Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajai A. R., jos atstovei advokato padėjėjai Astai Kakoškinai, asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu, kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – aukštasis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, 2013 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2015 m. vasario 16 d., apie 19.15 val., prie pašto dėžutės, adresu (duomenys neskelbtini), papurškė dujų balionėliu į veidą, akis, smogė A. R. kumščiu į kaklą (sprandą), tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. M. dėl jam pateiktų privačių kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta, kad purškė dujų į akis, dėl to gailisi ir atsiprašo. Paaiškino, kad buvo vasario 16 d., turėjo svečių. Svečius palydėjo iš savo namų. Pasėdėjo nuo pietų iki 18 val. Išgėrė gal porą butelių, brendžio ir vyno butelį. Buvo truputį apgirtęs. Vienas gyvena (duomenys neskelbtini). Palydėjo pro vartelius, jie nuėjo į „mikriuką“. Palydėjo iki pašto dėžučių, ėjo J., jis šalia stovėjo. Atsirakino pašto dėžutes. Ir išgirdo tuo metu dardėjimą konteinerio. Kaimynė į gatvę išvežė. Jis prie pašto dėžučių vartė spaudą. Pasakė, kad melagė eina. Nes praeito posėdžio metu, kada vyko jo kaltinamoji byla, R. ir jos vyras, J., aiškino, kad jis (M.) šaudo vaikus. Baigėsi taip, kad jį nuteisė, reikėjo registruotis. Ji iš konteinerio išsiėmė ar pagalį, ar lazdą, pradėjo eiti link jo, pamatė, kad per tris metrus, išsitraukė balionėlį ir purkštelėjo. Nes ji norėjo suduoti ar panašiai, tuo metu ji pradėjo šaukti. Ji išsigandus pradėjo bėgti prie savo vartų. Ne gatve bėgo. Nubėgo prie savo vartų. Jis (M.) apsisuko, J. nuėjo prie namų, ir jis (Michailovas) nuėjo namo. Policija atvažiavo ir jį išvežė. Nustatė 1,8 promiles girtumo. Nesudavė jokio smūgio, nes buvo atstumas. Su kaimynais negeri santykiai.

