Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-09-18 · Administracinė byla Nr. I-2072-121/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-18
Bylos Nr.
I-2072-121/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2072-121/2009

3-61-3-00938-2009-4 Procesinio sprendimo kategorija 16.2,74.

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius 2009 m. rugsėjo 18d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. D., atsakovo atstovui Egidijui Šiaudikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu prašo teismo: 1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau- Departamentas) 2009-06-11 sprendimą Nr.5-S-3161 nesuteikti jam aukštesnio specialaus nekarinio policijos komisaro inspektoriaus laipsnio; 2) įpareigoti Departamentą pašalinti padarytą pažeidimą ir suteikti jam nuo 2009-06-11 specialų nekarinį policijos komisaro inspektoriaus laipsnį. Paaiškina, kad 2009 m. birželio 09 d. buvo surašytas teikimas suteikti jam aukštesnį specialųjį nekarinį komisaro inspektoriaus laipsnį, kuriam pritarė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininkas. Teikimas 2009-06-09 buvo išsiųstas Departamentui, 2009-06-11 gavo generalinio komisaro pavaduotojo V. R. raštą, kur nurodoma, kad 2008 m. lapkričio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) administracinėje byloje Nr.A502-1882/2008 nustatė, kad aukštesni vidurinės ar aukštesniosios grandies specialieji pareigūnų nekariniai policijos laipsniai atitinkamas pareigas einantiems pareigūnams gali būti suteikti tik jiems įgijus aukštąjį išsilavinimą. Todėl, atsižvelgus į tai, jog R. D. neturi aukštojo išsilavinimo, grąžino teikimą. Gi pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1982 metų, t.y. daugiau nei 27 metus. Vyresniojo inspektoriaus laipsnis jam buvo patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr.TE-266. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. dirbo Marijampolės PK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 4-ojo poskyrio vyresniuoju inspektoriumi, o nuo 2003 m. gegužės 26 d., pakeitus pareigybės pavadinimą, dirba Marijampolės AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 4-ojo poskyrio vyresniuoju tyrėju. Pareigybė priskiriama „A" lygiui, būtina sąlyga turėti aukštesnįjį išsilavinimą ir jo turimas aukštesnysis išsilavinimas atitinka pareigybės lygį. Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 5 dalis numato, jog reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą netaikomas pareigūnams, kurie statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo ne mažesnį nei 10 metų vidaus tarnybos stažą. Statuto 14 str. 6 dalyje išvardinti kriterijai gauti aukštesnį laipsnį- kvalifikacija, nuopelnai einant atitinkamas pareigas, ištarnauti vyresniuoju inspektoriumi ne mažiau kaip du metus, t.y. nenumatytas kaip vienas iš kriterijų gauti aukštesnį laipsnį turėti aukštąjį universitetinį ar neuniversitetinį išsilavinimą. Be to, pareiškėjo manymu, sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad, jį priimant, vadovautasi LVAT sprendimu, o ne norminiu aktu- Vidaus tarnybos statutu. Gi LVAT 2007 m. birželio 29 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-674/2007 konstatuota, kad aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į Statuto 14 str. 6 dalyje numatytus kriterijus, kurių sąrašas yra baigtinis ir aukštesnio laipsnio gavimo teisės aktai nesieja su būtinumu turėti aukštąjį išsilavinimą (b.l. 2).

