. toliau prieš jį atsikalbinėjo, dėl to jis supykęs pagriebė jai už kaklo ir ją smaugė. Tai truko labai trumpai, greitai paleido ir pats nuėjo miegoti. Paskui jį pažadino pareigūnai ir sulaikė. Jis labai gailisi dėl savo tokio elgesio, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo tai, kad buvo neblaivus. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 177-180, 183-185).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:

3.1) nukentėjusiosios G. J. parodymai, kad 2020 m. gruodžio 5 d., vakare grįžo tėtis girtas iš darbo. Ji tuo metu buvo kambaryje pas D., o sesuo A. buvo virtuvėje, tvarkėsi. Tėtis atėjo pas jas į kambarį ir pradėjo šaukti, kodėl jos nepadeda A., sakė eiti padėti jai. Jis nusileido į apačią, jos su D. irgi nusileido į apačią ir padėjo sesei A. tvarkytis. Tėtis pradėjo kalbėti apie mokslus, dar kažką sakė, ji tėčiui atsikalbinėjo. Iš tu nervų tėtis pradėjo ją smaugti. Tėtis (nepamena, ar su viena ranka, ar su abejomis) paėmęs ją už kaklo smaugė. Spaudė ranka. Tuo tarpu nieko nejautė, nieko negalvojo. Kiek truko smaugimas, nežino. Pamotė L. tėtį nuvedę į kambarį, D. ją nuvedė į jos kambarį, bandė ją apraminti, bet po to tėtis atėjo, pradėjo atsiprašinėti. Ji buvo išsigandusi, nieko nesakė. Tėtis pradėjo šaukti, kad nedrebėtų, kad nebūtų išsigandusi, po to vėl išėjo, tačiau po kelių minučių atėjo atgal, sakė rinktis D. ar jį, ji pasirinko D., pasakė, kad ji jos nors nesmaugia. Tėtis vėl išėjo, D. ją nuvedė pas „babą“, davė vaistų jai, kad nusiramintų, bet nepadėjo. Gal po kokio pusvalandžio iškvietė greitąją, o po to policiją. Policija išsivežė tėtį. Jie laukė vaikų teisių ir su jais važiavo į ligoninę, kad ją apžiūrėtų, bet jai nieko blogo nerado ir ją parvežė. Kitą dieną kalbėjo su savo mama ir mama vaikų teisėms paskambino ir pasakė, kad ją išvežtų pas krikšto mamą. Kai ją smaugė, tuo metu virtuvėje buvo tik D.. Iš pat pradžių pas ją buvo labai raudonas kaklas. Tai pirmas kartas, kada jai tėtis sukėlė fizinį skausmą. Iš pradžių nelabai skaudėjo, paskui stiprėjo, įvertintų 9 balais, ji verkė ir duso (b. l. 83-86);

3.2) liudytojo R. K. parodymai, kad jis gyvena pas J. B.. Jie yra sugyventiniai. Namas priklauso J.. Su jais kartu gyvena J. dukra L. K. su vyru A. K.. Jie kartu turi tris bendrus vaikus: A., A., A.. D. yra tik L. dukra, o G. yra tik A. dukra. Kiek žino, A. yra prisiteisęs G. globą, kiek žino, jos mama gyvena užsienyje. Jie su J. turi savo kambariuką, yra tik bendra virtuvė. 2020 m. gruodžio 5 d., vakare buvo namuose su J. savo kambaryje. Buvo gal apie 20.00 val., tiksliai nepamena, kai išgirdo, kaip A. garsiai kalba, su kuo kalbėjo, nematė, nes buvo savo kambaryje. Girdėjo, kaip A. sako „kiek man gali skambinėti iš mokyklos“. Vaikų balsus girdėjo, bet labai neaiškiai, vaikai nešaukė. Po kelių minučių, kai A. nustojo šaukti, į jų kambarį įėjo G. kartu su D.. G. labai verkė, drebėjo visa. Jie su J. ją paguldė ant sofos. G. negalėjo ištarti nei žodžio, ji nieko nesakė. D. kažką jiems sakė, kas čia nutiko, bet jis negirdėjo, nes išėjo ieškoti G. vaistų. Jie su J. sprendė, ką daryti, matė, kad G. nenusiramina, dėl to nusprendė iškviesti medikus. J. paskambino bendruoju pagalbos numeriu, bet ji kvietė tik medikus, policijos nekvietė. Po kelių minučių jis išėjo į lauką pasitikti medikų, tačiau pamatė, kad pirmi atvyko pareigūnai, juos palydėjo į vidų. Kai D. atėjo pas juos į kambarį, pas ją sužalojimų nematė. Tik buvo labai išsigandusi. A. santykiai su G. nėra labai geri, tačiau jis prižiūri vaikus, aprūpina reikalingiausiais daiktais, maistu. Kai A. būna išgėręs, tada visada būna pykčiai, barniai, šauksmai. Kiek žino, tai pirmas toks kartas, smurtavęs nėra anksčiau (b. l. 95-98);

