Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog iš tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-171 „Dėl Pastatų apsaugos pareigūnų M.K. ir D.K. pareigų neatlikimo ir netinkamo pareigų atlikimo“ vaizdo ir pokalbių, fiksuotų techninėmis priemonėmis, analizės matyti, kad nuo nusikaltimo prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros pradžios (3 val. 6 min. 42 sek.) iki nusikaltėlio pasišalinimo su automobiliu (3 val. 15 min. 1 sek.) vaizdo fiksavimo kamera buvo valdoma rankiniu būdu, ji visą šį įvykio stebėjimo laiką buvo tai pritraukiama, tai nutolinama, vadinasi, pareigūnas ar pareigūnai tuo metu stebėjo įvykį, be to, nuo nusikaltimo fiksavimo pradžios (3 val. 6 min. 42 sek.) iki pareigūnų atvykimo į įvykio vietą (3 val. 21 min. 14 sek.) praėjo 15 min. 26 sekundės. Įvertinęs byloje esančią įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentas dėl to, jog viena kamera yra skaitmeninė, o kita ne, laikas jose gali skirtis, yra atmestinas, kadangi kaip teismo posėdyje parodė liudytojai V.B. ir R.M., sulyginus telefoninių pokalbių laiką ir kamerų rodomą vaizdą, didžiausia kamerų paklaida yra 1,42 min. Teismo nuomone, tai patvirtina ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos techninio skyriaus vyriausiojo specialisto 2008 m. spalio 24 d. tarnybinis pranešimas „Dėl vaizdo įrašymo įrenginių laiko tikslumo Respublikos Prezidento Kanceliarijos vaizdo kontrolės poste“, kuriame nurodyta, kad galima didžiausia paklaida tarp 2008 m. rugsėjo 20 d. užfiksuoto įvykio vaizdo įrašų ir telefoninių pokalbių yra ne didesnė kaip 1 minutė 42 sekundės. Taip pat nurodyta, kad nuo „700“ posto iki įvykio vietos einant sparčiu žingsniu galima nueiti per 2 minutes 10 sekundžių. Be to, kadangi sulyginus 2008 m. rugsėjo 20 d. įvykio telefoninių pokalbių išklotines ir vaizdo stebėjimo įrašymo sistemų duomenis buvo nustatytos nedidelės paklaidos tarp pokalbių ir vaizdo įrašų, atsakovas kreipėsi į Vyriausybinių ryšių centrą prie Valstybės saugumo departamento ir Vadovybės apsaugos departamento Techninį skyrių. Vyriausybinių ryšių centras 2008 m. spalio 28 d. raštu Nr. (4.2)-6K-445 atsakė, kad didžiausia VIRT serverių paklaida yra 20 sekundžių, todėl telefoninių pokalbių išklotinių duomenys vertintini kaip patikimiausi. Teismas pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad apie įvykį jai pranešta 3 val. 10 min. įvertino kritiškai, kadangi iš telefono išklotinių matyti, jog apie įvykį jai buvo pranešta 3 val. 5 min. Be to, kaip akcentavo teismas, iš vaizdo įrašo, užfiksuoto kamera VK22 matyti, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. 3 val. 5 min. 17 sek. pareiškėja ateina į postą Nr. „704“(monitorinę).

Teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėja per tarnybinį patikrinimą teikė skirtingus parodymus dėl įvykio sekos, kadangi 2008 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 16TP-1651 nurodė, jog rugsėjo 20 d., apie 3.10 val., iš vaizdo kontrolės posto, kur tuo metu dirbo D.K., gavo informaciją dėl muštynių, kurios vyko Liejyklos gatvėje, tuo tarpu 2008 m. spalio 13 d. tarnybinį pranešime Nr. 16TP-1861 pareiškėja teigė, kad D.K. informavo, kad apžiūrėdamas saugomo objekto išorės perimetrą ir prieigas, kameros PLK 25 pagalba apžiūrėdamas parkelį šalia esančio vienuolyno ir vesdamas šią kamerą link Liejyklos gatvės, atkreipė dėmesį į Liejyklos gatvėje, šalia stovinčio automobilio keistai judančius šešėlius, iš jų judesių jis padarė prielaidą kad jie gali stumdytis. Be to, 2008 m. lapkričio 14 d. paaiškinime Nr. TT-165 pareiškėja atsisakė duoti detalų paaiškinimą tyrimą atliekančiam pareigūnui. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjos parodymai keitėsi ir neatitiko vaizdo techninėmis priemonėmis užfiksuotų įvykio aplinkybių, patvirtina tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-171 „Dėl Pastatų apsaugos pareigūnų M.K. ir D.K. pareigų neatlikimo ir netinkamo pareigų atlikimo“ vaizdo ir pokalbių, fiksuotų techninėmis priemonėmis, analizė. Dėl minėtų priežasčių teismas pareiškėjos nenuoseklią ir kintamą poziciją vertino kritiškai.

