Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo A. K. buvo pripa­žin­ta neveiksnia, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys A. K., J. K., Veisiejų socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2435-214/2015 nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2435-214/2015 A. K. pripažinta neveiksnia (e. b. T 1, b. l. 18-19). Nagrinėjant minėtą civilinę bylą jai buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būklei nustatyti ir iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad ji nuo 1978 metų serga psichikos liga, jai konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0) ir ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-3435-214/2015 b. l. 105-106).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, įvertinus tai, kad globėjas per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinė A. K. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose A. K. yra neveiksni, o kuriose neveiksnumo apribojimas gali būti panaikintas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Teismas, peržiūrėjęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, gali pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą (CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tai reiškia, kad peržiūrint galiojant senajam reguliavimui priimtus sprendimus, teismo sprendime turi būti konkrečiai nurodomos tik neveiksnumo ar riboto veiksnumo sritys, bet neturi būti nurodoma, kuriose srityse asmuo yra veiksnus. Priešingu atveju, jeigu būtų nurodoma kuriose srityse asmuo yra veiksnus, kai ankstesniu sprendimu jis buvo pripažintas visiškai neveiksniu visose srityse, būtų paneigiama paties neveiksnumo tam tikrose srityse instituto esmė. Jeigu teismo sprendime bus nurodytos, kaip prašo pareiškėjas, tiek sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, tiek sritys, kuriose jis pripažįstamas veiksniu, tai prireikus nustatyti tokio asmens teisinę padėtį bet kurioje kitoje srityje, kuri nebus paminėta teismo sprendime, tokio asmens statusas ir jo teisinė padėtis tose srityse taps iš viso neapibrėžta ir neaiški. Todėl priimant teismo sprendimą atmestinas pareiškėjo prašymas sprendime nurodyti sritis, kuriose A. K. pripažįstama veiksnia, nes nustatymas tik tų sričių, kuriose asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, savaime reiškia, jog jis yra veiksnus asmuo visose kitose, teismo sprendime nenurodytose, srityse.

Teismo psichiatrinės ekspertizės akte, surašytame 2015 m. gegužės 12-19 d. ankstesnėje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2435-214/2015, nurodytos tokios šiai bylai reikšmingos aplinkybės: A. K. pirmą kartą gydyta psichiatrijos stacionare 1978 metais; po išrašymo pradėjo vartoti narkotikus, vaistų ambulatoriškai nevartojo ir 1983 metais jai nustatyta šizofrenijos diagnozė; 2006, 2007, 2008, 2001 metais priverstinai gydyta psichiatrinio profilio stacionare pagal teismo nutartis; 2011 m. užpuolė savo motiną ir laisvės alėjoje praeivių akivaizdoje niekino, žemino; buvo atlikta jos stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir nustatyta, kad ji serga lėtininiu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, kuri tuo metu netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; 2014-12-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi A. K. pripažinta nepakaltinama dėl grasinimo nužudyti teisėją ir nuo 2015-03-25 pradėtas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje; ekspertizės metu dominuoja asmenybės defektas emocijų, valios, mąstymo sferose, stebima daugiau negatyvi šizofrenijos simptomatika, absoliučiai nekritiška ligos ir uždraustos veikos atžvilgiu; jai konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0), dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-3435-214/2015 b. l. 105-106).

Peržiūrint galiojantį teismo sprendimą dėl A. K. pripažinimo neveiksnia pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog jos psichinė būklė iš esmės pasikeitė ir reikšmingai pagerėjo.

