Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant skundą padavusiam apeliantui T. K. ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. K. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-5366-2022 (ROIK 21147866533) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucijos) vyriausioji specialistė K. D. 2022 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo T. K. buvo nubaustas 850 Eur bauda ir teisės medžioti atėmimu 2 metams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis, neturėdamas teisės medžioti, 2021 m. balandžio 28 d. apie 01.40 val., Kėdainių rajone, Pavermenio k., medžioklės ploto vienete „Truskava“, buvo su į dėklą neįdėtu, neregistruotu, draudžiamu civilinėje apyvartoje, medžiokliniu savadarbiu vienvamzdžiu graižtviniu 7,62 mm kalibro šautuvu, perdarytu panaudojant pramonės gamybos medžioklinio šautuvo „IŽK“ dalis, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.) (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.1.1 papunkčio reikalavimus, jog asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, draudžiama medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones.

Apeliantas T. K. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodė, kad jis nemedžiojo ir nesiekė medžioti, ginklas buvo išardytas, o automobilis sustabdytas ne medžioklės plote, o kelyje. Jis nepažeidė Medžioklės taisyklių 58.1.1 punkto, nes nei medžiojo, nei medžioklės plotuose naudojo medžioklės įrankius, o tik neteisėtai gabeno ginklą ir šaudmenį, už ką buvo nuteistas, todėl už tą patį veiksmą negali būti traukiamas dar ir administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo byloje nesurinkta jokių objektyvių jo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, pagrindžiančių įrodymų, o sprendžiant klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn visiškai nebuvo remiamasi teismų praktika, todėl nesant jokių objektyvių įrodymų, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pažeidėjas neteisingai tvirtina, jog buvo nubaustas už medžioklę, nes skundžiamu nutarimu jam buvo inkriminuota viena iš alternatyvių ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų, t. y. buvimas medžioklės plote su šaunamuoju ginklu, kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo. Nors Pareiškėjo teigimu ginklas buvo išardytas, tačiau Medžioklės taisyklėse nedetalizuojama, ar ginklas turi būti surinktas ir užtaisytas, ar gali būti ir išardytas. Non bis idem principas taip pat nebuvo pažeistas, nes T. K. padarė du skirtingus teisės pažeidimus - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalis ir ANK 290 straipsnio 7 dalis - pažeisti du skirtingi objektai - valstybės reglamentuota disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis tvarka bei valstybės reglamentuota medžioklės tvarka. Skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, jis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Neatvykus skundą padavusiam apeliantui T. K. ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui, kurie buvo tinkamai informuoti apie posėdžio laiką, teismas nusprendė bylą nagrinėti nurodytiems asmenims nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundą padavęs T. K. skundžiamu nutarimu yra pripažintas kaltu savo veiksmais padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, tai yra neturėdamas teisės medžioti, 2021 m. balandžio 28 d. apie 01.40 val., Kėdainių rajone, Pavermenio k., medžioklės ploto vienete „Truskava“, buvo su į dėklą neįdėtu, neregistruotu, draudžiamu civilinėje apyvartoje, medžiokliniu savadarbiu vienvamzdžiu graižtviniu 7,62 mm kalibro šautuvu, perdarytu panaudojant pramonės gamybos medžioklinio šautuvo „IŽK“ dalis.

ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas, užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1800 Eur.

Apeliantas T. K. skunde nurodo, kad jis nemedžiojo, ginklas buvo išardytas, o automobilis buvo sustabdytas ne medžioklės plote, o viešame kelyje.

Nesutinkant su apelianto skundo argumentais pažymėtina, kad Institucijos nutarimu jis ir nėra baudžiamas už medžiojimą, nes nuobauda jam paskirta už ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą alternatyvią veiklą, t. y. buvimą medžioklės plote su medžioklei naudojamu įrankiu (šaunamuoju ginklu), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pas T. K. buvo rastas savadarbis vienvamzdis graižtvinis šautuvas, draudžiamas civilinėje apyvartoje, ir vienas pramoninės gamybos šovinys (ROIK b. l. 59-76, 77-83). Taip pat nustatyta, jog T. K. niekada nėra turėjęs teisės medžioti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. K. automobilis buvo sustabdytas teritorijoje, kuri yra priskiriama medžioklės plotams, t. y. buvo medžioklės ploto vienete „Truskava“ (ROIK b. l. 88). Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte numatyta, kad medžioklės plotai yra žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama. Pažymėtina, kad medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus tam tikrus atvejus (Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad medžioklės plotai natūraliai apima ir įvairius kelius, vandens telkinius, statinius ar kitokius objektus. Teritorijos, kurios įeina į medžioklės plotus, tačiau jose draudžiama medžioti, yra detaliai nurodytos Medžioklės įstatyme, tačiau keliai tokioms teritorijoms nepriskiriami. Be to, pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnį, keliai netrukdo organizuoti medžioklės ir nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, taigi apelianto argumentas, kad jo automobilis buvo sustabdytas kelyje, niekaip nepaneigia jo buvimo medžioklės plote fakto.