A. R. skundu prašė pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir jį nubausti. Pripažinti ją, A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje ir priteisti jai, A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260,18 (du šimtus šešiasdešimt eurų 18 eurocentus) eurų turtinės žalos, 1448 (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) eurus neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad 2015 m. vasario 16 d., apie 19.15 val., ji išėjo iš savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), į gatvę išvežė šiukšlių konteinerį. Jai priėjus prie pašto dėžutės, kuri yra arčiau Pravieniškių g. 44 namo tvoros, kur sukabintos ir kitų gyventojų pašto dėžutės, pamatė kaimyną J. M., kuris buvo savo namo kieme. Jai pradėjus rakinti savo pašto dėžutę, prie jos pribėgo J. M., kuris smogė jai kumščiu į kaklą (sprandą), jai sukniubus ant pašto dėžučių, J. M. pradėjo purkšti dujų balionėliu į veidą, akis. Pradėjo bėgti, tačiau J. M. jai užstojo kelią, todėl į savo namo kiemą negalėjo įbėgti, bėgo į kitą gatvės pusę, šaukė pagalbos. J. M. ją dar apie 100 metrų vijosi, grasino fiziškai susidoroti, tačiau nepavijo. Kaip tik tuo metu į gatvę įvažiavo automobilis ir J. M. pasišalino. Ji jautėsi labai blogai, akys degė, skaudėjo, beveik nieko nematė. Grįžusi namo (su savimi neturėjo mobilaus telefono), iš karto paskambino į policiją bei greitajai medicinos pagalbai. J. M. buvo pristatytas į Dainavos policijos komisariato budėtojų dalį tolimesnėms įvykio aplinkybėms aiškintis. 20.32 val. J. M. buvo nustatytas 1.80 promilių girtumas. Specialisto išvada Nr. G663/15(02) jai nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotas kairės akies junginės I cheminis nudegimas, kairio skruosto kontaktinis alerginis odos uždegimas, kurie padaryti cheminių dirginančių medžiagų poveikyje galimai papurškus iš dujų balionėlio. Taip pat konstatuotas kaklo sumušimas. Duomenų, prieštaraujančių nurodytoms traumos aplinkybėms bei laikui, nenustatyta. Dėl J. M. neteisėtų veiksmų, sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė turtinę žalą, kurią sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Sužalojimų (kairės akies junginės I cheminis nudegimas, kairio skruosto odos uždegimas, kaklo sumušimas) gydymui pirko medikamentus, išlaidos - 146,41 eurai. Dėl sužalojimų nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. lankėsi pas gydytojus. Transporto išlaidos (kuras, stovėjimo aikštelės mokestis) sudaro 22,84 eurus. Išlaidos už specialisto išvadą sudaro 24,03 eurus, už medicininių dokumentų išrašą- 5,79 eurai. Kadangi įvykio metu į lauką buvo išėjusi neužsisegusi batų, bėgdama nuo J. M. juos pametė, avalynė kainavo 60,53 eurų. Dėl J. M. neteisėtų veiksmų buvo pažeisti jos neturtiniai interesai. Ji patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, stresą bei fizinį skausmą, buvo sukeltas didelis akių skausmas. Patyrė didelį išgąstį, kadangi be jokios priežasties buvo užpulta. Atsirado baimės jausmas, pradėjo jautriai reaguoti į aplinkos veiksnius. Iki šiol jaučia baimę, kai būdama lauke pamato J. M.. Dėl J. M. amoralaus pobūdžio smurtinių veiksmų išgyvena emocinę depresiją, dėl ko suprastėjo jos gyvenimo kokybė, jai buvo nustatytas potrauminis streso sindromas, sutriko miegas. Dar ir dabar, prisiminus įvykio dieną, apima baimės, nerimo jausmas. Pažymėtina, kad nusikalstama veika buvo sužalota gyvybiškai svarbios vietos - akys, kad padariniai dėl tokio sužalojimo jaučiami ilgą laiką, ateityje gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rūpesčių. Ją lydi nerimas dėl sveikatos būklės ateityje. Dėl akių bei odos sužalojimų buvo sumažėję jos bendravimo galimybės, kadangi vengė rodytis viešumoje (veido oda buvo sudirgusi ir raudona, vėliau luposi). Gydymo laikotarpiu jautė didelį diskomfortą, negalėjo gyventi įprasto gyvenimo. Nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 27 d. buvo nedarbinga. Dėl J. M. neteisėtų veiksmų patyrė nenaudingą, nepalankų ir nepriimtiną poveikį, sukėlusį fizinį skausmą ir dvasines kančias bei išgyvenimus, kurie tęsiasi iki šiol. Siekiant kiek galima teisingiau kompensuoti jos neturtinėms vertybėms padarytą žalą, reikalauja atlyginti 1448 eurų neturtinę žalą. Įvertinus socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą ir patirtų moralinių praradimų dydį, mano, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paliko konteinerį ir ėjo prie pašto dėžutės. Gatvė buvo tuščia. Iš karto nematė M.. Priėjo prie pašto dėžutės, pasilenkė ir rakino. Rakinant pašto dėžutę išgirdo, kad M. ant laiptelių, nes duris trinktelėjo. Berakinant pakėlė akis, žiūri stovi M., atstumas apie 10 metrų. Matė kaip iššoko pro vartelius, jis prabėgdamas dėjo iš nugaros. Ir alkūne, ar balionėliu, ant jos sprando. Pajuto stiprų smūgį, skausmą į sprandą. Atsirėmė rankomis į pašto dėžutę, jis apibėgo aplinkui iš priekio. Sakė jam: „E., ką jūs darote“, jis sako: „ach, ką tu čia, ką tu čia dar žiūri išvertus akis“. Prikišęs prie pat, dešine ranka purškė į akis. Spėjo pamatyti, kad rankoje balionėlis. Jis tik dešinę ranką pakėlė prieš veidą. Pirmą kartą papuolė, kai prisidengė antrą kartą purškė. Pabandė bėgti link namų, jis iššoko, sako: „papuolei bjaurybe“. Suprato, kad stovi su vienu batu, nukrito vienas batas, buvo neužsisegus jų išeidama iš namų. Nerado vartelių, nes nieko nematė, pradėjo bėgti tiesiai į gatvę, o jis paskui. Pradėjo bėgti gatve ir pradėjo rėkti. Nežino kiek išrėkė, nes papuolė dujų ir į burną. Vijosi ir grasino, sakė: „išsukysiu tau kojas“. Jis visą laiką paskui vijosi. Pamatė automobilį, kuris apšvietė, pamatė, kad M. pradėjo eiti link savo namų. Ji kokias 5 min. pastovėjo prie gatvės, prie kaimynų tvoros. Vyrui pasakė, kad M. užpuolė. Vyras paskambino į 112. Sakė ir medikai ir policija atvažiuoja. Atvažiavo medikai. Ją jau pykino. Policija atvažiavo dar už poros minučių. Greitoji davė vaistų ir vežė į akių kliniką. Policija nerašė pareiškimo, nes negalėjo atsimerkti. Akių klinikoje plovė akis, lašino vaistus. 10 dienų nedarbinga buvo. Kasdien ėjo į polikliniką. Į ekspertizę buvo nuvykus po dviejų savaičių. Sprando sumušimas. Akis gydėsi, surašė vaistus „Oftan“, „Dexachlora“, „Optive plus“, „Corneregel“. Ir po šiai dienai gydosi. Už savus pirko vaistus, išleido šiai dienai 303 eurus. Sprandą gydėsi apie mėnesį laiko, vaistus naudojo „Diklak“, „Dolmen“, tepalą „Voltaren“, nuo galvos skausmo citramoną. Visų vaistų kaina 303 eurai. Pleistrai, nes veidas buvo nudegintas. Kadangi vyras vežiojo, stovėjimo aikštelės mokamos, kuras ir dujinis ir benzinas. Čia ne vienai dienai buvo užpiltas kuras, pastoviai važinėjo pas daktarus. Šančių poliklinika siuntė, nes buvo užsakymas. Batai pirkti litais prieš naujus metus, su kuriais buvo ir pametė. Sumokėjo advokatų kontorai 600 eurų. Ieškinį palaiko pilna apimtimi. Patyrė didelę baimę, stresą, visiškai neina į parduotuvę vakarais. Prašo, kad pažiūrėtų, kad būtų neužpulta. Dar papildomai yra nupirkta vaistų. Su Michailovu niekada nebuvo konflikto. Užpuolė be jokios priežasties.

