- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- Ik-1664-602/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Veslava Ruskan, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- I. O.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Trečiasis asmuo
- R. O.
- Advokatai
- Rita Petručionytė, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo I. O. atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Nataljai Soroko, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. O. ir jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę byla pagal pareiškėjo I. O. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. O. dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. O. 2010-03-31 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993-02-03 sprendimą Nr. 11-291-12631, kuriuo R. O. atkuriamos nuosavybės teisės į 9,38 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., grąžinant ją natūra; panaikinti Kauno rajono valdybos 1993-03-25 potvarkio Nr. 125 „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems arba perkantiems žemę, žemės ūkio veiklai“ 8 p., kuriuo R. O. suteikiama 9,38 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apyl.; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-01-31 įsakymą Nr. 02-0549 „Dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo (Kauno r.)“, kuriuo patikslintas R. O. nekilnojamojo turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal priedą dalyse dėl R. O. nuosavybės teisių įgijimo A. O. statiniais 0,4340 ha užstatytoje teritorijoje; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 6-8).
Pareiškėjas teismui padavė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (1 t., b. l. 1).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2009-02-03 mirė R. O. ir pareiškėjo tėvo, V. O., mirusio 2003-03-28, motina A. O. Kauno rajono notarės G. P. 2009-08-13 liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad pareiškėjas ir R. O. yra A. O. įstatyminiai įpėdiniai. Remiantis Batniavos seniūnijos pažyma, A. O. vardu įrašyti statiniai: gyvenamasis namas su priestatu, veranda, ūkiniai pastatai, kurių statytoja yra ir nuosavybės teisė priklauso A. O. R. O. teigia, kad A. O. vardu registruoti statiniai yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. 1993-02-03 Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 11-291-12631 R. O. atkurtos nuosavybės teisės į 9,38 ha žemės, grąžinant ją natūra, o 1993-03-25 Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 125 8 p. jam suteikta 9,38 ha žemės. Pareiškėjo nuomone, R. O. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir suteikta žemė po A. O. pastatais, nes tai prieštaravo 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 str. Be to, buvo pažeistas įstatymo „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. 3 p., nes prie pastatų esanti žemė laikyta valstybės išperkama.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 65-66).
Nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises R. O. ginčo sklype registruotų statinių nebuvo. Gyvenamasis namas su priestatu, veranda ir ūkiniai pastatai, kurių statybos metai nurodyti 1958 m., įregistruoti tik 2009-10-16. Todėl ginčijami aktai yra teisėti ir jų naikinti pagrindo nėra.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 69-70). 2010-07-02 teismo nutartimi atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pakeistas jo teisių perėmėja Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2 t., b. l. 181).
Nurodė, kad buvęs savininkas J. O. B. k. iki nacionalizacijos turėjo 9,3846 ha žemės dviejuose žemės sklypuose (8,4624 ir 0,9222 ha). Prašymus susigrąžinti žemę pateikė R. O. ir J. C. Prašymuose buvo nurodyti taip pat S. M. ir V. O. R. O., S. M. ir J. C. pas notarą patvirtino susitarimą, kad nuosavybės teisės į visą buvusio savininko turėtą žemę būtų atkurtos R. O. vardu. Atkuriant nuosavybės teises, sklype registruotų pastatų nebuvo, jie įregistruoti tik 2009-10-16 Batniavos seniūnijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Per teismo posėdį atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 117-121).
