- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- ATP-511-497/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. G. (toliau - pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimo, kuriuo S. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., nubaustas 289 € dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nubaustas už tai, kad jis, 2015-01-02 apie 01.50 val. Vilniuje, Tyzenhauzų g., vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,66 promilės), ir šiais savo veiksmais S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ATPK 250 str. 1 p. pagrindu (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties) arba skirti minimalią piniginę baudą kaip pagrindinę administracinę nuobaudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apelianto manymu, apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nesivadovavo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindiniais principais (teisėtumo, protingumo, proporcingumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo). Teismas taip pat priimdamas nutarimą neatsižvelgė, kad buvo pažeisti norminiai aktai: Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22 p., Bendros asmens būklės įvertinimo metodika bei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5, 6, 10, 27 p., taip pat pažeista alkotesterio „Drager A1cotest 7510" naudojimo instrukcijoje apibrėžta blaivumo testo procedūra.
Pasak apelianto, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pareigūnų atlikto jo neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, t.y. pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją, nes neįsitikino, kad tikrinamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15 min. iki patikrinimo. Apelianto nuomone, šis matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas yra vienas esminių, kadangi alkotesteris „Drager Alcotest 7510" matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad atliekant patikrinimą iškart po alkoholio vartojimo, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Todėl pasak apelianto, remiantis vien alkotesterio duomenimis negalima tvirtinti, kad jis vairavo neblaivus (0.66 promilės).
Apelianto manymu, alkotesteriu užfiksuotas 0,66 promilės girtumas yra netikslus dėl norminių aktų pažeidimo testuojant, todėl šie duomenys negalėjo būti laikomi tinkamu kaltės įrodymu, o jo parašas po alkotesterio rezultatais jokia apimtimi nepatvirtina jo sutikimo su alkotesterio parodymų teisingumu.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, kad apeliantas pareigūnų prašė pakartoti patikrinimą, tačiau pareigūnai atsisakė. Nors teismo posėdžio metu pareigūnas A. S. teigė, kad prieš duodant papūsti į alkotesterį jie visada paklausia, kada žmogus vartojo alkoholį, tačiau taip pat teigia, kad neprisimena kada apeliantas buvo sustabdytas bei jo paaiškinimų patikrinus jo neblaivumą alkoholio matuokliu. Apeliantas prašo teismo atsižvelgti į jo paaiškinimus užfiksuotus administracinio teisės pažeidimo protokole, kad vartojo alkoholinį gėrimą prieš išvažiuojant iš darbo.
Apeliantas skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas įrodymus vertino vienpusiškai, siekdamas pagrįsti tik vieną prielaidą, kad alkoholio kiekis jo organizme nuo pirmojo policijos pareigūnų patikrinimo iki patikrinimo medicinos įstaigoje mažėjo. Pasak apelianto, teismas nevertino priešingos prielaidos, kad alkoholio koncentracija kraujyje laikui bėgant galėjo iš pradžių didėti ir praėjus kažkiek laiko mažėti. Šis klausimas taip pat nebuvo užduotas ir teisme ekspertui J.M. Paliuliui. Apeliantas teigia, kad prieš pučiant į alkotesterį, jis buvo išgėręs taurę šampano, todėl alkotesterio parodymai buvo labai netikslūs. Mano, kad šis alkoholis galėjo būti įsisavintas ir didžiausią koncentraciją organizme galėjo pasiekti ir prieš pakartotinį tyrimą medicinos įstaigoje, t. y. kraujo paėmimo metu medicinos įstaigoje alkoholio koncentracija mano kraujyje galėjo pradėti mažėti ir prieš mažesnį laiko tarpą.