Be to, iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimu metu pats T. K. nurodė, kad jo draugas, su kuriuo bendrauja apie du metus – L. L., pasiūlė važiuoti į miškus pasidairyti žvėriukų ir galbūt paieškoti ragų. L. L. turi leidimą medžioti ir, kaip pats nurodė, pabendraudavo su T. K. apie medžioklę, ragų rinkimą, o pastarajam paprašius, netgi paskolino medžioklei reikalingą prietaisą – atramą ginklui. Taigi T. K. turėjo suprasti, kad bus vykstama į medžioklės plotus, o tinkamo šaudymui ginklo gabenimas į tokią vietą, savaime kelia grėsmę ten esantiems gyvūnams. Nors apeliantas ir teigė, kad jie į mišką vyko rinkti ragų, tačiau akivaizdu, kad tokia veikla yra vykdoma šviesiu paros metu, o ir turėti naktinio matymo prietaisai buvo skiri gyvūnų stebėjimui. O ir L. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimu metu nurodė, kad T. K. po elnių apsižiūrėjimo neketino likti ieškoti ragų. Visgi, kaip jau minėta, šioje byloje T. K. nėra baudžiamas už medžioklę, tačiau paminėtos aplinkybės, tamsus nakties laikas (01.40 val.), be ginklo/šovinio ir pasiskolintos atramos ginklui turėjimas - kartu turint ir naktinio matymo žiūromis, kartu buvusių asmenų liudijimai, neabejotinai įrodo šaunamojo ginklo turėjimo medžioklės plote grėsmę gyvūnams, tai yra realią galimybę jį panaudoti.

Nors ginklo ir nebuvo galimybės panaudoti nedelsiant, tačiau galimybė ji apskritai panaudoti buvo, nes visos ginklo dalys bei šovinys, tinkamas šaudyti iš to ginklo, buvo vienoje vietoje. Be to, ginklą buvo laiko išardyti pastebėjus, kad automobilis yra stabdomas policijos pareigūnų, nes baudžiamojoje byloje nustatyta, kad automobiliu vykę asmenys dar spėjo garsiai vienas kitam pasakyti, kad juos stabdo policija, kad atsisukę per galinį langą stebėjo iš paskos atvažiuojantį policijos automobilį. Visgi, kaip teisingai pažymėta ir Institucijos atsiliepime, teisės aktuose nėra detalizuojama ar ginklas turi būti surinktas ir užtaisytas, ar gali būti ir išardytas, nes nagrinėjamu atveju asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas už buvimą medžioklės plotuose turint medžioklės įrankį ir neturint teisės medžioti, o kaip jau buvo paminėta, turėtas ginklas buvo tinkamas šaudyti, o jo surinkimas gebančiam tai padaryti asmeniui, nėra sudėtingas ar ilgai trunkantis procesas. T. K. ir anksčiau buvo teistas dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo bei laikymo namuose neturint leidimo, taip pat baustas administracine tvarka dėl trijų baltųjų gandrų nušovimo savadarbiu graižtviniu šautuvu, kas tuo pačiu patvirtina, jog jis ginklais naudotis moka.

Apelianto skunde taip pat teigiama, kad už ginklo ir šaudmens gabenimą jis jau buvo nuteistas, todėl už tą patį veiksmą negali būti traukiamas dar ir administracinėn atsakomybėn.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. K. įteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tai yra už tai, kad neturėdamas leidimo, neteisėtai, 2021 m. balandžio 28 d. apie 01.45 val., prie savęs, jam priklausančiu automobiliu, kurį vairavo L. A., Pašilėlės gatvėje, Pavermenio k., Truskavos sen., Kėdainių r., gabeno šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro savadarbį vienvamzdį graižtvinį šautuvą, draudžiamą civilinėje apyvartoje, ir vieną pramoninės gamybos 7,62 mm šovinį, kuris yra šaudmuo ir skirtas to kalibro graižtviniams medžiokliniams šautuvams, priskiriamiems B kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol buvo sulaikytas Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą neturint leidimo. Šio nusikaltimo objektas - valstybės reglamentuota disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis tvarka. ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo. Šio administracinio nusižengimo objektas - valstybės reglamentuota medžioklės tvarka. Taigi, šių teisės pažeidimų objektai nesutampa. BK 253 straipsnio 1 dalies ir ANK 290 straipsnio 7 dalies normų prigimtis, paskirtis ir tikslas nėra tapatūs – BK 253 straipsnio 1 dalimi siekiama sulaikyti asmenis nuo neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų naudojimo plačiąja prasme, užtikrinti minėtų dalykų griežtą kontrolę, o ANK 290 straipsnio 7 dalimi siekiama užtikrinti, kad jokie asmenys, kurie nėra medžiotojai, nebūtų medžioklės plotuose su ginklais ir nesikėsintų į ten aptinkamus gyvūnus. Be kita ko, šie teisės pažeidimai šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, jog nėra neatsiejamai susiję – T. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas, nes neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno šaunamąjį ginklą, o pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį jam administracinio nusižengimo teisena pradėta už tai, kad jis buvo medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamuoju ginklu) neturėdamas teisės medžioti. Tai teisiškai reikšmingos aplinkybės, įrodančios veikų skirtingumą principo non bis in idem prasme. Todėl nesutiktina su apelianto skunde išdėstyta pozicija, kad T. K. paskyrus nuobaudą pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį būtų pažeistas non bis in idem principas. Nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, baudimas už administracinį nusižengimą atitinka įstatymo reikalavimus, todėl Institucija pagrįstai ir teisėtai patraukė T. K. administracinėn atsakomybėn.

Apeliantas skunde taip pat pažymėjo, kad priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką dėl non bis in idem principo pažeidimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jo paties skunde nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai, bylos, nėra tapačios nagrinėjamai situacijai, jose nagrinėjami nusikaltimai, administraciniai nusižengimai yra visiškai kitokie (nesusiję su neteisėtu ginklo gabenimu ar Medžioklės taisyklių pažeidimais), be to, daugumoje skunde nurodytų bylų teismai ir pažymėjo, kad non bis in idem principas nebuvo pažeistas, nors apeliantas skundu ir prašo pripažinti priešingai.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad T. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veikoje nustatyti visi privalomi subjektyvieji ir objektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė parinktos tinkamai, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. K. skundo netenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausios specialistės K. D. 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-5366-2022 (ROIK 21147866533) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.