- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 1-1963-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21632-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- I. G.
- Nukentėjusysis
- B. G.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. G. 2019 m. gegužės 24 d. 23.41 val. (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį dukteriai B. G. į kairės pusės šonkaulius, padarydama poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, tai pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvadą Nr. G 1712/2019(01) įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji I. G. apklausiama teisme kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 24 d. susipyko su dukra, vakare namuose įvyko žodinis konfliktas. Ji niekur nesitaikydama dukrai sudavė pagaliu. Pagalys buvo gėlei paremti, natūrali medžio šaka. Pataikė kažkur į šoną. Po konflikto dukra grįžo į savo kambarį. Ji nežino, ar stipriai sudavė. Savo veikos nepateisina ir gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta B. G. parodė, kad ji gyvena su motina I. G. bute (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 22 d. vakare, apie 21.00 val., grįžo namo. Ieškojo siurblio, tačiau apėjusi visą trijų kambarių butą, išskyrus motinos kambarį, nerado. Bandė atidaryti motinos kambario duris, bet jos buvo kažkuo užremtos. Per tarpelį įkišo iš gėlės vazono paimtą pagalį (apie 5 cm skersmens ir apie 70 cm ilgio), kuriuo norėjo praplėsti durų tarpą ir įėjusi paimti siurblį. Jai įkišus į tarpą pagalį, motina pagriebė už kito pagalio galo, paėmė pagalį į rankas ir liepė jai pasitraukti, į ką ši (nukentėjusioji) atsakė: „Duok siurblį, nekelk konflikto“, tačiau jos motina laikydama pagalį abiem rankom užsimojo ir trenkė jai į kairės pusės šonkaulius. Ji, pajutusi didelį fizinį skausmą, apsiverkė ir nuėjo nusiraminti. Po smūgio jai paraudo oda kairės pusės šonkaulių srityje ir atsirado kraujosruva. Iš tyrėjos gavo užduotį atlikti kūno tyrimą, kurį atliko 2019 m. gegužės 27 d. (b. l. 16, 20).
Iš B. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. 23.41 val. bute (duomenys neskelbtini), I. G. vieną kartą sudavė mediniu pagaliu jai į kairės pusės šonkaulius, ji pajuto stiprų fizinį skausmą, atsirado odos paraudimas ir kraujosrūva (b. l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. 23.41 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjos motina su pagaliu trenkė pranešėjai (b. l. 7).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ir medinis pagalys (b. l. 8–12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1712/2019 (01) matyti, kad B. G. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš 4–8 paras iki apžiūros, tai įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismo vertinimu, kaltinamosios kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad žodinio konflikto metu sudavė mediniu pagaliu į šoną savo dukteriai B. G.. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos B. G. parodymai, kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: B. G. protokolas-pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog I. G. mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį dukteriai B. G. į kairės pusės šonkaulius, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė dukteriai sveikatą. Nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kaltinamosios dukra, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamosios šeimos nare, todėl kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamoji I. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Apklausiama teismo posėdyje savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, atsiprašė dukros, susitaikė su ja. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tikrai atleidžia savo motinai, nes pastaroji jos atsiprašė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. I. G. anksčiau neteista (b. l. 33), administracine tvarka nebausta (b. l. 29). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamoji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos I. G. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas I. G. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius.
Ikiteisminio tyrimo metu I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37–38), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinis pagalys, paimtas 2019 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 8–9), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariate (b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja B. G., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinį pagalį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.