Skunde taip pat pažymima, kad teisme ekspertas J.M. Paliulis paliudijo, kad, kaip yra priimta, alkoholio koncentracija kraujyje per valandą sumažėja ne mažiau kaip 0,1 promilės, gali ir iki 0,25. Teismas nutarime paskaičiavo, kad prie apelianto kraujyje nustatytos alkoholio koncentracijos 0,33 promilės pridėjus alkoholio koncentracijos mažėjimą per valandą nuo 0,1 iki 0,25 promilių išeina nuo 0,43 iki 0,58 primolės koncentracija ir iš to padarė išvadą, kad vairuodamas vis tiek jis buvo neblaivus. Tačiau pasak apelianto, teismas nenagrinėjo ir priešingo atvejo, kad pareigūnams alkoholio matuokliu nustačius 0,66 primolės alkoholio koncentraciją, medicinos įstaigoje paimtame kraujyje alkoholio koncentracija skaičiuojant analogiškai turėjo būti nustatyta nuo 0,56 iki 0,41 promilių. Taigi, atlikus skaičiavimus tiek su kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija tiek su policijos pareigūnų alkoholio matuoklio parodymais, matyti, kad rezultatai vienas kitam visiškai prieštaringi.
Be to, apelianto manymu, jeigu teismas ir pripažintų jo kaltę dėl ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo, jam paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per didelė. Todėl prašo teismo atsižvelgti į tai, kad viso teismo proceso pirmos instancijos teisme metu jis nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos, prisipažino ir pripažįsta vairavo išgėręs alkoholinio gėrimo, kad ir nedidelį jo kiekį, prieš vairuodamas transporto priemonę pasielgę neatsargiai ir neapgalvotai, dėl to nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. G. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. P. S. Guseinov kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino ištirtus įrodymus, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
S. G. apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl alkoholio matuoklio „Drager A1cotest 7510" naudojimo instrukcijos pažeidimo bei alkotesterio rezultatų, dėl ekspertizės išvados Nr. A80/15(01) buvo nagrinėjami ir pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas iškvietė į teismo posėdį ir apklausė policijos pareigūnus, S. G. apžiūrą atlikusią gydytoją psichiatrę L. A. bei teismo medicinos ekspertą J. M. Paliulį, kurie atsakė į visus užduotus klausimus, apklausti visi bent kiek bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos turėję liudytojai, todėl apelianto argumentai, kad teismas bylą ištyrė paviršutiniškai ir neobjektyviai yra absoliučiai nepagrįsti. Vien tik tai, kad teismas, ištyręs visus įrodymus, padarė apeliantui nepalankias išvadas, nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.
Apeliantas priimto nutarimo neteisėtumą taip pat grindžia ir tuo, kad matuojant jo neblaivumą buvo pažeista alkoholio matuoklio „Drager A1cotest 7510" naudojimo instrukcijoje apibrėžta blaivumo testo procedūra, tačiau tokie argumentai atmestini. Policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu S. G. lengvas girtumo laipsnis (0.66 prom.) nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Drager A1cotest 7510" Nr. ARGJ-0003, abejoti prietaiso parodymų patikimumu pagrindo nėra (patikros sertifikatas Nr. 1658661, b. l. 6). Pats pažeidėjas buvo supažindintas su parodymais, po jais pasirašė, jokių prieštaravimų nenurodė, teisės pažeidimo protokole nurodė, kad darbe Upės g. 2 išgėrė taurę šampano (b. l. 2-3). Su alkoholio matuoklio „Drager A1cotest 7510" parodymais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko, jokių pastabų dėl alkotesterio panaudojimo trūkumų per patikrinimą S. G. neišsakė. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyta apelianto pozicija dėl blaivumo nustatymo tvarkos pažeidimo vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. pripažino, kad prieš išvažiuojant iš darbo buvo išgėręs taurę šampano. S. G. kaltę įrodo ir kiti teisme ištirti rašytiniai įrodymai – tarnybinis pranešimas (b. l. 5), kuriame policijos patrulis A. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-01-02 d. 1.50 val. sustabdžius S. G. automobilį, nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, todėl jis buvo patikrintas alkoholio matuoklių, kuris užfiksavo 0,66 %% prom. girtumą. Teisme liudytojas parodė, kad neprisimena ką tuo metu aiškino sustabdytas vairuotojas S. G., bet prieš duodant papūsti į alkotesterį jie visada paklausia kada žmogus vartojo alkoholį, jeigu žmogus pasako, kad alkoholį vartojo ką tik, jie visada palaukia 15-20 minučių, ir tik tada duoda žmogui papūsti.
