- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-20
- Bylos Nr.
- 1-136-376/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
- Nukentėjusysis
- O. F.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) apdailininku, anksčiau teistas:
1998-12-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 4 d., 279 str., 42 str. laisvės atėmimu 6 metams ir 3 mėnesiams, 2000-02-02 to paties teismo nutartimi veika iš BK 271 str. 4 d. perkvalifikuota į BK 271 str. 1 d., paskirta nauja subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėn., bausmę yra atlikęs, teistumas nėra išnykęs,
kaltinamas pagal LR BK 147 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su L. L. bei albanų tautybės asmenimis, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje, vardais N.B., A. L. ir G. M. – C., panaudodamas apgaulę – nenurodydamas nukentėjusiajai tikrojo kelionės tikslo, įvykdė nusikalstamą veiką – užverbavo ir išgabeno iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, kur pardavė asmenį, žinodamas, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, o būtent : 2005 m. sausio mėn. 18 d. jis Vilniaus mieste susipažino su O. F. ir įkalbėjo ją važiuoti į Angliją dirbti bare padavėja, L. L. davė 1 000 Lt ir nurodė suorganizuoti O. F. sveikatos patikrinimą, nupirkti jai rūbų, nuvežti į kirpyklą bei nupirkti lėktuvo bilietą. L. L., vykdydamas M. K. nurodymus, 2005-01-19 nuvežė O. F. į Kauną, kur jo pažįstamas gydytojas ginekologas patikrino jos sveikatą, po to nupirko jai kelnes ir batus, apmokėjo šukuosenos darymą. Tą pačią dieną, atvažiavęs kartu su O. F. ir M. K. į Vilniaus oro uostą, L. L. už gautus iš M. K. pinigus nupirko bilietą lėktuvui ir išlydėjo pastarąją į Londoną. Apie O. F. išvykimą, L. L. telefonu pranešė N., kuris ją pasitiko Londono oro uoste, nuvežė į Kardifo miestą ir perdavė B., A. L. ir G. M. – C., kurie įtraukė ją į prostituciją ir nuo 2005-01-30 iki 2005-04-04 iš šios jos veiklos pelnėsi. Už O. F. pardavimą nurodytiems asmenims, L. L. ir M. K. iš jų gavo 5000 svarų sterlingų (19 118,5 Lt) atlygį.
Tokiais savo veiksmais M. K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, pardavė nukentėjusiąją O. F..
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. K. kaltu faktiškai neprisipažino ir parodė, kad su O. F. susipažino 2004 m. vasarą ir nuo tada kartais susitikdavo. 2005-01-18 ji atėjo pas jį į namus, sakė turinti problemų ir paprašė padėti įsidarbinti užsienyje. Dėl įdarbinimo užsienyje, jis prisiminė L. L., kadangi pastarasis ten buvo anksčiau gyvenęs ir sesuo gyveno Anglijoje. Paskambino L. L. ir paprašė padėti. Praėjus kuriam laikui, L. L. paskambino jam ir pasakė, kad padės. Pas jį atvažiavo L. L. dėl O. F. įdarbinimo Anglijoje. O. F. jo paprašė paskolinti jai pinigų, kadangi jai jų reikėjo, jis jai paskolino 600 lt. Buvo pardavęs automobilį ir tuo metu turėjo pinigų. O. F. su L. L. susitarė važiuoti į Kauną. Kadangi pats tuo metu neturėjo automobilio, nutarė važiuoti kartu su L. L. ir O. F.. Jie kartu nuvažiavo į Kauną, padėjo jai nupirkti drabužių. L. L. sakė, kad O. F. dėl sveikatos dar reikia nuvežti pas ginekologę. Iš gydytojos L. L. ir O. F. grįžo su receptu vaistams, tuomet nuėjo į vaistinę ir nupirko vaistų. Iš Kauno visi grįžo pas jį į namus. Vėliau kartu su L. L. ir O. F. važiavo į Vilnių, kadangi L. L. nepažįsta Vilniaus, palydėjo juos iki oro uosto. Davė O. F. savo telefono numerį, jei kartais kiltų kokių problemų, kad galėtų jam paskambinti, be to, ji turėjo jam pinigus atsiųsti. L. L. už O. F. įdarbinimą nieko nemokėjo. L. L. žadėjo įdarbinti O. F. Anglijoje fabrike darbininke. Lėktuvo bilietus užsakė L. L., o kas už juos sumokėjo, nežino. Nežino kur O. F. išleido jai paskolintus 600 lt. Apie darbą prostitute jis nieko nesakė O. F.. L. L. susitarė su N., kad O. F. Anglijoje pasitiktų, sakė, kad pasitiks porelė. Nežinojo kuo N. užsiima Anglijoje. Anglijoje yra dirbęs nepilnai 4 metus, turi ten draugę ir vaiką. Su L. L. 2004 m. susipažino Vokietijoje. O. F. telefono numerio nežinojo, žinojo tik adresą, nes vežė ją namo. Nežinojo kur Anglijoje dirbs O. F., bet manė, jog užsidirbusi grąžins jam skolą per mėnesį. Nežino kodėl O. F. ir L. L. jį apkalba. 5000 svarų negavo.