3.3) liudytojos L. K. parodymai, kad su A. gyvena jau dvylika metų kartu. Ji iš pirmos santuokos turi dukrą D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. turi G., gim. (duomenys neskelbtini), abu turi tris bendrus vaikus: A., gim. (duomenys neskelbtini), A., (duomenys neskelbtini), A., (duomenys neskelbtini). Visi gyvena pas jos mama J. pusantrų metų. Prieš tai visi gyveno (duomenys neskelbtini). Santykiai tarp jos ir vaikų geri, A. taip pat sutaria su vaikais. Kur reikia, subara, auklėja, tačiau niekada nėra naudojęs smurto nei prieš ją, nei prieš vaikus. Iš G. mamos teisės yra atimtos, nes ji vaiku nesirūpino. A. vaiką norėjo auginti pats, nenorėjo palikti jos vaikų namuose. G. teismuose taip pat sakydavo, kad nori gyventi su tėčiu. 2020 m. gruodžio 5 d., vakare, buvo namuose su vaikais. Mama J. su draugu R. buvo savo kambaryje. Tą dieną blogai jautėsi, turėjo kelias dalis temperatūros, ji visų vaikų D., G., A. ir A. prašė, kad jai truputį padėtų namuose apsitvarkyti, nes turi rankos traumą. Vaikai jai padėjo, išskyrus G. su D.. Taip pat jai skambino iš mokyklos dėl D., o A. dėl G., kad jos nepasijungia mokytis, nedaro namų darbų. Apie 18.30 val. į namus grįžo A. iš darbo, jis buvo truputį išgėręs, tačiau labai nesimatė. Ji A. pasakė, kad mergaitės jos neklauso, jai nepadeda, nesimoko. A. pasikvietė G. ir D. pasikalbėti, o ji nuėjo į kambarį atsigulti. Kur buvo kiti trys vaikai, tiksliai nežino. Jokio triukšmo negirdėjo. Po kokių 20 min. atėjo į kambarį A., atsigulė į lovą ir užmigo. Jis jai nieko nesakė. Už kokios valandos į kambarį atbėgo dukra A. ir pasakė, kad atvažiuoja greitoji. Ji paklausė, dėl ko, kas atsitiko. Ji atsakė, kad nežino, gal dėl G., nes ji yra pas „babą“ (J.) kambaryje, verkia. Ji išėjo iš savo kambario, nuėjo pas mergaites į kambarį, bet jų nebuvo. Priėjo prie savo mamos kambario, ten buvo ramu, girdėjosi, kad jos mama kažką šneka, o verksmo nieko nesigirdėjo. Eidama koridoriuje sutiko R., jo paklausė, kas čia nutiko, bet jis į ją nereagavo, jai nieko neatsakė. Pagalvojo, kad nieko rimto nėra, ir grįžo į savo kambarį. Būdama savo kambaryje girdėjo, kaip atvažiavo pareigūnai, paskui greitoji. Ji iš savo kambario neišėjo, tik prasidarė duris pasiklausyti, kas vyksta. G. verksmą ji išgirdo tik tada, kai atvyko, ar pareigūnai, ar medikai, tiksliai nežino. Girdėjo, kaip pareigūnams jos mama aiškino, kad G. galimai smaugė tėvas A.. Paskui pareigūnai atėjo į kambarį, kur buvo ji, su vaikais A. ir A., o A. miegojo. Pareigūnai pažadino A. ir liepė važiuoti kartu. Pareigūnai išsivežė A., o vaikų teisės kartu su medikais išsivežė G.. Tą vakarą ji daugiau su niekuo nekalbėjo, nei su mama savo, nei su D.. Tik vėliau, už kokios valandos, kai grįžo iš medikų G., ji jos paklausė, kas buvo, ji atsakė, kad nieko, kad ji pradėjo dusti, kad jai buvo sunku kvėpuoti. Ji paklausė „tai tave smaugė?“, ji į tai jai nieko neatsakė. Pasakė, kad išsigando, kai pasidarė sunku kvėpuoti ir ji nuėjo pas „babą“ (jos mamą) pasakyti, kad blogai jaučiasi. Ji paklausė, kodėl ji neatėjo pas ją jai pasakyti, tačiau ji ir į tai nieko jai neatsakė. G. atrodė linksma, žvali. Pas G. jokių sužalojimu nematė, nematė jokių žymių ant kaklo. Kitą rytą D. paklausė, kas buvo vakar, ji atsakė, kad nieko, kad kai ji nuėjo į kambarį, tėtis pasiliko su jomis G. ir D. kalbėtis, jis joms aiškino, kodėl nepadeda jai ir kodėl nesimoko. G. atsikalbinėjo prieš tėtį. D. sakė, kad tėtis A. paėmė su pirštais G. už smakro ir pasakė „baik atsikalbinėti“, paskui ją apkabino ir pasakė „darykit, ką norit“ ir išėjo iš virtuvės (b. l. 101-104);