Liudytojas J. R. paaiškino, kad 2015 m. vasario 16 d. žiūrėjo televiziją, žmona sako išvilksiu atliekų konteinerį, paims spaudą iš pašto dėžutės. Apsirengė, negrįžta, po 10 - 15 minučių įbėga visa apsiverkus, basa, plaukai ir striukė šlapi, šoko būsenoj. Sako užpuolė M., davė per sprandą, ir su kažkuo purškė. Be batų su kojinėm. Striukė sulieta, veidą trynėsi. Sumušimo nesimatė, tik skystis matėsi. Pradėjo plauti akis. Sakė prie pašto dėžutės, užpuolė iš už nugaros M., davė į sprandą su kažkuo. Suklupo. Pradėjo purkšti kažkokiu skysčiu. Sakė „per daug matai“. Išsisuko iš M., sako: „ką čia darai“. Angelė pradėjo bėgti, rėkti, jis dar ją vijosi. Pabėgus apie 100 metrų, išsuko automobilis ir M. atsitraukė. Viską papasakojo. Žiema buvo. Langai uždaryti, nieko negirdėjo. Iškvietė policiją, greitąją.

Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad 2015 m. vasario 16 d., po žinių, po 19 val., išgirdo atidarant vartelius. Pažiūrėjo pro langą, pamatė, kaip Angelė išvežė konteinerį. Visada 7 val. ryto išveža konteinerį, pagalvojo, kad ir jai reikia išvežti šiukšles. Apsiavė batus, išbėgo užrakinti vartelius. Jau lėkdama girdėjo, kad kažkoks veiksmas vyksta gatvėje. Nesuprato kas vyksta. Rakindama vartelius išgirdo moterišką balsą: „už ką“, bet nieko nematė. Girdėjo M. balsą: „aš tau parodysiu už ką“. Daugiau balsų negirdėjo. A. tikrai girdėjo, bet M. labai garsiai šneka, buvo labai piktas balsas. Jokių žmonių nematė.

Liudytoja V. J. paaiškino, kad 2015 m. vasario 16 d. žiūrėjo televiziją. Išgirdo anūkas barimąsi, moters riksmą. Anūkas sako: „mama tas vėl kabinasi prie R.“. Pribėgo prie lango. Vyrai nekreipė dėmesio. Per langą pamatė R. ir M.. Daugiau žmonių nebuvo. Pamatė, kad stovi prie pašto dėžutės, M. stovėjo už nugaros. R. buvo pasilenkus. M. sudavė su kuloku į sprandą. Matė vieną kartą. Kaimynė rėkė ir bėgo. Norėjo į pravažiavimą bėgti, bet ji bėgo link stotelės. Pas ją iš visų pusių langai. Būtų gal išėjus, bet kaip jis juos šaudė.