Nors kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino, jo kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir patikrintais įrodymais.
Nukentėjusioji O. F. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, jog su M.K. susipažino 2005 m. sausį. Kai su juo susipažino, nuvyko pas jį į butą Grigiškėse. Važiavo su juo į jo butą, nes jis pažadėjo surasti padavėjos bare darbą Anglijoje. Neprašė surasti jai darbo, pats M. K. pasiūlė surasti. Kitą dieną jis išvažiavo tvarkyti savo reikalų, o kai parvažiavo namo, kartu su ja sėdo į jo automobilį ir nuvažiavo į kirpyklą Kaune, kur jai apkirpo plaukus. Tada ją nuvežė pas ginekologę, kuriai sumokėjo pinigų ir ji priėmė be eilės. Ginekologė išrašė jai vaistų ir pasakė, jog penkias dienas negali turėti lytinių santykių. Iš gydytojos ją nuvežė į turgų, nupirko batus. Per M. susipažino su L. M. viską organizavo, o L. jam padėjo, t.y. kartu važiavo į kirpyklą, ligoninę, jai rūbų pirkti. Grįžusi pas M. į butą, esantį Grigiškėse, pasiėmė daiktus ir tada ją nuvežė į oro uostą. L. nupirko jai bilietą į Angliją ir dar prieš skrydį jis paskambino N. ir su juo kalbėjo angliškai. Jis N. apibūdino kaip ji atrodo, o jai pasakė, kad kai nuskris, ją pasitiks N. ir E. Kai atskrido į Londoną, jie ir pasitiko. Nikas ją nuvežė į savo namus, kuriuose buvo penkias dienas. Po to atvažiavo B., A. ir D., nuvyko į Kadifą ir tada jai pasakė, kad turės dirbti prostitute. Iš A. žodžių suprato, kad už ją jie sumokėjo 5000 svarų ir, kad tuos pinigus turės atidirbti. Kiek pinigų gaudavo, B., A. ir D. juos iš jos atimdavo. Albanai ją gąsdino, jog jeigu bandys bėgti, jie nupjaus jai rankas, kojas, galvą ir nusiųs jos mamai. Buvo mušama beveik kiekvieną dieną, bijojo nuo jų bėgti. Albanai leisdavo paskambinti mamai, tačiau prie jų negalėjo jai sakyti tiesos, kadangi bijojo, kad jie supras. Klientai ateidavo kiekvieną dieną, jie turėdavo mobilius telefonus ir vienam iš jų paaiškino, kad mama dėl jos pergyvena ir jis jai davė savo mobilų telefoną paskambinti mamai. Ji paskambino mamai, pasakė kur yra ir kuo dirba. Jos mama G. F. su dėde V. O., nuvažiavo į policijos komisariatą ir viską papasakojo pareigūnams. Tuomet policijos pareigūnai susisiekė su Anglijos pareigūnais. Po to, kai albanai ją išleido vieną eiti į darbą, vieną dieną policijos pareigūnė ją sustabdė ir paklausė ar ji yra O. ir perdavė jai mamos žinutę. Tuomet nuvežė ją į policijos komisariatą. M. K. ir L. L. jai negrąsino ir jos nelietė, tik albanai jai grasino ir mušė. O vienas iš albanų ją išprievartavo. Ją iš Vilniaus į Kauną vežė M. K., su L. jie susitiko Kaune. Į oro uostą ją vežė M. kartu su L. Nuvykusi į Angliją su E. kalbėjo rusiškai, nes ji iš Estijos, o po to ji N. viską išversdavo į anglų kalbą. Jai nesakė koks bus jos darbas, sakė tik kad dirbs kavinėje padavėja. Jeigu jai iš karto būtų pasakę kokį darbą dirbs su M. ir L. į Kauną nebūtų važiavusi. Jai A. pasakė, kad M. ir L. už ją sumokėjo 5000 svarų. N. jos neskriaudė, ji bijojo jo draugo, kuris