Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-31 · Administracinė byla Nr. I-4434-554/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
I-4434-554/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00624-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
Z. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4434-554/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00624-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,nedalyvaujant pareiškėjui – Z. B.,atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019 m. kovo 10 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3), atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimus (b. l. 22, 107–110) nurodė, atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN). Pareiškėjas serga ŽIV, jam yra paskirtas gydymas, pastoviai gauna vaistus nuo ŽIV „Truvalda“. Be to, pareiškėjui nustatyta hipertonijos liga. Pataisos namuose gauna vaistus nuo aukšto kraujospūdžio.

Nurodė, kad 2019 m. kovo 1 d. iš Alytaus PN pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – Ligoninė). Išvykstant iš Alytaus PN pareiškėjui buvo išduoti vaistai nuo ŽIV, kuriuos turėjo vartoti Ligoninėje gydymo metu. Atvykus į Ligoninę buvo atlikta krata, kurios metu iš jo buvo paimti vaistai nuo ŽIV. Kratos metu pareiškėjas pareigūnams paaiškino, kad vaistai jam yra išduoti Alytaus PN ir jis turi juos vartoti visą gydymosi laikotarpį Ligoninėje. Buvo paaiškinta, kad reikiamus vaistus išduos Ligoninės medikai. Po to pareiškėjas buvo nuvestas pas gydytoją į priimamąjį, kur paaiškino aplinkybes dėl vaistų paėmimo. Gydytojas užtikrino, kad vaistai kratos metu paimti teisėtai ir vaistus nuo ŽIV bei aukšto kraujospūdžio pareiškėjas gaus gydymo laikotarpiu Ligoninėje. Tačiau visą gydymo laikotarpį - daugiau nei savaitę, reikiamų vaistų nuo ŽIV ir nuo didelio kraujospūdžio pareiškėjas negavo. Vaistai buvo atiduoti tik išvykstant iš Ligoninės į Alytaus PN. Išvykstant iš Ligoninės pareiškėjui buvo išduotas ne vaistų likutis, o visi vaistai, kuriuos pareiškėjas atsivežė su savimi.

Nutraukus šių vaistų vartojimą bent tris dienas progresuoja liga, be to, buvo sukilęs kraujospūdis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, sutriko miegas, pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į orumą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepimuose į skundą (b. l. 28–31, 87–88) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje buvo gydomas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata, surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2019 m. kovo 1 d. Kvitas Nr. PS-3544 ir Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2019 m. kovo 1 d. protokolas Nr. PS-3523. Taip pat visuminė asmens krata pareiškėjui atlikta ir jam išvykstant iš Ligoninės 2019 m. kovo 8 d. Buvo surašytas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2019 m. kovo 8 d. protokolas Nr. PS-3921. Kvite Nr. PS-3544 užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai paimti saugojimui – striukė, kelnės, marškiniai. Iš kvito įrašų matyti, kad pareiškėjo skunde minimi vaistai iš pareiškėjo į daiktų saugojimo patalpas, nebuvo paimti. Protokole Nr. PS-3523 pareiškėjas jokių pretenzijų neturėjo, protokolo įrašai patvirtinti pareiškėjo parašu. Iš protokolo Nr. PS-3921 įrašų matyti, kad išvykstant iš Ligoninės pareiškėjas jokių pretenzijų neturėjo.

Pabrėžė, kad Ligoninėje pacientams, kurie atvyksta į Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrių, su jau paskirtais vaistais, išduotais jų kalinimo įstaigos gydytojų, kurie nuteistiesiems išduodami jiems asmeniškai ir jie juos vartoja savarankiškai, kaip jiems paskyrė juos paskyręs gydytojas. Ligoninėje patikrinus Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus Perduodamų medikamentų registravimo žurnalą nustatyta, kad 2019 m. kovo 1 d. medicinos personalas, pareiškėjo turimus vaistus perdavė Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus medicinos personalui, kuris vaistus perdavė pareiškėjui, o išvykstant 2019 m. kovo 8 d. išrašė pažymą vaistams ir tai patvirtina įrašai Ligoninės Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Medicininių pažymėjimų registre.

Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Ligoninės administraciją bei medicinos personalą dėl neišduotų vaistų nesikreipė. Tai, kad pareiškėjo kalinimo įstaigos gydytojo paskirti vaistai, atlikus visas privalomas procedūras, buvo grąžinti asmeniškai pareiškėjui, patvirtina ir vaistų likutis išvykstant, to neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai dėl neišduotų vaistų negali būti vertinami ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ko pasėkoje jis galėjo patirti neturtinę žalą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos suma.?

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog atvykus į Ligoninę iš jo buvo paimti vaistai ir grąžinti tik išvykstant iš Ligoninės, ko pasėkoje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. pareiškėjas negalėjo vartoti gydytojo paskirtų vaistų nuo ŽIV ir aukšto kraujospūdžio.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „D. P. įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 57 punkte numatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau - Instrukcija). Vadovaujantis Instrukcijos 153 ir 153.1 punktais nuteistiesiems (suimtiesiems) visuminė krata privalomai atliekama jiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant išjos. Instrukcijos 154 punkte numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąrašą, surašomas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės) (b. l. 36–43) 13 punktas numato, kad Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas organizuoja Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimą, supažindinimą su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais, esant būtinybei, Ligoninės pacientų konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. (b. l. 20). Iš 2019 m. kovo 1 d. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. PS-3523 matyti, jog asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu iš pareiškėjo nieko nebuvo paimta, pareiškėjas pretenzijų nereiškė, tai patvirtina pareiškėjo parašas kratos protokole (b. l. 32). Į sandėlį, kai pareiškėjas atvyko į Ligoninę, buvo priduoti pareiškėjo daiktai: striukė, kelnės, marškiniai (b. l. 33). Byloje nekyla ginčo dėl to, jog atvykdamas į Ligoninę pareiškėjas su savimi turėjo vaistus: 10 tablečių „Combivir“ ir 5 tabletes „Rezolsta“. 2019 m. kovo 1 d. Medicininis pažymėjimas patvirtina, jog minėti vaistai pareiškėjui buvo paskirti Alytaus PN, juos buvo leista pareiškėjui turėti su savimi ir vežtis (b. l. 4). Į bylą pateikto Perduodamų medikamentų registravimo žurnalo duomenys patvirtina, jog pareiškėjo turimi vaistai buvo perduoti į gydomąjį skyrių (Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrių) (b. l. 55–56). Byloje nėra jokių duomenų, jog Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus personalas pareiškėjui neperdavė jo atsivežtų vaistų. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės medicinos personalą ar Ligoninės administraciją, jog jam būtų grąžinti iš jo paimti vaistai ar skundęsis dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sąlygoti jam paskirtų vaistų nevartojimas.

Pareiškėjui išvykstant iš Ligoninės, jis 2019 m. kovo 8 d. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole Nr. PS-3921 savo parašu patvirtino, jog pretenzijų neturi (b. l. 32). 2019 m. kovo 8 d. Medicininis pažymėjimas Nr. MP-AM 54 patvirtina, jog pareiškėjui išvykstant iš Ligoninės buvo leista su savimi turėti ir vežtis 10 tablečių „Combivir“ ir 5 tabletes „Rezolsta“ (b. l. 5). Nors, pareiškėjui buvo leista vežtis tą patį kiek vaistų, kurį jis turėjo atvykdamas į Ligoninę, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjas vaistų nesuvartojo dėl to, jog jam jie nebuvo išduoti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą akcentavo, jog Ligoninėje pacientams, kurie atvyksta į Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrių su jų įkalinimo vietos gydytojų jau paskirtais vaistais, vaistai išduodami jiems asmeniškai ir jie juos vartoja savarankiškai (b. l. 87).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jokių Ligoninės neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl vaistų nevartojimo jam progresavo liga, buvo sukilęs kraujospūdis, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, sutriko miegas, pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į orumą.

Šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, pareiškėjas nepateikė į bylą jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų jo nurodomą sveikatos būklės pablogėjimą (ŽIV ligos progresavimą, pakilusį kraujospūdį), nenurodė, jog dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į gydytojus. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius