Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-11-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-10566-941/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
e2YT-10566-941/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Rimkienė
Pareiškėjas
A.T.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10566-941/2021Proceso Nr. Nr. 2-24-3-01698-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A.T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas:

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A.T. 2021-10-05 pateiktu bei 2021-10-06 priimtu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama D.T., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A.T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė iki savo mirties. Nurodo, kad pareiškėjo tėvas A.T. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties nei sutuoktinė D.T., nei pats pareiškėjas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjo mama D.T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes paaiškėjo, kad po mamos D.T. mirties liko neišspręsti klausimai su turtu, kuris atsirado po A.T. mirties, t. y. dėl gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bei dėl sumokėtų įmokų į kaimo žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709501 dėl 0,3000 ha ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas ir sumokėtos įmokos laikytinos bendrąja jungtine D.T. ir A.T. nuosavybė. Pareiškėjo mama D.T. žinojo, kad po jos sutuoktinio A.T. mirties liko nekilnojamasis turtas ir į kaimo žemės reformos fondo sąskaitą sumokėtos įmokos. Tačiau paveldėjimo procedūrų nepradėjo, nes buvo garbaus amžiaus, o taip pat suprato, kad po sutuoktinio mirties niekas daugiau teisių į nekilnojamąjį turtą neturi, nei ji, dėl ko visą turtą valdė iki pat savo mirties. Pareiškėjas patvirtina, kad po tėvo A.T. mirties (duomenys neskelbtini), jo mama D.T. liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, namą ir kitą turtą faktiškai valdė, mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams, prižiūrėjo iki ji (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais dėl pareiškimo neprieštarauja ir palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Pareiškėjo tėvai D.T. (P.), gimusi (duomenys neskelbtini), ir A.T., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė (duomenys neskelbtini) sūnus A.T. (pareiškėjas). D.T. ir A.T. santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (pagal 1996-04-18 Savivaldybės mero potvarkį Nr. 253) Visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas registruotas D.T. vardu. D.T. už preliminarų 0,3000 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra sumokėjusi valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis 4 050 Eur į kaimo žemės reformos fondo sąskaitą. Pažyma išduota notarų biurui dėl įmokų paveldėjimo. A.T. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje. D.T. po sutuoktinio mirties toliau gyveno santuokoje įgytame ir jos vardu registruotame būste, mokėjo mokesčius. Po A.T. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas A.T. priėmė palikimą po savo mamos D.T. mirties.

Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina po savo vyro mirties naudojosi ir rūpinosi jo likusiu turtu, iki pat savo mirties ir laikė save šio turto savininke. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad D.T. po sutuoktinio A.T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (LR CK 5.50 str. 2 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D.T., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinio A.T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Vaida Rimkienė