prie jos lindo, norėjo su ja lytinių santykių. Tačiau jai gydytoja buvo sakiusi, kad penkias dienas negali turėti lytinių santykių. Vieną dieną buvo pabėgusi, bet N. ją surado ir parsivežė atgal į savo namus. Prostitute dirbo 4 metus, važinėjo dirbti į Vokietiją. Mindaugui nesakė, kad nori važiuoti į Angliją dirbti prostitute. Į oro uostą ją vežė abu, t.y. ir M. ir L., tačiau nežino kurio automobiliu. Jai pinigų niekas nedavė ir ji jų iš nieko nesiskolino, nežino kas kam mokėjo. Anglijoje nuo 2007 metų gyvena. Po teismų Anglijoje grįžo į Lietuvą, Caritas organizacija jai padėjo nusipirkti lėktuvo bilietus ir sugrįžusi nuvyko į Caritą. 2007 metais pati išvyko į Angliją, pas draugę, kuri yra iš Jamaikos. Su ta drauge susipažino Anglijos organizacijoje. Dabar Anglijoje kol kas neturi darbo. Dirbo senelių prieglaudoje, fabrikuose. Agentūra suranda tik laikiną darbą. Pas mamą nenorėjo važiuoti, nes bijojo M. ir L.. Jie nežinojo kur ji gyveno, tačiau bijojo, kad gali surasti. Anglijoje pareigūnams papasakojo viską kaip buvo, todėl bijojo, kad jie ją suradę nenužudytų.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu O. F. atpažino M. K. kaip M. (t.1, b. l. 49-50).
Parodymų patikrinimo vietoje metu O. F. parodė butą ir namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno M. K. su šeima. (t. 1, b. l. 51-53)
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. F. parodė, kad O. F. yra jos dukra. O. F. buvo išvežta iš Lietuvos ir parduota albanams Anglijoje. Dukra jai paskambino iš Anglijos, pasakė, kad ją išvežė iš Lietuvos ir paprašė pagalbos. Po mėnesio O. paskambino, atsiliepė jos brolis, O. papasakojo kur gyvena, apibūdino aplinką, nurodė barą, sakė, kad kažkoks vyras davė savo telefoną paskambinti į Lietuvą. Tuomet ji su broliu nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, o pareigūnai tą pačią dieną patikrino duomenis. O. pasakė, kad ją išvežė M. Ji apibūdino namą Grigiškėse, kuriame jis gyvena, nurodė laiptinę, aukštą. O. tai pasakė telefonu. Iki to išvežimo O. gyveno su ja. O. baigusi 10 klasių, taip pat turi siuvėjos specialybę, bet ji labai lėta, todėl netikdavo dirbti. Vienu metu O. dirbo valytoja seniūnijoje. Kad M. per prievartą išvežė jos dukrą sužinojo iš O., kai ji paskambino. Prievarta pasireiškė tuo, kad O. sakė, jog ją kažkur veža albanai, nors prieš tai jai buvo žadėta jog dirbs bare padavėja. Sakė, kad jos išvežimą suorganizavo du vyrai, iš kurių vienas vardu M. Paskambinusi iš Anglijos dukra iš karto prašė pagalbos. Dukra iki tol gyveno su ja namuose, nedirbo, padėdavo namie. Dukra apie jos patirtą prievartą išvežimo metu sakė, kad didelės prievartos nebuvo, jai pasakė, kad jei ji nori užsidirbti pinigų, M. su L. gali ją nuvežti į Angliją užsidirbti pinigų. Prievartos nebuvo, pasiūlė dirbti bare padavėja ir O. sutiko, pati jai taip pasakojo. Jai nėra žinoma, kad jos dukra užsiiminėja prostitucija. Neprisimena tokio konflikto tarp jų su dukra, kad dukrai būtų reikėję išeiti iš namų ar, kad būtų ją išvariusi.