Teismas, peržiūrėjęs įvykio vaizdo įrašą teismo posėdyje ir jį įvertinęs, padarė išvadą, jog įraše aiškiai užfiksuota ir matoma, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. maždaug 100 m. atstumu nuo Respublikos Prezidentūros įvyksta žmogaus užpuolimas – stovintis dešinėje asmuo ranka suduoda smūgius į galvą asmeniui, stovinčiam kairėje, po to jį dviem rankom pargriauna ant žemės ir koja smūgiu iš viršaus smūgiuoja gulinčiam ant žemės asmeniui. Po to užpuolikas iš nukentėjusiojo paima krepšį ir sudavęs jam kelis smūgius, sėda į automobilį Ford Focus, tuo metu įsijungia automobilio skirtingų pusių posūkio signalai, įjungiami priekiniai žibintai. Tuo metu pro automobilį pravažiuoja dviratininkas, užpuolikas kelis kartus bando užvesti automobilį. Išlipęs iš automobilio jis nuotolinio valdymo pulteliu užrakina automobilį ir vėl jį atrakina. Užpuolikas vėl sėdasi į automobilį, bandydamas jį užvesti, nuolat miksi posūkio ir avarinis signalai. Tai trunka nemažą laiko tarpą, vėliau jis išlipęs iš automobilio nueina prie nukentėjusiojo, po to paeina į šalį prie gatvės apšvietimo žibinto, kur yra daugiau šviesos ir analizuoja nuotolinio valdymo pultelio mechanizmą, vėliau jis atrakina išjungia signalizaciją, užveda automobilį ir nuvažiuoja, ant žemės palikęs gulėti nukentėjusįjį. Vėliau (3 val. 21 min. 14 sek.) prie nukentėjusiojo prieina du pareigūnai: pareiškėja ir R.D., pastarasis pasilenkia prie nukentėjusiojo, jie nueina, vėliau atvyksta policijos pareigūnai ir medicinos pagalba. Teismo nuomone, vaizdo įrašas yra aiškus ir iš vykstančių veiksmų aiškiai matosi, kad vyksta nusikaltimas, o ne paprastas dviejų žmonių bendravimas, todėl pareiškėjai dėl to negalėjo kilti abejonių ir nebuvo reikalingumo papildomai stebėti, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Teismas pripažino, jog dėl šių priežasčių pareiškėjos pozicija, kad vaizdą reikėjo peržiūrėti keliomis skirtingomis kameromis, siekiant įsitikinti, jog vyksta nusikaltimas, yra nepagrįsta.