Nurodė, kad ginčo metu galiojusios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo tvarkos 8 p. buvo nustatyta, kad rajono valdyba išvadą dėl piliečių nuosavybės teisių į žemės ūkio paskirties žemę ar mišką atstatymo parengia remdamasi apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateiktais nuosavybės teisę patvirtinančiais ir kitais reikiamais dokumentais, sprendimu dėl piliečių prašymų tenkinimo ir Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtu preliminariu žemės reformos žemėtvarkos projektu. Rajono valdybos išvada su kitais reikiamais dokumentais per penkias dienas pateikiami Žemės ūkio ministerijai ar Miškų ūkio ministerijai, kurios priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo. R. O. natūra grąžintas 9,38 ha sklypas buvo suformuotas Kauno rajono (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte, 1992-08-16 apsvarstytame Kauno rajono valdybos posėdyje. Šiame projekte suprojektuotas žemės sklypas pažymėtas Nr. 6. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 2.10 p., rajonų valdybos, pritarusios preliminariems žemėtvarkos projektams, gavusios iš Žemės ūkio ar Miškų ūkio ministerijos sprendimus, suteikė žemę asmenims naudotis. R. O. ginčo sklypas suteiktas naudotis Kauno rajono valdybos 1993-03-25 potvarkiu Nr. 125. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d., atskira sodyba buvo laikoma žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose nuolat daržui naudojama žemė. Pagal aukščiau minėtos metodikos 14.2 p., formuojant privačių ūkių žemėnaudas, turėjo būti laikomasi reikalavimo, kad žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiamą su sodyba. Todėl darytina išvada, kad ginčijamo Žemės ūkio ministerijos sprendimo priėmimo metu galioję teisės aktai nedraudė grąžinant žemę savininko turėtoje vietoje, kurioje yra pretendento, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į šią žemę, sodyba, formuoti vientiso žemės sklypo, neišskiriant namų valdos žemės sklypo. R. O. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nurodyta, kad pastatai ir kiemas užima 0,20 ha, preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotame sklype taip pat pažymėta sodybos užimama teritorija. Tačiau atskiras namų valdos sklypas nesuformuotas.
Nustatyta, kad šiuo metu Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl teisinės registracijos panaikinimo ir teisės į statinius pripažinimo pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovams I. O. ir VĮ Registrų centrui. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl informacijos apie nuosavybės teisių į 9,38 ha žemės sklype esančius pastatus įregistravimą nuo 1991-10-28 iki 1993-02-03, tačiau statinių kadastro ir registro dokumentų byla pateikta civilinėje byloje. Todėl, atsakovo nuomone, administracinė byla stabdytina, kol bus išnagrinėta civilinė byla Kauno rajono apylinkės teisme.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. O. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 50-52).
Nurodė, kad pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai buvo priimti 1993 ir 2001 m., todėl pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas žinojo, kad R. O. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, tai, kad R. O. savo lėšomis atstatė sudegusį namą savo sklype, statiniais sklype naudojosi jis vienas. Pabrėžė, kad pareiškėjas gyveno kartu su R. O. o šeima iki 1999 m., todėl teiginys, kad apie ginčijamus aktus nežinojo, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad A. O. nuosavybės teisės įregistruotos vadovaujantis 2009-10-18 apylinkės seniūnijos pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio teisėtumas šiuo metu ginčijamas Kauno rajono apylinkės teisme civilinėje byloje. Minėtas pažymėjimas, R. O. nuomone, išduotas ne to kaimo įrašų pagrindu, neatitinka faktinės padėties, todėl yra nepagrįstas. Seniūnijos pažyma, kurios pagrindu atlikta teisinė statinių registracija, išduota (duomenys neskelbtini) kaime esančio įrašo pagrindu, kuriame yra visai kitas A. O. priklausantis namas. 1969-07-01 visi statiniai, registruoti motinos vardu, sudegė ir juos atstatė pats R. O. Jis šioje valdoje gyvena nuo 1993 m. su savo šeima, jam buvo atkurta nuosavybės teisė į šią žemę. Kadangi žemė yra kaimo vietovėje, net ir esant statiniams, registruotiems kito asmens vardu, nuosavybė pretendentui atkuriama natūra. Tai numato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d. Be to, 1992-02-13 pareiškimu S. M. ir 1992-02-18 pareiškimu J. Z. sutiko, kad jų tėvui A. O. priklausiusi žemė, esanti (duomenys neskelbtini) kaime, būtų paskirta R. O.
Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad prašymus dėl 9,38 ha ploto A. O. vardu turėtos žemės (duomenys neskelbtini) k. grąžinimo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė: 1991-10-28 R. O. ir 1992-01-31 J. Z.. Nurodyti įpėdiniai: A. O. ir A. O. dukterys S. M. ir J. Z., anūkai R. O. ir V. O. Prašyme pastabose nurodyta, kad yra išlikusi sodyba (1 t., b. l. 173-174).
Nustatyta, kad R. O. pateikė prašymą Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, prašydamas suteikti 9,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., privačiam ūkiui steigti (1 t., b. l. 102). Remiantis Kauno r. (duomenys neskelbtini) ap. agrarinės reformos tarnybos pažyma, 9,38 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k. priklausė J. O. (1 t., b. l. 103). Kauno r. (duomenys neskelbtini) ap. agrarinės reformos tarnybos 1992-01-20 posėdyje nutarta R. O. suteikti privačiam ūkiui steigti 9,38 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., žemę grąžinti natūra (1 t., b. l. 58).