Atsiliepimas

Atsakovas prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareigūnų specialūs laipsniai ir jų suteikimo tvarka yra reglamentuoti Statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr.IX-1538. Statuto 13 str. 13 dalyje išvardinti policijos laipsniai priklauso vienai vidurinei grandžiai, kur laipsniai išdėstyti hierarchine tvarka nuo žemiausio iki aukščiausio. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų suteiktas komisaro inspektoriaus specialus nekarinis laipsnis, kuris yra vidurinės grandies aukščiausias laipsnis. Aiškinant Statuto 14 straipsnį loginiu ir sisteminiu teisės normų aiškinimo būdais, pagal šio straipsnio 5 dalį vidurinės grandies žemiausias laipsnis, t.y. vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Statuto 14 str. 6 dalis nustato, kad aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas, atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir ištarnautus metus. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad, norint gauti tam tikros grandies aukštesnį laipsnį, pareigūnas turi atitikti kriterijus nustatytus tos grandies žemiausiam laipsniui, tad pareigūnui, siekiančiam gauti aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, inter alia yra privalomas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą. Kitu atveju situacija būtų tokia, kad inspektoriaus laipsnis suteikiamas asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą (Statuto 14 str. 5 d.), o tuo tarpu 2-iem pakopom aukštesnis - komisaro inspektoriaus laipsnis suteikiamas asmenims, kurie neturi aukštojo išsilavinimo (nes Statuto 14 str. 6 dalis nenumato reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą). Aiškinant 14 str. 6 d. vartojamą sąvoką „kvalifikacija" reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 4.1. ir 4.2. punktus, kur pažymėta, kad išsimokslinimas (išsilavinimas) yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių kvalifikaciją. Reikiama kvalifikacija, formalia prasme reiškia išsilavinimą ir jį patvirtinančius diplomą, pažymėjimą ar pan. Pareiškėjui vyresniojo inspektoriaus laipsnis suteiktas 2003 m. gegužės 1 d., t.y. įsigaliojus Statutui. Suteikiant minėtą laipsnį, buvo vadovautasi 2003 m. balandžio 29 d. Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr.IX-1569 (toliau - Įgyvendinimo įstatymas) nuostatomis. Įgyvendinimo įstatymo 5 str. 3 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos šie pareigūnai turėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų specialiesiems nekariniams policijos laipsniams ir pervardijami pagal Statuto 13 straipsnį. Statuto įsigaliojimo laikotarpiu pareiškėjui buvo taikomos Įgyvendinimo įstatymo nuostatos, užtikrinančios tarnybos tęstinumą. Specialus nekarinis laipsnis- vyresnysis inspektorius buvo suteiktas pareiškėjui, nors jis ir neturėjo aukštojo išsilavinimo. Nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu netaikyti pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu galiojančio Statuto reikalavimų, nes Departamentas neturi tam įstatyminio pagrindo, tai nebuvo ir nėra numatyta Įgyvendinimo įstatyme, Statute, kituose teisės aktuose. Be to, Įgyvendinimo įstatymo 1 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog „pareigūnai, kurie įsigaliojus Statuto patvirtinimo įstatymui eina pareigas vidaus reikalų sistemoje, neturėdami reikiamo išsilavinimo, negali dalyvauti atrankoje aukštesnėms pareigoms eiti". Tokia nuostata taikytina ir teikiant aukštesnius pareigūnų laipsnius. Pareiškėjas be pagrindo skunde remiasi LVAT 2007-06-29 nutartimi administracinėje byloje Nr.A-10-674/2007, nes nagrinėjamas ginčas nėra analogiškas. Šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Vadovaujantis Teismų įstatymo 33 str. 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (b.l. 25-27).

Tretysis suinteresuotas asmuo palaiko pareiškėjo skundą. Paaiškino, kad LVAT 2009 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-438-97/2009 konstatavo, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 5 dalis (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) numato, kad pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą netaikomas reikalavimas dėl reikiamo išsilavinimo įgijimo užimti pareigas, kurias jie ėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo (2003 05 01). Teismas šioje byloje nustatė, kad pareiškėjas Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo momentu (2003 05 01) turėjo didesnį nei 10 metų darbo stažą vidaus tarnyboje bei kad pareiškėjas eina iš esmės tas pačias pareigas, kurias ėjo iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Nutartyje teismas konstatavo, kad tai lemia, jog pareiškėjo atžvilgiu yra netaikomas ir Statuto 14 str. 5 dalies reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo, suteikiant atitinkamą laipsnį pagal einamas pareigas. Pareiškėjo atvejis yra identiškas aukščiau minimoje teismo administracinėje byloje, t.y. R. D. 2003 05 01 dieną turėjo daugiau nei 10 metų darbo stažą vidaus tarnyboje bei dabar eina iš esmės tas pačias pareigas, kurias ėjo iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad jis yra baigęs Kauno medicinos mokyklą, t.y. turi aukštesnįjį išsilavinimą, diplomas- juristo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad dėl 10 metų tarnybos stažo VRM išaiškino, kad ši nuostata taikytina tik tiems pareigūnams, kurie de facto neturėdami aukštojo išsilavinimo, buvo paaukštinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. D. nuo 1982 metų dirba vidaus reikalų sistemoje, o nuo 2003-05-01- Marijampolės PK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 4- ojo poskyrio vyresniuoju inspektoriumi (nuo 2003-05-26, pakeitus pareigybės pavadinimą, Marijampolės AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 4-ojo poskyrio vyresniuoju tyrėju)(b.l.1-22). Marijampolės AVPK 2009-06-09 parengė teikimą Nr.64-12-906 dėl komisaro inspektoriaus laipsnio suteikimo R. D. (b.l.8-11). Departamentas 2009-06-11 raštu Nr.5-S-3161 atsisakė R. D. suteikti komisaro inspektoriaus laipsnį, kadangi jo išsilavinimas tik aukštesnysis, ir teikimą grąžino (b.l.29).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė ir išvados.