Globėjas J. K. patvirtino, kad gydymas pagal teismo nutartį Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje motinos būklę buvo stabilizavęs, ji nekėlė pavojaus savo gyvybei ar aplinkinių turtui, bet grįžusi gyventi į namus ji nevartojo vaistų nuo savo ligos, todėl sveikata vėl pablogėjo, ji vėl buvo gydyta psichiatrijos ligoninėje, dėl ko jis, pagal medikų rekomendacijas, apgyvendino motiną Veisiejų socialinės globos namuose, kad jai būtų užtikrinta nuolatinė medicininė priežiūra ir vaistų vartojimas.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-09-14 nutartyje Nr. T-66-737/2017 nurodytos šios aplinkybės, kurios reikšmingos ir šiai civilinei bylai: 2014-12-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi A. K., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje; 2016-03-17 teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis A. K. pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas ir gydymas pratęstas; 2016-11-15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstas; VšĮ Kauno Centro poliklinikos pateiktoje asmens įvertinimo išvadoje nurodyta, kad A. K. ligos atžvilgiu nekritiška, vaistų nevartoja, psichikos sveikatos centre nesilanko, todėl ambulatorinį gydymą tęsti nėra galimybės. Šia nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismas nustatė, kad A. K. jai paskirtos priverčiamosios priemonės nevykdė, tačiau 2017-07-16 -2017-07-25 ji buvo gydyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare, jos būklė išrašant pagerėjo, elgesys skyriuje buvo adekvatus, tolimesniam gydymui buvo nukreipta į psichiatrinio profilio ilgalaikės globos įstaigą ir Veisėjų socialinės globos namų administracija aptvirtino, kad nuo 2017-07-25 A. K. gyvena globos namuose, todėl pratęsė priverčiamąją medicinos priemonę, nes esant pastovaus medikamentinio gydymo poreikiui A. K. paskirtas priverstinis ambulatorinis gydymas turi būti tęsiamas (e. b. T 1, b. l. 101-102).

Byloje pateiktame 2017-10-04 UAB „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. K. nustatyta diagnozė F20.0 – paranoidinė šizofrenija, liga įgavusi nepertraukiamą ir piktybinę formą, o pagal savo psichikos būklę A. K. visuose turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis negali, ji yra neveiksni (e. b. T 1, b. l. 23).

Liudytoju apklaustas Veisėjų socialinės globos namų socialinis darbuotojas K. K. paaiškino, kad A. K. labai ryškiai pasireiškia jai diagnozuotos paranoidinės šizofrenojos požymiai. Jos intelektas yra išlikęs gan stiprus, bet labai dažnai nuo įvairių veiksnių pastiprėja fantazijos, kliedesiai. Ji teigia esą kai kažkas jai yra įmontuota į kūną, teigia, kad viskas aplinkui jai priklauso, ji viską sukūrė. Būna ir dienų kai ji elgiasi adekvačiai, tačiau tos dienos būna retos, ji greitai sudirgzta ir vėl prasideda kliedesiai. Jos sveikatos būklė yra nepastovi, ligos simptomai pasireiškia nuolat, nes nepaisant trumpų pagerėjimų, kliedesiai, kitų žmonių niekinimas jai atsinaujina po kelių dienų. Savitvarkos srityje ji gali savimi pasirūpinti savarankiškai, nes rūpinasi savo švara, supranta kaip reikia rūpintis savo higiena, apsirengia tinkamais rūbais, rūpinasi savo stiliumi. Smulkius buitinius sandorius ji sudaryti gali ir moka elgtis su globos namuose turimais pinigais. Ji moka planuoti išlaidas, visų pinigų iš karto neišleidžia, maistą perka įvertindama kainą ir stengiasi pirkti sveikesnius produktus. Tačiau ji neadekvačiai vertina savo sveikatos padėtį, nepripažįsta savo ligos, turi didybės maniją ir savarankiškai negalėtų savo sveikata pasirūpinti gydymo įstaigose, nes gydytojams kiltų sunkumų, jeigu jie rimtai vertintų jos kliedesius dėl nusiskundimų sveikata. Vaistus ji turi gerti 4 kartus per dieną ir juos išgeria gydytojų ar darbuotojų akivaizdoje. Tačiau ji prašo ir kitų vaistų, kurių iš karto nedavus, netrukus pamiršta, kad prašė ir daugiau nereikalauja. Visose kitose turtinių santykių srityse, susijusiose su sudėtingesniais sandoriais, A. K. interesus turėtų atstovauti globėjas, nes dėl jos kliedesių ir didybės manijos ji nesugebėtų vykdyti turtinių įsipareigojimų. Ji galėtų paimti paskolą, bet nesutiktų grąžinti, nes ji jaučiasi viso ko valdove. Dirbti ji negalėtų dėl savo nestabilios psichinės sveikatos.

Įvertinus ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie neveiksnia pripažintos A. K. sveikatos būklės esminį pagerėjimą nuo jos pripažinimo neveiksnia momento, kuris leistų pripažinti ją veiksnia ar duotų pakankamą pagrindą skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę jos būklei įvertinti. Todėl teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3435-214/2015, ir kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 469 str. 1 d.).

Vertinant A. K. sveiktos būklės pokyčius pažymėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-09-14 nutartimi Nr. T-66-737/2017 A. K. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas, konstatavus pastovaus medikamentinio gydymo poreikį. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog gyvendama namuose A. K. jai paskirtos priverčiamosios priemonės nevykdė, tačiau jos nekeitė į griežtesnę, o priverstinį ambulatorinį gydymą pratęsė įvertinęs tai, kad nuo 2017-07-25 A. K. gyvena globos namuose, kuriuose jai užtikrintas medikamentinis gydymas. Taigi, teismas jau yra konstatavęs, kad A. K. būtinas gydymas, tačiau ji pati savarankiškai nesigydo ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Tačiau net ir nepaisant taikomo gydymo, ligos simptomai ir neadekvatus mąstymas A. K. pasireiškia nuolat, o globos namuose A. K. gydantis psichiatras savo pažymoje konstatavo, jog liga yra įgavusi nepertraukiamą ir piktybinę formą. Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo matyti, kad A. K. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis dėl ryškaus asmenybės defekto visų šizofrenijos formų atveju, esant epizodinei eigai su progresuojančiu defektu (e. b. T 1, b. l. 16). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad jai nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (e. b. T 1, b. l. 17). Į bylą pateiktoje 2017-11-28 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojos išvadoje Nr. VI-59 dėl A. K. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad ji geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus savitvarkos įgūdžių ir politinių santykių įgyvendinimo srityse, geba priimti kasdieninius sprendimus naudodamasi pagalba asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje, tačiau negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose kitose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse, nes nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, dėl savo sveikatos būklės negali savęs atstovauti viešojo administravimo ir kitose įstaigose, savarankiškai gydymo įstaigose nesilanko, o medicinine pagalbą gauna iš ją prižiūrinčių medikų ir Veisiejų globos namų darbuotojų (e. b. T 1, b. l. 24-28).

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos A. K. sveiktos būklė iš esmės nepagerėjo, jai būtinas nuolatinis medikamentinis gydymas, kuriuo pati A. K. niekada nesirūpina ir nuolat yra priverstinai gydoma pagal teismų nutartis. Tačiau net ir reguliariai naudojant vaistus ligos simptomai ir neadekvatus mąstymas bei kliedesiai pasireiškia nuolat, o ilgesnių nei kelios dienos sveikatos pagerėjimo laikotarpių nebūna. Todėl pripažinti ją visiškai veiksnia nėra pagrindo, nes ji nepasveiko ir tai neatitiktų jos interesų, kadangi ji nesugeba adekvačiai vertinti savo sveikatos ir savo galimybių daugelyje gyvenimo sričių, kuriose būtina įvertinti priimamų sprendimų riziką ir būsimas pasekmes.

Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Šiuo atveju remiantis nurodytų rašytinių įrodymų visuma, globėjo ir liudytojo parodymais, pačios A. K. paaiškinimais, teismas sprendžia, kad A. K. konstatuota psichikos liga savaime nėra pagrindas pripažinti ją neveiksnia visose gyvenimo srityse, nes net ir turima psichikos liga kai kuriose gyvenimo srityse netrukdo jai priimti sprendimus, kurie negali pakenkti jos ar kitų asmenų interesams. Todėl neveiksnumas dalyje sričių turi būti panaikinamas. Tačiau kai kuriose srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką ateityje, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, A. K. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės vis dėl to suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, kadangi nesugebėdama adekvačiai vertinti savo galimybių ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdama neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti A. K. neveiksnia keistinas ir nustatytinas sričių, kuriose ji pripažįstama neveiksnia, sąrašas. Tuo tarpu į šį sąrašą nepatenkančiose srityse, kaip minėta, A. K. bus laikoma veiksnia.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad A. K. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo 1983 metų, o jos sveikatos būklė iš esmės negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jai nustatytas tik 15 procentų darbingumas, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl labai riboto darbingumo ir akivaizdaus psichikos sutrikimo pobūdžio, kuriam esant patys darbdaviai galėtų spręsti ar sudaryti su ja sutartį darbo santykių srityje. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri jai nėra aktuali, ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra būtinybės.