Teismas akcentavo, jog pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; be to, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 punktai, 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi pareigą užtikrinti savalaikį ir išsamų informacijos perdavimą, vykdyti pasiruošimo, gynybinius, gelbėjimo ar evakuacijos veiksmus ekstremaliomis situacijomis, atsakyti už paskirto saugomo objekto apsaugos pamainos, atliekančios fizinės apsaugos funkcijas, pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą; vykdyti skyriaus viršininko, skyriaus viršininko pavaduotojo pavedimus, ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas (Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus nuostatų 5.3, 5.6, 15.2, 15.5 punktai). Remiantis šiomis nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nevykdė jai, kaip Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui privalomo nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principo, t. y. sužinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat pati būdama jos liudytoja, nesiėmė ir neorganizavo būtinų neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, nesiėmė ir neorganizavo priemonių sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, įtariamąjį padariusį nusikalstamą veiką, taip pat gavusi žinių apie padarytą nusikalstamą veiką prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros dėl neatsargumo per vėlai pranešė apie tai policijai ir Departamento Operatyvaus valdymo skyriui, ji taip pat netinkamai organizavo bejėgiškoje būklėje esančiam nukentėjusiajam neatidėliotinos medicinos ar kitos būtinos pagalbos suteikimą. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatliko ar netinkamai atliko pareigūnui priskiriamų pareigų, dėl ko buvo padaryta žala asmens sveikatai ir turtui.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip nustatyta byloje, nuo nusikaltimo fiksavimo pradžios (3 val. 6 min. 42 sek.) iki pareigūnų atvykimo į įvykio vietą (3 val. 21 min. 14 sek.) praėjo 15 min. 26 sekundės, o iš „700“ posto pareigūnai įvykio vietą būtų pasiekę per 2 minutes, pareiškėja negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes peržiūrėdama vaizdą per skirtingas kameras, ir tai, kodėl iš karto į įvykio vietą nepasiuntė tuo metu budėjusių pareigūnų. Be to, iš video įrašo matyti, kad gavusi informaciją apie galimai daromą pažeidimą, pareiškėja monitorinėje išbūna apie 8 min. (nuo 3 val. 5 min. 17 sek. iki 3 val. 13 min. 3 sek.), todėl darytina išvada, kad pareiškėja, turėdama realias galimybes užkardyti nusikalstamą veiką ir suteikti pagalbą nukentėjusiajam asmeniui, tačiau delsė ir nesiėmė operatyvinių priemonių. Tokiu būdu pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas ir savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 punktus, Vadovybės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Departamento direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus nuostatų 5.3, 5.6, 15.2, 15.5 punktus, Departamento 2004 m. rugpjūčio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. 3V-12RN patvirtintos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus bendrosios darbo instrukcijos (1) 20.2, 20.3, 20.5 punktų reikalavimus. Todėl, teismo nuomone, atsakovas pagrįstai pasielgė ir skundžiamu įsakymu, neperžengdamas savo kompetencijos ribų bei laikydamasis teisės aktų reikalavimų, teisėtai paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pažeminimą pareigose ir perkėlė pareiškėją iš Pastatų apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų į viena pakopa žemesnes, Pastatų apsaugos skyriaus specialistės (A lygis, kategorija 8) pareigas.

Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad skundžiamame įsakyme nurodyta 2008 m. lapkričio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.TT-171 jai nebuvo įteikta ir su išvados turiniu teisės aktų nustatyta tvarka ji tinkamai nebuvo supažindinta. Teismo vertinimu, šiuos pareiškėjos teiginius neginčijamai paneigia pačios pareiškėjos 2008 m. lapkričio 28 d. ir 2008 m. lapkričio 30 d. padaryti prierašai ant 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. PK-468, kuriais pareiškėja nurodo, kad nesutinka su tyrimo išvadomis bei pareiškėjos 2008 m. lapkričio 28 d. padarytas prierašas ant išvados, kuriuo pareiškėja nurodo, kad su tyrimo medžiaga susipažino ir nesutinka su išvadomis. Teismo nuomone, kadangi pareiškėja 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. PK-46 pasirašymo dieną susipažino ne tik su išvadomis bet ir su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, tokiu būdu pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos ir užtikrinta teisė pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 16.2 ir 28 punktus susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada, tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga bei įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Teismas atmetė ir kitą pareiškėjos skundo argumentą, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nors jame nurodyta, kad jai skiriama tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose, perkeliant pareiškėją į viena pakopa žemesnes Pastatų apsaugos skyriaus specialistės (A lygis, kategorija 8) pareigas, tačiau faktiškai ji buvo pažeminta dviem pakopomis – nuo Pastatų apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės iki specialistės. Tuo tarpu tarnybinė pakopa apibūdinama tarnybiniu pavaldumu ir priklausomybe, o ne statutinio valstybės tarnautojo užimamų pareigų lygiu ar kategorija. Departamento Pastatų apsaugos skyriuje, remiantis pavaldumo priklausomybe, žemesne pareigybė už pareiškėjo buvusiąją (vyriausiojo specialisto, A 12) ir yra specialisto pareigybe (A 8). Pagal pavaldumą nėra tarpinės grandies tarp vyriausiojo specialisto ir specialisto pareigybės, specialistas (A 8) yra tiesiogiai pavaldus vyriausiajam specialistui (A 12). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, jog pareiškėja teisėtai buvo perkelta į viena pakopa žemesnes pareigas.

Teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma (2008 m. lapkričio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada, per tarnybinį patikrinimą surinkta medžiaga, tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais, bylos šalių ir liudytojų parodymais teisme, vaizdo įrašu) ir anksčiau aptartais argumentais, padarė išvadą, kad Vadovybės apsaugos departamento prie VRM 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. PK-468 „Dėl M.K. pažeminimo pareigose“ paskirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – pažeminimą pareigose, perkeliant į viena pakopa žemesnes Pastatų apsaugos skyriaus specialistės (A lygis, kategorija 8) pareigas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos reikalavimai grąžinti ją į Vadovybės apsaugos departamento Pastatų apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, atmestini.