1992-02-13 S. M. ir 1992-02-18 J. Z.notarės patvirtintais pareiškimais nurodė sutinkančios, kad žemė, priklausiusi jų tėvui, A. O., esanti (duomenys neskelbtini) k., būtų paskirta brolio J. O. sūnui R. O. (1 t., b. l. 53-54).
1992-03-25 Kauno r. (duomenys neskelbtini) ap. agrarinė reformos tarnyba parengė išvadą, jog R. O. tikslinga atstatyti nuosavybės teisę į 9,38 ha, grąžinant natūra (pamatuota 9,59 ha). Nurodyta, kad numatytą sugrąžinti žemę šiuo metu naudoja valstybinis (duomenys neskelbtini) daržininkystės ūkis (1 t., b. l. 101). 1992-04-02, dalyvaujant R. O., J. S. ir J. M., pažymėtos sklypo Nr. 6 (duomenys neskelbtini) k. ribos ir surašytas žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo aktas (1 t., b. l. 107, 114).
1992-08-19 Kauno rajono valdyba, posėdyje apsvarsčiusi Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemėtvarkos projektą, parengė išvadą dėl R. O. nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties 9,38 ha žemę atstatymo. Nurodyta, kad R. O. suformuota žemėnauda sudarys 9,59 ha privačiam ūkiui steigti, iš to ploto – 9,38 ha grąžinamos žemės (1 t., b. l. 99).
1993-02-03 Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 11-291-12631 R. O. pagal jo prašymą atstatytos nuosavybės teisės į 9,38 ha žemę, esančią Kauno r., (duomenys neskelbtini) apylinkės, (duomenys neskelbtini) k., grąžinant ją natūra (1 t., b. l. 19).
1993-03-25 Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 125 R. O. suteiktas naudoti neatlygintinai (grąžintas privačion nuosavybėn) 9,38 ha (duomenys neskelbtini) k. esantis žemės sklypas, iš jų – 9,05 ha žemės ūkio naudmenų, 0,20 ha kiemų ir pastatų, 0,13 ha kelių (1 t., b. l. 20).
1993-06-23 žemės sklypas, kurio plotas 9,59 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų – 9,26 ha, įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86). Sklypas įregistruotas nuosavybės teise R. O. vardu 1993-03-25 Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 125 pagrindu.
2000-03-10 surašytas R. O. 9,59 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., ribų paženklinimo aktas. Nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo R. O., J. S. ir Z. M.. Nurodyta, kad žemės sklype yra R. O. nuosavybės teise priklausantys pastatai – mūrinis gyv. namas ir 4 mediniai ūkiniai pastatai (1 t., b. l. 88). Atlikus geodezinius matavimus, nustatyta, kad sklypo plotas yra ne 9,59 ha, o 9,61 ha (1 t., b. l. 75, 89). 2000-12-19 Kauno rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino 9,61 ha ploto žemės sklypo planą, kuriame yra pažymėta užstatyta teritorija (1 t., b. l. 132).
2001-01-31 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-459, atsižvelgus į tai, kad atlikus R. O. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., geodezinius matavimus, buvo nustatytas didesnis plotas, negu suteikta naudotis 1993-03-25 potvarkiu Nr. 125, patikslintas žemės sklypų registras Nr. (duomenys neskelbtini) pagal priedą: bendras plotas 9,6102 ha, iš jų 9,0945 ha žemės ūkio naudmenų, 0,4340 ha užstatytos teritorijos, 0,0548 ha kelių, 0,0269 ha vandenų (1 t., b. l. 21-23).
2001-03-02 R. O. pateikė prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl registro duomenų pakeitimo po geodezinių matavimų (2 t., b. l. 120). 2001-03-06 Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. O. nuosavybės teise priklauso 9,6102 ha ploto žemės sklypas Nr. 6, esantis (duomenys neskelbtini) k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie nekilnojamąjį turtą žemės sklype nėra (2 t., b. l. 116-119). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, R. O. nuosavybės teise priklauso 9,6102 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (2 t., b. l. 95-96).