Apelianto skundo argumentai, kad įvykio metu jis pareigūnų prašė pakartoti blaivumo patikrinimą, tačiau pareigūnai atsisakė, yra nepagrįstas ir atmestinas. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumas neparodo tokios asmens būsenos, kuri buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. LR Vyriausybės 2006-05-12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, kad jam nesutinkant su alkotesterio duomenimis jis būtų dar kartą patikrintas.
Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ištirtų įrodymų visiškai pakako S. G. kaltei vairavus transporto priemonę neblaiviam, įrodyti. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Šiuo atveju pirminis blaivumo tikrinimas buvo atliktas specialia priemone – alkotesteriu „Drager A1cotest 7510". Policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl alkotesteriu gautų asmens neblaivumo rezultatų. Asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę ir pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui, ką šioje byloje S. G. ir padarė.
Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas- specialistas J .M. Paliulis paaiškino, kad po alkotesterio patikrinimo paėmus medicinos įstaigoje kraujo tyrimą faktiškai praėjo 74 minutės, nes kraujo tyrimo mėginys buvo paimtas 3 val. 20 min. ir rasta buvo 0,33 promilės. Ekspertas parodė, kad skaičiuojant, kai tuo metu S. G. buvo tikrintas alkotesteriu, alkoholio pas jį kraujyje galėjo būti minimumas 0,43 promilės ir iki 0,58 promilių, tačiau šiuo atveju yra daug neaiškumų ir tiksliai paskaičiuoti kiek išgėrė neįmanoma, nes tai priklauso nuo to kaip greitai išgėrė, skrandžio padėties, kūno masė kokia ir t.t. Be to, ekspertas parodė, šiuo atveju skaičiuojant net ir minimalų sumažėjimą, patikrinimo metu vis tiek yra 0,43 promilės. Taigi, sutinkamai su teisės aktais už objektyvų dalyką buvo paimtas reglamentuotas, akredituotas toksikologinės analizės rezultatas ir, ekspertui J. M. Paliuliui atliktus paskaičavimus dėl etilo alkoholio S. G. kraujyje vertės policijos pareigūnų užfiksuotam automobilio valdymo momentui, darytina išvada, kad 2015-01-02 d. 1.50 val. S. G. automobilį vairavo būklėje, kai jo organizmo kraujyje buvo etilo alkoholio, kurio koncentracija viršijo lengvo alkoholinio neblaivumo leistiną 0,4 promilės ribą, t.y. apelianto kraujyje buvo daugiau nei 0,41 promilės etilo alkoholio.
Visa tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad S. G. 2015-01-02 apie 01.50 val. Vilniuje, Tyzenhauzų g., vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,66 promilės), todėl jo veiksmai kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., teisingai. Apylinkės teismas priimdamas tokį sprendimą pagrįstai įvertino ir teismo medicinos eksperto- specialisto J .M. Paliulio parodymus, kurie savaime nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų, o nesivadovauti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nebuvo nukrypta nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, kur Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. G. kaltės daryti.
Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-01 d. nutartis Nr. N444–344/2008), todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-12 d. nutartis Nr. N444–1452/2009). Įvertinus tai, kad pats atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė vartojęs alkoholinio gėrimo – šampano (b. l. 2-3, 53-55, 59-60), bei tai, kad pareigūnai jo girtumą nustatinėjo su techniškai tvarkingu prietaisu (patikros sertifikatas Nr. 1658661Nr, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad po tam tikro laiko atlikta apžiūra medicinos įstaigoje nepaneigia alkotesterio rezultatų tikrumo.
Apeliantas teisus, skunde tvirtindamas, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą, ir turi būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos. Tačiau šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad S. G. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, jo veika teisingai kvalifikuota, nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30, 302, reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.), todėl daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Apelianto prašymas skirti minimalią piniginę baudą kaip pagrindinę administracinę nuobaudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atmestinas. Už ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą, asmenims skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. LR ATPK 30² str. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. G. už padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl nuobaudos neproporcingumo. S. G. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Darydamas tokį pažeidimą S. G. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam bei jo šeimai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas, būdamas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti S. G. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimą.
Nutartis neskundžiama.