Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-992-648-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
1A-992-648-2011
Teisminio proceso Nr.
1-97-1-00520-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Laureta Ulbienė, Jūratė Damanskienė
Nuteistasis
J. A.
Advokatai
Valdas Burneikis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-992-648/2011

Teisėja Nina Pičugina Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00520-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1., 1.1.8.1.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Jūratės Damanskienės,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, vertėjaujant Jelenai Terechovai,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,nuteistajam J. A.,nuteistojo J. A. gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis nuo 2010-08-18, 23.30 val., iki 2010-08-19, 1.30 val., pasinaudodamas neužrakinto nukentėjusiajam V. P. priklausančio automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) salone, daiktų dėtuvėje, rastu užvedimo spynelės raktu, pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt vertės, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Tylusis skg., Šalčininkai, greta namo Nr. 20 a.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi mažametę dukrą, nuo rugsėjo 1 d. jis turėjo eiti mokytis. Teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė nusikalstamos veikos motyvo, kaltės formos ir nusikalstamos veikos padarinių. Be to, nukentėjusysis neprašė skirti jam griežtos bausmės, baudžiamojoje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Pasak apelianto, jis pagrobė automobilį ne pasipelnymo tikslais, o siekdamas nuvažiuoti į norimą vietą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo J. A. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

J. A. padarė baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliantas praeityje yra teistas, tarp jų už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, jis vėl nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai J. A. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, apylinkės teismas atsižvelgė į J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei apelianto asmenybę. Pažymėtina, kad apeliantas praeityje teistas net 8 kartus, jis nusikaltimą padarė praėjus tik penkioms dienoms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo itin didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad J. A. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo kaltės formą ir jo padarytos nusikalstamos veikos padarinius, t. y. kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė nukentėjusiojo automobilį ir padarė pastarajam turtinę žalą. Tai, kad jis turi mažametę dukrą ir nuo rugsėjo 1 d. turėjo eiti mokytis, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo švelninti J. A. paskirtos bausmės. Be to, minėtų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys dokumentai. Šiuo atveju nėra reikšminga bausmės skyrimui ir tai, kad nukentėjusysis neprašė skirti jam griežtos bausmės, baudžiamojoje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu V. P. nedalyvavo, o apylinkės teismas paliko jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą remiantis Lietuvos Respublikos CPK tvarka. Taigi, nukentėjusiajam išliko teisė reikalauti atlyginti apelianto padarytą žalą civilinio proceso tvarka. Pasak apelianto, jis pagrobė automobilį ne pasipelnymo tikslais, o siekdamas nuvažiuoti į norimą vietą, tačiau toks nusikalstamos veikos motyvas nepašalina veikos pavojingumo bei nelemia nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino mažinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjai Laureta UlbienėJūratė Damanskienė