2008-06-20 Kauno apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 11-Ch-558-752 informavo J. C., kad J. O. (duomenys neskelbtini) k. turėjo 9,3846 ha žemės dviejuose sklypuose (8,4624 ha ir 0,9222 ha), prašymus susigrąžinti šią žemę pateikė R. O. ir J. C. Prašymuose buvo nurodyti S. M. ir V. O. Atsižvelgiant į pateiktus giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, buvo priimtas Žemės ūkio ministerijos 1993-02-03 sprendimas Nr. 11-291-12631, kuriuo R. O. atkurtos nuosavybės teisės į 9,38 ha žemės, o Kauno rajono valdybos 1993-03-25 potvarkiu Nr. 125 ši žemė suteikta naudotis viename žemės sklype (1 t., b. l. 72).
2009-02-03 A. O. mirė (2 t., b. l. 30). Mirus A. O. Kauno rajono 3-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla; įstatyminiai įpėdiniai – anūkas O. I. ir sūnus O. R. (2 t., b. l. 43).
Remiantis Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009-10-16 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), į Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) (nuo 2008-01-01 (duomenys neskelbtini) sen.) seniūnijos ūkinę knygą Nr. 42 A. O. vardu įrašytas gyvenamasis namas (mūrinis) su priestatu (mūriniu), veranda (mūrine), kurių bendras plotas 73,13 kv.m., ūkiniai pastatai – daržinė su priestatu (lentiniai), tvartas (rąstinis) su priestatu (lentiniu), ūkio pastatas (lentinis) ir šulinys (betoninis), esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. Šie pastatai nuosavybės teise priklauso A. O., jų statybos pabaigos metai 1958 (1 t., b. l. 18). Statinių kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nurodytų statinių, priklausančių A. O., kadastro duomenys nustatyti buvo 1994-11-10 (2 t., b. l. 129-141).
Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 2009-10-29 pagal pareiškėjo įgalioto asmens L. O. prašymą buvo atlikta A. O. nuosavybės teise priklausančių pastatų (gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, ūkio pastato ir šulinio) teisinė registracija. Minėtų statinių teisinė registracija atlikta apylinkės (seniūnijos) 2009-10-16 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, statiniai nuo 2009-10-29 įregistruoti nuosavybės teise mirusiosios A. O. vardu (2 t., b. l. 97-100). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 1994-11-10 – 2009-10-29 pastato naudotoja buvo nurodyta A. O., daiktinės teisės neįregistruotos.
Nustatyta, kad R. O. 2009-12-23 kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti teisinę registraciją, atliktą statiniams, esantiems A. O. vardu R. O. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., ir pripažinti R. O. teisę registruoti savo vardu minėtus statinius (2 t., b. l. 109-110). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, civilinė byla Nr. 2-313-214/2010 šiuo metu nagrinėjama Kauno rajono apylinkės teisme.
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės ūkio ministerijos 1993-02-03 sprendimo Nr. 11-291-12631, Kauno rajono valdybos 1993-03-25 potvarkio Nr. 125 „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems arba perkantiems žemę, žemės ūkio veiklai“ ir Kauno apskrities viršininko 2001-01-31 įsakymo Nr. 02-0549 „Dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo (Kauno r.)“ teisėtumo.
Pareiškėjas ginčija minėtus aktus tuo pagrindu, kad į R. O. grąžintą natūra žemę pateko apie 0,4340 ha žemės, užstatytos A. O. (mirusiai 2009-02-03) nuosavybės teise priklausiusiais pastatais.
Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą (1 t., b. l. 1). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-23 nutartimi skundo padavimo terminą atnaujino. Teismas nurodė, kad pareiškėjas apie skundžiamus aktus sužinojo 2010-01-18, iš Kauno rajono apylinkės teismo gavęs procesinius dokumentus. Pareiškėjas 2010-02-17 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, o šiam atsisakius skundą priimti, 2010-03-03 skundą išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas veikė pakankamai operatyviai ir aktyviai, siekdamas ginti savo galimai pažeistas teises (1 t., b. l. 39-40).
1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 6 str. 2 d. nustatyta, kad vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai: nuosavybės teisės atstatymas (grąžinimas) ir pirkimas. Pagal šio straipsnio 3 d., žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Žemės nuosavybės teisės atstatymo miestuose ir kaimo vietovėse tvarką, žemės ir miško sklypų dydžius ir grąžinimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (6 str. 7 d.).