V. A. apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju parodė, kad Vilniaus m. adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2004 m. pabaigoje pagal iškabintą skelbimą dėl buto nuomos pas jį kreipėsi vyriškis Vardu M. (M. K.), vėliau jis sužinojo jo pavardę – K. Jis išnuomavo butą ir jame gyveno K. su žmona ir 4 metų dukra. 2005 m. balandžio mėn. M. K. pasakė, kad išvyksta į Angliją, jo žmona su dukra gyveno nurodytame bute iki rudens.
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. O. parodė, kad O. F. yra jo dukterėčia. 2005-01-25 paskambino O. F. ir jam pasakė, kad skambina iš Anglijos ir paprašė pakviesti prie telefono jos motiną. 2005-03-21 vėl paskambino O. F. ir jam papasakojo, kad ją laiko per prievartą Albanijos piliečiai vardais A., B. ir B., ją muša, verčia užsiiminėti prostitucija, perdavė jam duomenis kaip ją galima surasti. Kiek jis žino O. buvo bausta vieną kartą už tai, kad nepasižymėjo talonėlio viešajame transporte ir po to kai baudos nesumokėjo, iš antstolių atėjo didelė suma, tačiau rimtų reikalų su policija ji neturėjo.
Liudytojas L. L. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo bendravo, tačiau prekyba žmonėmis nesivertė. 2008-10-10 buvo nuteistas pagal LR BK 147 str. dėl prekybos žmonėmis. Tačiau jį nuteisė neteisingai. Su M. K. susipažino Vokietijoje, dabar neprisimena prie kokių aplinkybių. Jie ten dirbo statybose. 2005-01-18 jis savo automobiliu atvažiavo į Grigiškes, nes M. paprašė, kad padėtų jo draugei, kad nuvežtų ją Kaune į kirpyklą. M. K. jam davė pinigų, apie 1000 Lt, kad sumokėtų už kirpyklą ir, kad nuvežtų jo draugę į turgų nusipirkti drabužių. Apipirko ją, tuomet nuvežė į ligoninę pas ginekologę, gydytoja išrašė vaistų, nes ji kažkuo sirgo. Gali būti, kad ji sirgo kažkokia venerine liga. Paskui palydėjo ją į oro uostą, kadangi jai reikėjo išskristi. Lėktuvo bilietą pirko jis, kiek mokėjo, neprisimena. O. išskrido viena. Ar prieš jos skrydį kam nors skambino, neprisimena. Gal skambino albanui į Jungtinę Karalystę, pasakyti, kad O. atskrenda. Kiek jam liko pinigų, nepamena, galėjo likti 400 lt. Jis vykdė draugo prašymą, nes tuo metu buvo užsiėmęs ir jo paprašė pagalbos. Kai O. išskrido, M. pasakė tai, jis nežinojo ką O. turėjo nuskridusi ten veikti. M. O. pati prašė, kad ją kas nors pasitiktų, todėl jis ir skambino N. Jis nežinojo kuo ji Anglijoje dirbs. Anglijoje gyveno jo vaiko mama ir jo sesuo. N. gyveno su jo seserimi, todėl gali būti, kad jam ir skambino prašydamas pasitikti O. Iš N. pinigų negavo, nebuvo jokio pardavimo. Kitų albanų be N. nepažinojo. Į klinikas O. vežė, nes ji sakė, kad serga venerine liga ir jai skauda. M. K. jam davė 1000 Lt, tam kad jo draugė apsikirptų.
Iš pagarsintų anoniminio liudytojo PC 3312 CHAMBERS parodymų matyti, jog jis patvirtino, kad O. F., kurią jis pažįsta kaip O., buvo sąvadautojų priversta užsiiminėti prostitucija, sakė, kad skolinga sąvadautojui apie 3000 svarų (t. 1, b. l. 164-169).
G. M.-C. nuteistas 4 m. laisvės atėmimu (t. 1, b. l. 94-95).
A. L. nuteistas 6 m. laisvės atėmimu (t. 1, b. l. 96-98).
Pagal asmenų, kirtusių LR sieną sąrašą, matyti, kad O. F. kirto sieną 2005-01-19 išvykdama į Londoną iš Vilniaus oro uosto. (t. 1, b. l. 21).