Liudytoja A. L. paaiškino, kad 2015 m. vasario 16 d. matė tik įvykio pabaigą, kaip policija atvažiavo. Po 19 val. nuėjo prie lango, matė, kad šviesos dega M. name. Išgirdo išgėrusio žmogaus balsą, rėkė „parodysiu, padarysiu“. M. nematė, bet balsą pažino. Išgirdo moterišką balsą „paleisk“, grįžo į kambarį ir sakė vyrui, kad švenčia ir jau „sabutilnikus“ tvarko. Moteris šaukė, lygtais nutilo.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad 2015 m. vasario 16 d. ėjo iš stotelės, apie 18 val., namo. Stotelė Skuodo gatvėje, ėjo į savo namus Drobės 50, ėjo pro Pravieniškių gatvę, visada eina pro uošvį. Likus gal 50 metrų iki uošvio, kuris gyvena Pravieniškių 44, matė, kad jis stovi su draugu. Uošvis nuėjo prie pašto dėžutės. Gatvė kokių 6 metrų pločio. Matė, kad šnekasi su moterimi, matė, kad kažko konfliktuoja, vienas kitam kažką aiškina, garsesniu tonu. Nepasakys apie ką kalbėjo, bet ginčijosi. M. sakė, kad kažką padarė. Moteris kažką teisinosi. Abu pakeltu tonu šnekėjosi. Moteris atsitraukė per žingsnį, užsimojo su kažkuo mediniu, ar šluota ar grėbliu. Dešinėje rankoje laikė. Matė kaip M. kažką išsitraukė, prie veido pamosikavo ir bėgo link savo namų. Uošvį paskubino, kad eitų namo. O tas vyras stovėjo kitoje pusėje, stovėjo ir žiūrėjo. Ji nieko neklausė, jį vijo namo. Palydėjo M. į namus. Savo vyro nematė.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad gavo pranešimą. Atvažiavo į kiemą, moteriškė išėjo, sakė, kad kaimynas neblaivus apipylė ją. Nurodė, kur gyvena žmogus, vežė vyrą į komisariatą. Pats vyras išėjo. Bendraujant su vyru, išėjo sūnus. Ką moteriškė aiškino, negali pasakyti. O vyras buvo išgėręs. Nesipriešino. Paaiškino, kad reikia važiuoti į komisariatą, apsirengė. Jokių daiktų įvykio vietoje nesimėtė.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad gatvėje pasitiko, smurto nesimatė, tik šlapia striukė. Aiškino, kad atėjo pasiimti iš pašto dėžutės laikraštį ir kaimynas užpuolė. Apie fizinį kontaktą neminėjo tik, kad griaužė veidą. Smurto žymių nematė. Prie kaimyno pirmiausia išėjo sūnus. Beldėsi, paklausė, ar yra tėvas. Vyras buvo stipriai išgėręs, sakė nieko nežino. Buvo prie pašto dėžučių nuėję, jokio indo su skysčiu nesimatė, apie pagalius nieko negali pasakyti. Tamsus paros metas buvo.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad viskas vyko 2015 m. vasario 16 d., buvo vakaras apie 17 - 18 val., adresu Pravieniškių 44. Buvo šeimos šventė, suėjimas, buvo vartojamas alkoholis. Tėvukas buvo išgėręs. Tėvukas išėjo išlydėti. Po to išėjo į lauką, matė kaip išeina pro vartelius, įėjo į vidų, po kažkiek laiko išgirdo šurmulį. Buvo salione ir išgirdo šurmulį, pamatė, kad kaimynė eina link vartelių. Apsirengė, išeidamas pro duris sutiko tėvą, klausė kas nutiko, sakė nieko. Jis nuėjo į savo kambarį, po kiek laiko atvažiavo policija, sakė rūgštimi apipylė, po to su tėvuku važiavo į nuovadą. Pro langą matė kaimynę, nematė daugiau jokių žmonių.

Liudytojas J. J. paaiškino, kad vasario 16 d., apie 18.00 – 19.00 val., ėjo iš autobuso. Susitiko J. išėjusį iš namo. Apsirengęs buvo su striukele. Rankoje nieko neturėjo, ėjo prie pašto dėžių pasiimti savo spaudos. Sutiko porą metrų nuo vartelių. Tos dėžutės randasi toliau prie tvoros. Pasisveikino ir nuėjo prie pašto dėžutės. Laukė, kol jis nuėjo prie dėžučių, išgirdo, kad kažkas veža konteinerį. Matė kaip atitempia prie kampo. Jie tarpusavyje ėmė kalbėtis. Negirdėjo apie ką kalbėjo. Toliau buvo konfliktinė situacija. Moteriškė turėjo pagalį dešinėje rankoje. Tarp jų įvyko konfliktas. Jevgenijus išsitraukė iš kišenės balionėlį ir papurškė. Matė kaip purškė. Matėsi srovė. Ištraukė dešine ranka iš kišenės. Moteriškė pabėgo. O iš kito šono jauna moteriškė atėjo. Moteris paėmė Jevgenijų ir nusivedė namo. Jis liko vienas ir nuėjo namo. Moteris nuėjo su tuo pagaliu į akligatvį.

Specialisto išvada Nr. G663/15(02) (17 b. l.) nustatyta, kad A. R. konstatuotas kairės akies junginės Io cheminis nudegimas, kairio skruosto kontaktinis alerginis odos uždegimas (dermatitas), padaryti cheminių dirginančių medžiagų poveikyje galimai papurškus iš dujų balionėlio. Kaklo sumušimas, padarytas kietu buku daiktu. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytiems traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ilgesnis kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpis vienareikšmiškai su šia trauma nesiejamas, kadangi yra nustatyta kaklo patologija (deformuojanti spondiliozė), galinti apsunkinti sužalojimo klinikinę eigą. Galvos sumušimas objektyviais klinikiniais duomenimis nepatvirtintas.

Nors kaltinamasis pripažino jam pateiktus privačius kaltinimus iš dalies, tačiau ištyręs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis yra kaltas ir baustinas. Tokį įsitikinimą teismas grindžia šiais argumentais.

Kaltinamasis, net ir neigdamas savo kaltę, iš esmės pripažino pagrindines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviąsias ir objektyviąsias aplinkybes, o aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai papildo šių nusikalstamų veikų būtinuosius kvalifikuojančius požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ pirmoji dalis numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4).

Privačiame kaltinime nurodyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d. kvalifikacijai pakanka ir vieno kvalifikuojančio požymio – fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo arba jo nežymaus sveikatos sutrikdymo, arba trumpam susargdinimo, gi šiuo atveju yra nustatyti du šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantys požymiai, t. y. A. R. yra objektyviai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris jau pats savaime neabejotinai sukelia fizinį skausmą.

Iš kaltinimo nepašalinamas kaltinamojo tiesioginis smūgio sudavimas nukentėjusiajai, sukėlęs jos kūno sužalojimus ir nežymų sveikatos sutrikdymą, nes tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimų mechanizmas, t. y., kad kaklo sumušimas, padarytas kietu buku daiktu (nukentėjusioji nurodė, kad ji buvo mušama kumščiais).

Dėl įvykio vietos ir laiko ginčo nėra visi asmenys sutinka, kad įvykis įvyko 2015 m. vasario 16 d., apie 19.15 val., prie pašto dėžutės, adresu Pravieniškių g. 44, Kaune.

Kaltinamasis J. M. pripažįsta, kad papurškė dujų balionėliu į veidą, akis, bet neigia sudavęs smūgį į kaklą (sprandą).

Kaltinamojo paaiškinimas vertintinas kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas sutinka su nukentėjusiosios paaiškinimu, nors jie ir dalinai nenuoseklūs, bet tai paaiškinama tuo, kad asmuo, moteris po įvykio, ir įvykio metu buvo susijaudinus, fiziškai paveikta. Jos parodymus patvirtina liudytojo J. R. parodymai, kuriam iš karto po įvykio nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduota į kaklą, liudytojos V. J. paaiškinimu, kad matė kai „M. sudavė su kuloku į sprandą“. Netikėti šiais liudytojais nėra priežasčių.

Liudytojai J. Ž., A. L. patvirtino, kad įvykis buvo, bet smurto veiksmų nematė.

Liudytojai V. G. ir V. K. patvirtino, kad atvyko į įvykio vietą po įvykio, kaip policijos pareigūnai, jiems nukentėjusioji nesiskundė dėl smūgių.

Liudytojas D. P., kaltinamojo sūnus, nurodė, kad paties įvykio nematė, nes jis buvo kieme, o tvora aukšta. Bet dar būdamas namuose matė einančią kaimynę (nukentėjusiąją), bet nematė daugiau jokių žmonių.

Liudytoja V. P. nurodė, kad matė įvykį, bet nurodė, kad nematė smūgio. Teismas mano, kad ji galėjo ir nematyti vienkartinio smūgio, nes buvo tamsu, liudytoja nurodė, kas buvo toliau.

Liudytojas J. J. nurodė, kad įvykio metu buvo sutikęs kaltinamąjį, kuris jo žodžiais nuėjo prie dėžučių, vėliau išgirdo, o ne pamatė, kad kažkas veža konteinerį. Matė kaip atitempia prie kampo. Jie tarpusavyje ėmė kalbėtis. Negirdėjo apie ką kalbėjo. T. y., liudytojas nebuvo prie pat įvykio vietos, nebuvo susikoncentravęs į įvykį, todėl galėjo ir nepamatyti smūgio.

Liudytojai V. P. ir J. J. nurodo, kad matė, kad rankoje nukentėjusioji turėjo, J. J. žodžiais, pagalį, V. P. žodžiais, kažką medinio, šluotą ar grėblį. Bet nei vienas kitas liudytojas jokio daikto nukentėjusiosios rankose nematė, policijos pareigūnai V. G. ir V. K. įvykio vietoje nematė jokių pagalių, be to, įvykis kaip minėta buvo tamsiu paros metu, todėl liudytojai V. P. ir J. J. gali klysti dėl daikto nukentėjusiosios rankose.

Teismo manymu, šiuo atveju nebūtina detaliai individualizuoti smūgio ir tiksliai į kurią vietą kaltinamasis sudavė, nuo kokio tiksliai smurtinio kontakto atsirado atitinkamas nukentėjusiosios kūno sužalojimas, nes visi šie sužalojimai buvo padaryti ir fizinis skausmas nukentėjusiajai buvo sukeltas aktyviais, smurtiniais kaltinamojo J. M. veiksmais, o veiksmų individualizavimas inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi.

Teismas pripažįsta, kad J. M. 2015 m. vasario 16 d., apie 19.15 val., prie pašto dėžutės, adresu (duomenys neskelbtini), papurškė dujų balionėliu į veidą, akis, smogė A. R. kumščiu į kaklą (sprandą), tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Atsižvelgiant į visa tai, taip pat ir į tai, kad privatus kaltintojas nereikalavo paskirti labai griežtą ar kokią nors konkrečią kitokią bausmę, teismas mano, kad J. M. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., skirtina bausmė - laisvės apribojimas, paskiriant atitinkamą įpareigojimą.

Nukentėjusioji A. R. prašė atlyginti 260,18 (du šimtus šešiasdešimt eurų 18 eurocentus) eurų turtinės žalos, 1448 (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) eurus neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu pateikė papildomus įrodymus ir prašė atlyginti 303,00 (tris šimtus tris) eurus turtinės žalos.

Kadangi asmuo pripažįstamas kaltu, iš kaltinamojo priteistinos tik pagrįstos išlaidos susijusios su šia nusikalstama veika, t. y. medikamentus, išlaidos - 189,23 eurai (20 – 23, 99 - 103 b. l.), transporto išlaidos (kuras, stovėjimo aikštelės mokestis) sudaro 22,84 eurai (30 b. l.), išlaidos už specialisto išvadą sudaro 24,03 eurai (31 b. l.), už medicininių dokumentų išrašą- 5,79 eurai (32 b. l.), viso 241,89 euras. Teismas atmeta nukentėjusiosios reikalavimo dalį dėl pamestų įvykio metu batų, nes neįrodyta, kad ji būtų pametus batus įvykio metu. Nukentėjusiajai priteistinos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 600 eurų (43 b. l.)..

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nustatyta, jog A. R. dėl įvykio patyrė stresą, ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., atsižvelgiant į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, šeimyninę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad A. R. priteistinas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis J. M. teistas, baustas administracine tvarka (68 - 70 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (66 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (71 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu galėjo būti neblaivus nelaikytina sunkinančia aplinkybe, nes nenustatyta, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo asmenybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 - 307 str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 2 d., 6 d., 2 p.).

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 241,89 (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 89 eurocentus) eurą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 1000,00 (tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo, 600,00 (šešis šimtus) eurų teisinei pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

I. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.