1991-06-18 Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau – Įstatymas) 2 str. 2 p. buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į iškilusį nekilnojamąjį turtą atstatoma mirus buvusiam savininkui - jo vaikams įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui; mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Remiantis Įstatymo 4 str. 1 d., šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims, jeigu jie dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektus. Įstatymo 4 str. 5 d. buvo numatyta, kad grąžinamas turėto dydžio žemės sklypas, o vietoj jo suteikiamo kito žemės sklypo dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau abiem atvejais jis negali būti didesnis kaip 50 ha.
Įstatymo 12 str. 3 p. (1992-05-07 įstatymo Nr. I-2566 redakcija) buvo numatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų, tarnybinių žemės dalų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Tais atvejais, kai tik dalis grąžintinos žemės užstatyta pastatais ar kitokiais statiniais, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų ir kitokių statinių nuosavybės teisės perleidimo, gali būti grąžinama ir ši žemės dalis.
Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ 1 p., kaimo vietovėse gyventojams žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Šie žemės sklypai skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių, į jų plotą neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d.nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo ir taikymo tvarkos“ 7 p. buvo nustatyta, kad įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai sodybinių sklypų užimtai žemei priskiriama ir žemė, suteikta pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“.
Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 6.1 p. nustatyta, kad piliečių prašymus grąžinti žemės ūkio paskirties žemę ar mišką arba išmokėti už juos kompensaciją, atsižvelgdama į miesto, rajono (kurio teritorijoje yra žemė ar miškas ir kurio teritorijoje yra suteikiama ekvivalentine natūra žemės ūkio paskirties žemė ar miškas) valdybos išvadą, nagrinėja ir sprendimus priima Žemės ūkio ministerija - kai žemės ūkio paskirties žemė yra kaime ir miškai - žemės ūkio įmonių žinioje.
Pagal Tvarkos 8 p. (1992 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 166 redakcija), rajono valdyba išvadą dėl piliečių nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ar mišką atstatymo parengia (pagal pridedamą pavyzdį) remdamasi apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateiktais nuosavybės teisę patvirtinančiais ir kitais reikiamais dokumentais, sprendimu dėl piliečių prašymų tenkinimo ir Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtu preliminariniu žemės reformos žemėtvarkos projektu. <...> Rajono valdybos išvada su kitais reikiamais dokumentais ir preliminariniu žemės reformos žemėtvarkos projektu per 5 dienas pateikiami Žemės ūkio ministerijai ar Miškų ūkio ministerijai. Tvarkos 9 p. numatyta, kad išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 1 priedą). Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisės atstatymo data. Nuosavybės teisė į žemę įforminama pagal atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektą. Kai yra keli piliečiai, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį nekilnojamąjį turtą, pagal jų raštišką susitarimą sprendimas priimamas vieno iš jų vardu, o jiems nesusitarus atskirai kiekvieno asmens vardu.
Pagal Tvarkos 11 p., asmenų pasirengimą ūkininkauti patvirtina apylinkės agrarinės reformos tarnyba ir jos išvada pateikiama rajono valdybai. Remiantis Tvarkos 12 p., nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę natūra atstatoma tais atvejais, kai šios tvarkos 11 punkte nurodyti asmenys pageidauja susigrąžinti žemę, kuri pagal šios tvarkos 51 punktą preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte nepriskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 423 (toliau – Metodika), 2.5 p. nustatyta, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas, gavęs apylinkių agrarinės reformos tarnybų išvadas, rengia preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose pertvarkomos buvusios arba suformuojamos naujos privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos. Valstybinis žemėtvarkos institutas parengtus preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus kartu su apylinkių agrarinės reformos tarnybomis pateikia svarstyti rajonų valdyboms iki 1992 m. kovo 1 dienos. Rajonų valdybos turi apsvarstyti preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus ir pateikti Žemės ūkio ministerijai bei Miškų ūkio ministerijai išvadas dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo ne vėliau kaip iki 1992 m. kovo 15 dienos (Metodikos 2.9 p.). Rajonų valdybos, pritarusios preliminariniams žemės reformos žemėtvarkos projektams ir gavusios iš Žemės ūkio ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos sprendimus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo, nuo 1992 m. kovo 1 d. iki 1992 m. gegužės 1 d. pagal savo potvarkius suteikia žemę fiziniams ir juridiniams asmenims (jų pageidavimu) tik naudotis. Fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems teisę į nuosavybės atstatymą ir pageidaujantiems įsigyti žemės, tačiau negavusiems jos iki 1992 m. gegužės 1 d., sklypai projektuojami pateikus atitinkamus dokumentus ir laikantis nustatyto žemės įsigijimo eiliškumo. Žemės sklypai šiems asmenims suteikiami po to, kai rajonų valdybos, apsvarsčiusios žemės reformos žemėtvarkos projektus, pritaria suformuotoms žemėnaudoms. Žemės sklypų ribų matavimo darbai atliekami nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 dienos (Metodikos 2.10 p.) (1992-07-14 nutarimo Nr. 536 redakcija).
Metodikos 9 p. nustatyta, kad į projektuojamas privatinės nuosavybės žemėnaudas įeina: privačių ūkių žemėnaudos, įsigyjamos susigrąžinant privatinėje nuosavybėje turėtą žemę arba perkant žemę iš valstybės; namų valdos privačiai sodybai arba gyvenamojo namo statybai; žemės sklypai, skirti individualioms (personalinėms) įmonėms arba kitai ne žemės ūkio veiklai; sodininkų bendrijų sklypai; žemės ūkio įmonių, naudojančių privačią jų steigėjų ir kitų asmenų žemę, žemėnaudos. Vienas iš svarbiausių privačių ūkių žemėnaudų formavimo reikalavimų yra tai, kad žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba. Atskirai nuo pagrindinio masyvo gali būti sodyba kaime (gyvenvietėje), miškas, pieva (didesniame pievų masyve) ir sklypas su atskirais gamybiniais objektais, kuriems veikti pakanka statinių ir kiemo užimamos teritorijos (Metodikos 14.2 p.).
Byloje nustatyta, kad prašymus susigrąžinti 9,3846 ha ploto J. O. vardu turėtą žemę pateikė R. O. ir J. C. (1 t., b. l. 173-147). Apylinkės agrarinės reformos tarnyba, įvertinusi R. O. pasirengimą ūkininkauti, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, surašė 1992-03-25 išvadą dėl tikslingumo atstatyti nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą (1 t., b. l. 58, 101). Pažymėtina, kad pretendentės į ginčo žemę, J. C. bei kita J. O. įpėdinė, jo dukra S. M., pareiškimuose, patvirtintuose notaro, išreiškė valią dėl visos žemės grąžinimo R. O. (1 t., b. l. 53-54). Valstybinis žemėtvarkos institutas, gavęs apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvadą, parengė preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurį pateikė Kauno rajono valdybai. Vadovaujantis šiais parengiamaisiais dokumentais, pagal minėtus teisės aktus kompetentingos priimti sprendimus dėl nuosavybės teisų atkūrimo institucijos priėmė sprendimus atstatyti nuosavybės teises į žemę, vėliau patikslino priimtą sprendimą.
Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d., atskira sodyba (namų valda) laikoma žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose nuolat daržui naudojama žemė. Vadovaujantis Metodikos 14.2 p., atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, žemėnauda žemėtvarkos projekte suformuota sudarant vientisą kompaktišką masyvą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, J. C. ir S. M. pareiškimais dėl visos žemės grąžinimo R. O., 1992-04-02 pagal sudarytą preliminarinį žemėtvarkos projektą buvo pažymėtos žemės sklypo Nr. 6 ribos (1 t., b. l. 114). Kauno rajono valdyba, gavusi minėtus dokumentus, juos apsvarsčiusi 1992-08-19 posėdyje, nutarė siūlyti atstatyti R. O. nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties 9,38 ha žemę (1 t., b. l. 99). Vadovaujantis Tvarkos 9 p., sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo 1993-02-03 priėmė Žemės ūkio ministerija, remdamasi rajono valdybos išvada su kitais reikiamais dokumentais bei preliminariniu žemės reformos žemėtvarkos projektu. Vadovaujantis Metodikos 2.10 p., rajono valdyba, gavusi iš Žemės ūkio ministerijos ginčijamą sprendimą dėl R. O. nuosavybės teisės atstatymo, 1993-03-25 priėmė potvarkį suteikti minėtą žemę neatlygintinai naudotis.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 str. buvo nustatytas apribojimas atstatyti nuosavybės teises į žemę, kuri yra suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Toks ribojimas neturėjo būti taikomas tais atvejais, kai tik dalis grąžintinos žemės užstatyta pastatais ar kitokiais statiniais, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų ir kitokių statinių nuosavybės teisės perleidimo, gali būti grąžinama ir ši žemės dalis. Pagal šias teisės normas turėjo būti nustatyta, kad grąžintinoje žemėje yra statiniai, priklausantys kitam asmeniui nuosavybės teise. Aprašyti bylos dokumentai patvirtina, kad žemėje buvo statiniai nebuvo įregistruoti, tai buvo pažymėta ir viešame registre, šį faktą patvirtina ir registro išrašas, kuriame A. O. buvo nurodyta statinių naudotoja, bet ne savininke. Statiniai buvo įregistruoti 2009-10-29, po A. O. mirties. Antra minėtos normos taikymo sąlyga buvo žemės suteikimas prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Byloje nėra ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog žemė buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka A. O. Dėl to valstybės institucijos neturėjo pagrindo konstatuoti, jog žemė, kurioje yra statiniai, buvo valstybės išperkama, todėl neturėjo pagrindo nepriimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, pažymėtina, kad A. O. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) k., todėl sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą A. O. turėjo būti žinomas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę R. O. faktas, į žemę, iki jos nacionalizavimo valdytą nuosavybės teise A. O. vyro J. O. tėvo – A. O. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad statinių naudotoja prieštaravo užstatytos žemės grąžinimui, t.y. nuosavybės teisių atkūrimo procesą laikė dėl to neteisėtu. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. O. butų buvusi įstatymų nustatyta tvarka ginčijusi nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą minėtu aspektu neteismine ar teismine tvarka. Pareiškėjas siekia priimti A. O. palikimą, padavė pareiškimą notarui apie šio palikimo priėmimą. Pareiškėjas kaip įpėdinis negali perimti mirusio asmens teisių daugiau, negu turėjo pats palikėjas (Civilinio kodekso 5.1 str.). Dėl to, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes pareiškėjas nepateikė duomenų apie A. O. teisių pažeidimą ir byloje tokių dokumentų nėra. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo žinoti apie nuosavybės teisų atkūrimo procesą, nes R. O. paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas gyveno ginčijamų sprendimų priėmimo metu kartu su R. O. šeima. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje, t.y. ne (duomenys neskelbtini) kaime tik nuo 2004 m. (2 t., b. l. 42).
Statinių įregistravimas A. O. vardu 2009 m., t.y. po jos mirties, praėjus ilgam laiko tarpui po ginčijamų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti pagrindu naikinti ar peržiūrėti administracinius sprendimus. Minėtas statinių įregistravimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma suinteresuotiems asmenims. Minėtas statinių įregistravimas yra nauja aplinkybė, kuri gali būti pagrindu kelti naujus reikalavimus, bet ne peržiūrėti jau priimtus sprendimus. Teismas vertina administracinių sprendimų teisėtumą pagal faktinę padėtį buvusią jų priėmimo metu, todėl naujai atsiradusios aplinkybės negali daryti įtakos šių sprendimų teisėtumui (ABTĮ 3 str.). Dėl nurodytų motyvų, nebuvo pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Pažymėtina, kad pareiškėjui yra atnaujintas procesinis terminas kreiptis į teismą su skundu šioje byloje ir ginčyti 1993-2001 m. priimtus administracinius sprendimus. Administracinių bylų teisenos įstatymas 33 str. nustato vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo ar įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ši norma nesieja apskundimo termino su ginčijamo sprendimo priėmimo diena, nenustato kreipimosi į administracinį teismą naikinamųjų terminų, tačiau teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į nurodytus kriterijus, nes nuo sprendimo priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas. Dėl to, minėtų sprendimų panaikinimas prieštarautų protingumo ir teisingumo kriterijams, visiškai paneigtų teisinių santykių stabilumą.
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijami aktai, kuriais R. O. atstatytos nuosavybės teisės į 9,38 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., ir ši žemė suteikta jam neatlygintinai naudotis, yra teisėti ir jų naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nutarė:
pareiškėjo I. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.