Iš Karališko Kardifo teismo gautos medžiagos matyti, kad A. L. ir G. M.-C. teisti už: O. F. gabenimą į Jungtinę Karalystę, siekiant ją seksualiai išnaudoti; sąmoningai kontroliavo O. F. veiksmus, susijusius su prostitucija, tikėdamasi pasipelnyti; grasinimus O. F. nužudymu; O. F. sumušimą; O. F. priklausančio Lietuvos Respublikos paso pagrobimą. (t. 1, b. l. 119-124).
2008-10-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 147 str. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo m. 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose (t.5, b.l. 125-129). Apeliacinio teismo nutartimi L. L. skundas atmestas.
Lietuvos Respublikos BK 147 str. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyta nusikalstama veika – prekyba žmonėmis yra viena iš nusikalstamų veikų žmogaus laisvei. M. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina ne pagal LR BK 147 str. 2 d., o pagal LR BK 147 str. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Veika padaryta 2005 m. sausio mėnesį, dar galiojant 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijai. Jei būtų taikoma dabar galiojanti LR BK 147 str. redakcija, M. K. būtų taikoma straipsnio 2 dalis, kadangi yra jo veiką kvalifikuojantis požymis – veika padaryta organizuotoje grupėje. Tačiau dabar galiojančio LR BK 147 str. redakcijos 2 dalis numato griežtesnę bausmę, nei veikos padarymo metu galiojusi LR BK 147 str. redakcija.
Pagal 2000 m. Jungtinių Tautų Protokolą „prekyba žmonėmis“ – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą. Prekybos žmonėmis aukos sutikimas iš anksto apgalvotam išnaudojimui, neturi reikšmės, jei buvo panaudota bet kuri paminėta priemonė. Šios sąvokos taip pat vertinamos ir pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) prasmę.
Prekyba žmonėmis – tai nusikaltimas, susijęs su tam tikru poveikiu nukentėjusiajam, kuris leidžia šį asmenį įtraukti į išnaudojimą arba jį kontroliuoti. Šis poveikis gali pasireikšti fizine ir psichine prievarta, pagrobimu, o taip pat apima ir tokius neprievartinius būdus kaip apgaulė, piktnaudžiavimas įgaliojimais ar aukos pažeidžiamumu, sumokėjimas nukentėjusįjį kontroliuojančiam asmeniui už sutikimą išnaudoti. Taigi, M. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. Nr. VIlI-1968 redakcija), būtina nustatyti, kad nukentėjusiosios O. F. asmens laisvė buvo suvaržyta palenkiant jos valią bent vienu iš minėtų nurodytų alternatyvių valios palenkimo būdų. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. suprato, kad nukentėjusioji ruošiama darbui prostitute Anglijoje. Tai rodo jo atlikti veiksmai – nukentėjusioji O. F. buvo ruošiama būsimam darbui, jai buvo perkami drabužiai, apmokamos grožio salono paslaugos, gaunama medicinos pažyma iš ginekologo, apmokamos jo paslaugos, nuperkamas bilietas lėktuvui į Londoną, kontroliuojamas O. F. išvykimas, nurodoma, kas ją turi pasitikti. Apgaulė yra žmogaus suklaidinimas pranešant netikras žinias ar nutylint tiesą. Prekybos žmonėmis normos prasme apgaule pripažintini ir įvairūs melagingi pažadai. Prekyba žmonėmis galima pripažinti įtraukimą į išnaudojimą suklaidinant dėl būsimo darbo pobūdžio arba sąlygų, atlyginimo ir panašiai. Iš išanalizuotos bylos medžiagos matyti, jog nei M. K., nei L. L. nepasakė O. F., jog ji dirbs prostitutės darbą, buvo žadamas tik padavėjos darbas kavinėje. M. K. teigia nežinojęs, jog O. F. Anglijoje turės dirbti prostitute, manė, jog ji dirbs fabrike darbininke. Tokie kaltinamojo parodymai kelia abejonių ir yra vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji O. F. nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius, išsamius parodymus, kurie paneigia kaltinamojo M. K. poziciją. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina liudytojos G. F. parodymai, liudytojo V. O. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, pagarsinti liudytojo PC 3312 Chambers parodymai ir kita išanalizuota bylos medžiaga. Įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, jog nukentėjusioji O. F. buvo verbuojama ir išgabenta į Angliją darbui prostitute panaudojant apgaulę – nenurodant jai tikrojo kelionės tikslo, taigi nukentėjusiosios asmens valios laisvė pasirinkti vykti ar nevykti į Angliją, buvo suvaržyta. M. K., veikdamas kartu su L. L., tiek nukentėjusiosios O. F. ruošimo kelionei, tiek kelionės metu, kontroliavo nukentėjusiosios išvykimą bei atvykimą į Angliją, įsodindami ją į lėktuvą bei organizuodami, jog ją pasitiktų konkretus asmuo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. K. suvokė, jog O. F. verbuojama ir gabenama į Angliją tikslu ją parduoti, žinant, kad ji bus įtraukta į prostituciją. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad už ją buvo sumokėta 5000 svarų sterlingų. Tai patvirtina liudytojo PC 3312 Chambers parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji buvo sąvadautojų priversta užsiiminėti prostitucija, sakė, jog skolinga sąvadautojui apie 3000 svarų sterlingų. Nors M. K. teigia negavęs pinigų iš 5000 svarų sterlingų sumos, o buvo pardavęs automobilį ir todėl turėjo pinigų, tai nepaneigia to, kad dėl padaryto nusikaltimo – prekybos žmonėmis jis turėjo turtinės naudos. Be to, tai parodo ir faktas, jog M. K. L. L. davė apie 1000 lt tam, kad paruoštų nukentėjusiąją O. F. kelionei. Atsižvelgtina, jog visas O. F. pardavimo procesas buvo kontroliuojamas M. K. ir L. L., ir nukentėjusioji neturėjo galimybės šios kontrolės išvengti. Kad yra kontroliuojama, nukentėjusioji iš esmės ir negalėjo suprasti, kadangi jos atžvilgiu buvo naudojama apgaulė.
Visi paminėti faktiniai duomenys papildo vienas kitą, sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžiančią daryti pagrįstą išvadą, kad M. K., veikdamas organizuotoje grupėse su L. L., taip pat albanų tautybės asmenimis, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje, vardais N., B., A. L. ir G. M.-C., panaudodamas apgaulę – nenurodydamas O. F. tikrojo kelionės tikslo, įvykdė nusikalstamą veiką – užverbavo ir išgabeno iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, kur pardavė nukentėjusiąją, žinodamas, jog ji bus įtraukta į prostituciją.
Prekybos žmonėmis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Teisme surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad M. K. suprato, kad parduoda nukentėjusiąją O. F., siekdamas jos kontrolės, panaudojo apgaulę, žinojo, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai ir norėjo taip veikti. Tiesioginės tyčios buvimą M. K. elgesyje rodo sistemingai atlikti jo veiksmai: O. F. buvo ruošiama būsimam darbui, jai buvo perkami drabužiai, apmokamos grožio salono paslaugos, gaunama medicinos pažyma iš ginekologo, apmokamos jo paslaugos, nuperkamas bilietas į Londoną, kontroliuojamas jos išvykimas, nurodoma, kas turi pasitikti atvykus. Šių veiksmų visuma apima M. K. tiesioginę tyčią.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K. teismas atsižvelgia į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias kaltinamojo atsakomybę. Padarytas baigtas sunkus nusikaltimas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas prieš svarbią įstatymo saugomą vertybę – asmens laisvę. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad M. K. yra teistas, baustas administracine tvarka. Byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje su L. L. ir kitais asmenimis. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į M. K. vaidmenį organizuotoje grupėje. Būtent M. K. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius: pats pasiūlė O. F. surasti padavėjos darbą Anglijoje, davė L. L. 1000 lt, nurodė jam suorganizuoti O. F. sveikatos patikrinimą, nupirkti jai rūbų, paruošti kelionei. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad M. K. jau pakankamai ilgą laiko tarpą yra suėmime, turi du vaikus.
M. K. padarė nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę (LR BK 147 str. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
Teismas, įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. K. realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
M. K. pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvai 2009-01-09. Ekstradicijos išlaidų suma yra 4364,34 lt. (T. 5 b. l. 180-187) Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 d. teismas šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Sutinkamai su LR BPK 105 str. 1 d., proceso išlaidos išieškotinos iš M. K..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią M. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-09 iki 2009-01-11, suėmimo laiką nuo 2009-01-11 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę - suėmimą M. K. iki nuosprendis įsiteisės, palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išieškoti iš M. K. proceso išlaidas – 4364,34 lt valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.