Byloje kilęs ginčas dėl specialaus nekarinio policijos komisaro inspektoriaus laipsnio suteikimo R. D. .

Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų, tuo tarpu kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.

Pareigūnų specialius laipsnius nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau- Statutas), patvirtintas 2009-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, o jų suteikimo tvarką reglamentuoja Statutas bei vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.1V-52 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklės (toliau- Taisyklės).

Statuto 13 str. 1 dalis apibrėžia, kad pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai.

Pagal Statuto 13 str. 11 dalį policijos laipsniai yra: 1) pirminės grandies pareigūnų; 2) vidurinės grandies pareigūnų; 3) aukštesniosios grandies pareigūnų; 4) aukščiausiosios grandies pareigūnų. Pagal Statuto 13 str. 13 dalį komisaro inspektoriaus laipsnis priklauso viduriniajai grandžiai.

Pagal Statuto 14 str. 5 dalį vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis (t.y. vidurinės grandies žemiausias laipsnis) vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus.

Pagal Statuto 14 str. 6 dalį aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja:

1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus;

2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus.

LVAT 2008-11-20 sprendime Nr. A502-1882/2008 padarė išvadą, kad aiškinant Statuto 14 straipsnio nuostatas loginiu-sisteminiu būdu, akivaizdu, jog aukštesnio lygio vidaus tarnybos laipsniai (to paties lygio (grandies) aukštesni vidaus tarnybos laipsniai ar aukštesnio lygio (grandies) vidaus tarnybos laipsniai) suteikiami tik tiems pareigūnams, kurie turi aukštąjį išsilavinimą.

LVAT 2009-01-19 nutartyje Nr. A-438-97/2009 konstatavo kad, byloje kilęs ginčas dėl specialaus nekarinio policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjui. Atsakovas atsisakymą suteikti pareiškėjui minėtą pareiginį laipsnį grindžia tuo, kad pareiškėjas neturi aukštojo išsilavinimo. Laipsnių, vidaus tarnybos pareigūnams, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Statutas. Pagal šio Statuto 14 str. 5 dalį „Vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Iš šios teisės normos, anot LVAT, matyti, kad joje yra nustatyta viena iš būtinų sąlygų gauti (suteikti) inspektoriaus ir/ar vyresniojo inspektoriaus laipsnį – turėti aukštąjį išsilavinimą. Taigi, pareiškėjui aukštesnis- komisaro inspektoriaus- laipsnis taip pat gali būti suteiktas tik jam turint (įgijus) aukštąjį išsilavinimą.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 5 dalimi nustatyta, kad šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai netaikomi pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turi ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą (3 d. numato, kad pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms eiti būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo; 4 d. numato, kad pareigūnai, kurie per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laiką neįgijo reikiamo išsilavinimo, skiriami į pareigas, atitinkančias jų turimą išsilavinimą, o jei su tuo nesutinka, atleidžiami iš vidaus tarnybos. Ši nuostata netaikoma pareigūnams, kurie įstojo į atitinkamas mokymo įstaigas ir jose mokosi (studijuoja), tačiau dėl pateisinamų priežasčių negali iki nurodyto laiko įgyti reikiamo išsilavinimo). Dėl šios nuostatos taikymo LVAT 2009 m. kovo 23 d. nutartyje adm. byloje Nr.A-438-370/2009 pasisakė, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nėra nuostatų, kurios būtų skirtos reguliuoti klausimus, susijusius su aukštesnių policijos laipsnių suteikimu pareigūnams, jiems einant atitinkamas pareigas, kurias jie užima po Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo. Tai lemia, kad šiems klausimams (aukštesnių policijos laipsnių suteikimo) spręsti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas yra netaikytinas, o taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, šiuo konkrečiu atveju statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos. Ši LVAT nutartis yra naujesnė, nei 2009-01-19 nutartis adm.byloje Nr. A-438-97/2009 ir, anot LVAT, būtent tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra dominuojanti.

Įvertinus tai, kas pasakyta aukščiau šiame teismo sprendime, darytina išvada, kad skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 punktu, teisėja

nusprendė:

skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė