Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo 2019-05-22 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje B. M., gim. (duomenys neskelbtini), Kirgizijos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) a, vedęs, dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini) " vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M., norėdamas papirkti valstybės tarnautojus ir siekdamas neteisėto pastarųjų neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir davė mažesnį nei 1 MGL kyšį, o būtent:

jis 2019-05-13, apie 13:00 val., vykdamas vilkiku „VOLVO", valst. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ", (duomenys neskelbtini), veždamas lengvųjų automobilių krovinį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių pasienio kelio postą (toliau-pasienio kelio postas), esantį Mačiuliškių k. 7, Vilniaus raj., išvykstančių krovininių automobilių su kroviniu tikrinimo kanale, siekdamas tikrinimą atliekančio pareigūno palankumo sklandžiai ir greitai įforminant muitinės procedūras, valstybės tarnautojui – pasienio kelio posto vyresniajam inspektoriui A. M. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 10 Eur, kurie buvo įdėti į jo patikrinimui pateiktą pasą (b.l. 25, 39).

Kaltinamasis B. M. (toliau-kaltinamasis) kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis maždaug 5 metus dirba vairuotoju, perveža automobilius tarptautiniais maršrutais. Apytiksliai prieš 20 dienų jis atvyko į Lietuvą traukiniu tam, kad iš Lietuvos į Kirgiziją pervežtų vilkiką su puspriekabe ir lengvųjų automobilių kroviniu. Į Lietuvą dažnai atvyksta darbo reikalais. Lietuvoje buvo gana ilgai, apie 20 dienų, nes turėjo laukti kol reikiami automobiliai bus nupirkti, atvežti į Kauną ir pakrauti. Atvykęs į Lietuvą, reikiamas pervaryti mašinas pasiėmė (duomenys neskelbtini). Gali patikslinti, kad krovinius perveža įmonės, kurioje dirbu vardu, o ne pats sau veža tas mašinas. Taigi kai pajudėjo iš (duomenys neskelbtini), kaip ir minėjo, turėjo važiuoti į Kirgiziją. 2019-05-13, apytiksliai 13:00 val., įvažiavo į Lavoriškių kelio postą. Įvažiavęs į posto teritoriją pasistatė vilkiką kur priklauso ir nuėjo prie muitinės langelio, kur reikia pateikti visus reikiamus dokumentus muitinės procedūroms įforminti. Jis žinojo, kad krovinys, kurį veža, yra tvarkingas ir kad jis neveža nieko neleistino, tačiau jis Lietuvoje jau buvo gana ilgai, kaip minėjo apie 20 dienų ir norėjo greičiau važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), todėl į savo pasą įdėjo dar ir 10 eurų kupiūrą. Galvojo, kad dėl to muitininkas greičiau suformins visas procedūras ir jis greičiau galės važiuoti. Jis per Lietuvos sieną dažnai važiuodavo, tačiau niekada anksčiau jokiems pareigūnams pinigų neduodavo ir nesiūlydavo, tik dabar kažkodėl sugalvojo duoti pareigūnui pinigų. Tiesiog norėjo greičiau pravažiuoti postą, nes jo ir taip laukė dar ilga kelionė. Pareigūnas ne iš karto rado pinigus, šis dar jo klausinėjo, koks krovinys, jis šiam atsakė, kad automobilius veža. Pareigūnas taip pat dar kažką darė su dokumentais, kažką vedė į kompiuterį. Kai rado pinigus pase, pareigūnas jo paklausė, kodėl pase įdėti pinigai, o jis šiam atsakė, kad tai pinigai jam. Pareigūnas tada jo paklausė, ar jis žino, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, jis atsakė, kad nežinojo. Jis pareigūnui paaiškino, kad jis tiesiog draugiškai, „nuo dūšios", duoda tuos pinigus, kad šis greičiau jį praleistų, nemanė, kad už tai gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Tada pareigūnas liepė jam laukti kol atvyks muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, o jis ir laukė, kaip jam buvo liepta. Jis dėl savo veiksmų labai gailisi, jis tiesiog norėjo pasielgti draugiškai ir pravažiuoti postą greičiau ir sklandžiau, tačiau dabar supranta, kad pasielgė netinkamai ir padarė nusikaltimą. Jis, kaip ir minėjo, nevežė nieko neleistino, nieko neleistino iš pareigūno nesitikėjo, jo krovinys buvo legalus, o vilkikas su puspriekabe tvarkingi. Daugiau tikrai jokiems pareigūnams nesiūlys pinigų, nes dabar supranta, kad tai draudžia įstatymai ir tai yra nusikaltimas (b. l. 36-37, 40).

Kaltinamojo B. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

2019-05-13 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas pasienio kelio postas, esantis Mačiuliškių k. 7, Vilniaus r. Apžiūros objektas yra pasienio kelio postas, esantis Mačiuliškių k. 7, Vilniaus r. Postas yra dvišalis, esantis Lietuvos – Baltarusijos Respublikų pasienyje. Posto viduryje yra gelsvos spalvos muitinės administracinis pastatas. Iš šio pastato dešinės pusės yra išvažiuojančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių tikrinimo kanalai, o iš kairės pusės – įvažiuojančių transporto priemonių tikrinimo kanalai. Išvažiuojančių iš Lietuvos Respublikos krovininių transporto priemonių tikrinimo kanale, dešiniame važiuojamosios dalies pakraštyje stovi vilkikas „VOLVO" (valstybinis Nr(duomenys neskelbtini)) su baltos spalvos puspriekabe - šaldytuvu „SCHMITZ" (valstybinis (duomenys neskelbtini)). Muitinės pareigūnų, dirbančių išvažiuojančių iš Lietuvos Respublikos krovininių transporto priemonių su kroviniu tikrinimo kanale, pastatas yra dešiniau administracinio pastato. Šalia darbo vietos langelio iš lauko pusės yra pakabintas įspėjimas apie atsakomybę dėl pareigūno papirkimo. Administraciniame pastate, muitinės tarnybinėse patalpose, užlipus laiptais į antrą aukštą, pirmame kabinete iš dešinės ant rašomojo stalo guli Kirgizijos Respublikos piliečio B. M. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10 Eur nominalios vertės banknotas Nr. EB1613157876, kurie apžiūros metu paimti (b. l. 9-10).

2019-05-16 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta viena dešimties eurų nominalios vertės kupiūra. Kupiūra yra nustatyto pavyzdžio, su visomis nustatyto pavyzdžio apsaugos priemonėmis. Vienoje kupiūros pusėje, dešiniame viršutiniame kampe matosi kupiūros Nr. EB1613157876 (b. l. 11-13).

Liudytojo A. M. parodymais, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje vyresniuoju inspektoriumi. Tarnybą atlieka pasienio kelio poste. 2019-05-13 dirbo nuo 8 val. iki 20 val., buvo paskirtas dirbti iš Lietuvos Respublikos išvykstančių krovininių transporto priemonių su kroviniu tikrinimo kanale. Apie 13 val. prie langelio, pro kurį vairuotojai pateikia patikrinimui dokumentus, priėjo Kirgizijos Respublikos pilietis B. M., kuris tikrinimui pateikė visus reikiamus krovinio dokumentus ir savo pasą. Jis vežė lengvųjų automobilių krovinį, vilkikas su puspriekabe, kuriais buvo vežamas krovinys, buvo irgi deklaruojami kaip prekė. Jis paėmęs dokumentus pradėjo juos tikrinti. Vairuotojas jam rusiškai pasakė „atsargiai, pase". Jis rusiškai puikiai susišneka. Jis tada pasą atidėjo į šoną ir užregistravo krovinio dokumentus. Kai užregistravo krovinio dokumentus, atsivertė pasą ir jame rado 10 Eur kupiūrą. Tada jis paklausė vairuotojo, kam skirti pinigai, kurie yra pase, o šis atsakė „čia jums iš draugiškumo". Tada jis paklausė vairuotojo, ar šis žino, kad už pinigų siūlymą pareigūnui gresia baudžiamoji atsakomybė, šis atsakė, kad to nežinojo. Jis tada dar kartą perklausė vairuotojo, kam skirti pinigai, bet šis kartojo tą patį, kad pinigai skirti jam iš draugiškumo. Iš viso jis vairuotojo perklausė 3 kartus, kam skirti pinigai, bet šis vis kartojo tą patį atsakymą. Tada apie bandymą jį papirkti informavo pamainos viršininką, o pamainos viršininkas informavo muitinės kriminalinę tarnybą. Vairuotojui liepė laukti kol atvyks muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Dar gali paminėti, kad kas susiję su muitinės formalumais, tai vairuotojo pateikti dokumentai ir krovinys buvo tvarkingi, jokių pažeidimų nenustatyta. Vairuotoją dar turėtų tikrinti pasieniečiai, kurie sutikrina automobilius pagal VIN numerius ir nustato ar viskas su jais gerai, ar transporto priemonės nevogtos. Tačiau šios patikros minėtas asmuo nebepriėjo, nes jam teko laukti muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų (b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo (nusikalstamos veikos) įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 19-20, 41-47).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad B. M. valstybės tarnautojui Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyresniajam inspektoriui A. M. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 10 Eur, kurie buvo įdėti į jo patikrinimui pateiktą pasą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, tačiau prašo teismo sumažinti baudos dydį, nes jo sunki materialinė padėtis, mažas atlyginimas, išlaiko keturis vaikus ir nedirbančią žmoną (b. l. 49-50). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – bauda. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad B. M. skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu (b.l. 19-24, 48-58).

Daiktas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 10 eurų kupiūra Nr. Nr. EB1613157876 -įnešta į Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ esančią depozitinę sąskaitą Nr. LT807230000000120020, pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone (nusikalstamos veikos dalyku), todėl konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), (b.l. 9-10, 15), (UAB „Medicinos bankas“ 2019-05-16 operacijos Nr. 982906).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,-

nusprendė:

B. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu B. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti jį nuteistu 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda.

500 Eur bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per vienerius metus du metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 10 eurų kupiūrą Nr. Nr. EB1613157876 -įneštą į Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ esančią depozitinę sąskaitą Nr. LT807230000000120020, pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone (nusikalstamos veikos dalyku) ir konfiskuoti (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), (UAB „Medicinos bankas“ 2019-05-16 operacijos Nr. 982906).

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra galutinis neskundžiamas.