3.4) liudytojo M. R. parodymai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje. 2020 m. gruodžio 5 d. budėjo. Vakare, apie 21.00 val., buvo gautas pranešimas, kad galimai tėvas smurtavo prieš dukrą, smaugė ją. Nuvykus, pareigūnai jau buvo sulaikę galimai nusikaltimą padariusį asmenį, tai yra, tėvą A. K.. Įėjęs į vidų, pamatė ant sofos sėdinčią mergaitę G. J., ji verkė, drebėjo, sunkiai kalbėjo. Medikai pasakė, kad mergaitė yra patyrusi didelį stresą. Kambaryje dar buvo G. netikra močiutė J., jos draugas ir sesuo D.. Medikai pasakė, kad G. vešis kartu į ligoninę apžiūrėti. Medikai išsivežė G., o jis su kolega važiavo iš paskos. Ligoninėje mergaitė jau buvo apsiraminusi, nebeverkė. Kol laukė gydytojos, jis mergaitės paklausė, kas nutiko. Ji papasakojo, kad į namus grįžo girtas tėvas, tarp jų įvyko konfliktas ir tėvas ėmė ją smaugti. G. sakė, kad ji labai išsigando, jai labai skaudėjo ir negalėjo kvėpuoti. G. pasakė, kad nebenori su tėvu gyventi, nes ją muša ir smaugia nebe pirmą kartą. Po chirurgės apžiūros mergaitė buvo nuvežta į Respublikinę Šiaulių ligoninę į priėmimo skyrių, pas LOR gydytoją konsultacijai. Po apžiūros LOR gydytoja pasakė, kad pas mergaitę sužalojimų jokių nėra ir išleido. Jie su kolega parvežė mergaitę atgal į namus, ją pasitiko netikra močiutė J., kuriai ir buvo perduota laikinai G.. G. su jais daug nekalbėjo po gydytojų apžiūros ji buvo nurimusi. Gali pasakyti, kad pas G. ant kaklo matė paraudimus, daugiau jokių sužalojimų nepastebėjo (b. l. 107-110);

3.5) liudytojos J. B. parodymai, kad ji gyvena name, (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jai. Kartu su ja gyvena jos draugas R., dukra L. su savo keturiais vaikais, L. vyras A. su savo dukra G. J.. Šiuo metu santykiai su A. jos nėra blogi. Jis, kai išgeria, tada pradeda auklėti vaikus, jiems aiškina, šaukia ant jų, daug ką uždraudžią, neleidžia naudotis kompiuteriu. 2020 m. gruodžio 5 d., vakare, buvo namuose savo kambaryje su savo draugu. Išgirdo, kad į namus grįžo A., ji jo nematė, tik girdėjo balsą. Po kiek laiko išgirdo, kaip A. šaukė ant vaikų (greičiausiai, kad ant vaikų, nes ji nematė). Šaukė, kad vaikai mokytųsi, kad vakarais šviesos būtų išjungtos. Kai A. pradėjo šūkauti, ji paskambino dukrai L. ir pasakė, kad eitų žiūrėti, kas ten vyksta. Girdėjo, kaip L. atėjusi sakė A. eiti miegoti, ir išėjo. Paskui girdėjo, kaip A. šaukė ant mergaičių G. ir D. jau pas G. kambaryje. Ji išgirdo, kaip G. šaukė „nesmauk“. Po kelių minučių viskas nurimo ir į jos kambarį atėjo G. su D.. G. visa drebėjo, verkė, ji neprakalbėjo, sunku buvo kvėpuoti. Pamačiusi, kaip G. jaučiasi, ji iškvietė medikus. Kartu su medikais atvyko ir policijos pareigūnai. Ji labai sunkiai vaikšto, dėl to palydėti G. negalėjo į ligoninę, dėl to lydėjo vaiko teisių specialistai. Ji sužalojimų pas G. nematė, nematė ant kaklo jokių paraudimų, ji buvo tik labai išsigandusi. Kai grįžo iš ligoninės, G. jau buvo nusiraminusi, nebeverkė. Tuo metu pas ją taip pat jokių sužalojimų nematė. Ji anksčiau niekada nėra mačiusi ar girdėjusi, kad A. smurtautų prieš vaikus fiziškai, tačiau jis smurtauja psichologiškai. Mano, kad vaikai neturėtų matyti girto tėvo ir kęsti girto žmogaus nurodymų (b. l. 113-115);

3.6) liudytojos D. Š. parodymai, kad 2020 m. gruodžio 5 d. tėtis iš darbo grįžo truputį išgėręs. Jos su G. buvo jos kambaryje. Į kambarį atėjo tėtis pasikalbėti su jomis apie mokslus, G. prieš tėtį labai atsikalbinėjo. Tėtis pakalbėjęs nulipo į apačią, į virtuvę, jos su G. taip pat nulipo į apačią į virtuvę. Virtuvėje tėtis toliau su jomis kalbėjo apie mokslus, G. toliau labai atsikalbinėjo prieš tėtį, dėl to tėtis, supykęs, pačiupo viena ranka G. už kaklo, bet jos nesmaugė. G. labai išsigando pradėjo verkti, drebėti. Nemoka paaiškinti. Tėtis buvo labai piktas, atsiprašinėjo jos, kad viskas taip įvyko. Po to jos su G. ėjo pas „babą“ J. į kambarį. „Baba“ paguldė G. į lovą, laukė, kol ji nurims, tačiau ji nenurimo, toliau labai verkė. „Baba“ iškvietė greitąją. Pas G. jokių paraudimų ar sužalojimų nematė. Kai tėtis G. smaugė, virtuvėje buvo tik ji, daugiau nieko nebuvo, niekas to įvykio nematė. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. l. 123-126);

3.7) policijos pareigūno D. P. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad kad 2020 m. gruodžio 5 d. apie 20.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,24 prom.) A. K. žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo mažametę dukrą G. J., gim. 2007 m., smaugdamas rankomis, suėmęs jos kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 4);

3.8) įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios name (duomenys neskelbtini), apžiūra, fotografuota (b. l. 7-12);

3.9) kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota „Body“ kameros vaizdo įrašų apžiūra iš įvykio vietos, atvykus pareigūnams (b. l. 17-19);

3.10) greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota pirminė diagnozė atvykus greitajai medicinos pagalbai - pasikėsinimas pakariant, smaugiant ir uždusinant, tėvui (b. l. 22-23);

3.11) kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą apžiūra (b. l. 26-29);

3.12) policijos pareigūno R. J. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad J. B. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje J. B. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 5 d. apie 20.00 val. jos žentas A. K. smurtavo prieš dukrą G. J. – suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė. Užfiksuotas smurtą galintis rodyti požymis ant nukentėjusiosios kūno – nežymus paraudimas kaklo srityje. A. K. nustatytas 2,24 prom. girtumas (b. l. 30-33).

4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. A. K. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš mažametę G. J. kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį.

5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. K. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 36 parų areštą. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 24 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalimi, pridedant neatliktos bausmės – 452,15 eurų baudos – dalį ir galutinę subendrintą bausmę skirti 24 paras arešto ir 376,50 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 5 d., 21.10 val. iki 2020 m. gruodžio 7 d., 13.40 val. (2 paras) ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 2 paras arešto bausmės.

6. Kaltinamasis A. K. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 192-195).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

8. A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 5 kartus, įskaitant už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, neatlikus paskirtos bausmės (b. l. 137-152, 158). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. b. l. 131-132), nedirbantis (b. l. 133), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 136). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (LR BK 49 straipsnis). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

9. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta sumažinta arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalimi.

11. Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į arešto bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 5 d. 21.10 val. iki 2020 m. gruodžio 7 d. 13.40 val. (dvi paros, b. l. 161-164).

12. A. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu (b. l. 186-191) – pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

13. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas:

- kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašu, esanti prie bylos galinio viršelio, – paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę A. K. nustatyti 24 (dvidešimt keturių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 24 parų arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalimi, pridedant neatliktos bausmės – 430 eurų baudos – dalį, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – areštą 24 (dvidešimt keturioms) paroms ir 376,50 eurų dydžio baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje (Trakų g. 10, Šiauliai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į arešto bausmės laiką įskaityti A. K. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 5 d. 21.10 val. iki 2020 m. gruodžio 7 d. 13.40 val. išbūtą laiką ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto.

A. K. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, A. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašu, esančią prie bylos galinio viršelio, – palikti prie bylos.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.