A. K. veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (globėją), todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jos teisių šiose srityse. Veiksnumo ribojimas šeimos santykių srityje būtų pateisinamas jeigu asmens psichikos sutrikimas keltų grėsmę nepilnamečiams vaikams, kurių atžvilgiu tėvų valdžią turi toks asmuo. Tačiau A. K. nepilnamečių vaikų neturi, todėl nėra būtinybės riboti jos veiksnumą šeimos santykių srityje.

Taip pat nėra prasmės ir būtinybės riboti A. K. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje ji galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad A. K. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze. Tai reiškia, kad ši sritis nėra aktuali ir veiksnumo ribojimas šioje srityje būtų perteklinis.

Savitvarkos įgūdžių srityje A. K. neveiksnumas panaikintinas, nes socialinio darbuotojos išvadą, kad ji gali savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus šioje srityje, patvirtino tiek globėjas J. K., tiek globos namų darbuotojas, kurie nurodė, kad A. K. savimi ir savo aplinka pasirūpina pati ir suvokia, kad tą daryti reikia. Nors globėjas J. K. išreiškė abejonę ar reikia visiškai panaikinti neveiksnumą šioje srityje, ar palikti motiną ribotai veiksnia, kadangi gyvendama savo namuose ji nesitvarkė ir savęs neprižiūrėjo taip kaip dabar, tačiau neveiksnumo peržiūrėjimo klausimas sprendžiamas pagal dabartinę situaciją, kuri patvirtina, kad A. K. savitvarkos srityje elgiasi adekvačiai, savimi pasirūpina pati ir grėsmės sau nekelia. Jeigu situacija ateityje pasikeis ir A. K. negalės tinkamai pasirūpinti savimi savitvarkos srityje, globėjas galės inicijuoti neveiksnumo nustatymo klausimą šioje srityje.

Nors pareiškėjas prašo pripažinti A. K. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje ribotai veiksnia, tačiau įvertinus globėjo ir liudytoju apklausto globos namų socialinio darbuotojo paaiškinimus teismas sprendžia, nėra būtina riboti veiksnumo šioje srityje, nes A. K. smulkius buitinius sandorius sugeba tinkamai sudaryti savarankiškai ir nekelia grėsmės sau pačiai dėl netinkamų pinigų panaudojimo. Liudytojas K. K. patvirtino, kad su savo socialinės išmokos pinigais A. K. elgiasi adekvačiai, moka planuoti išlaidas, jos pirkiniai yra tikslingi, ji geba pasirinkti prekes pagal kainą ir kokybę. Globėjas J. K. sutinka, kad jo motina gaunama socialine išmoka, kuri lieka atskaičius už globos namų teikiamas paslaugas, gali disponuoti savarankiškai, nes sugeba tą daryti tinkamai. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad nekyla grėsmė, jog disponuodama savo gaunamos socialinės išmokos pinigais, kurie lieka kas mėnesį atskaičius už globos namų paslaugas, A. K. gali pakenti sau ir sudaryti žalingus sandorius, nes jos disponuojamos sumos nebus didelės, o jas tikslingai ir prasmingai išleisti ji sugeba.

Tuo tarpu kitose turtinių santykių srityse ir sveiktos priežiūros asmeninių neturtinių santykių srityje A. K. pripažintina neveiksnia, nes dėl šių sričių sudėtingumo ir poreikio itin atsakingai jas įvertinti, ji dėl savo psichikos ligos negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose srityse, todėl gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių.

Kaip minėta, teismų nutartimis kitose bylose, kuriose teismai rėmėsi teismo psichiatrų išvadomis, ne kartą konstatuota, kad A. K. reikalingas psichikos ligos gydymas, tačiau ji pati nesigydo, jeigu nėra priverstinai gydoma. Pati A. K. savo psichikos ligą neigia ir jaučiasi visiškai pajėgi savarankiškai gyventi, todėl toks požiūris į savo psichinę sveikatą ir būtinybė nuolat gydytis ignoravimas kelia grėsmę jos interesams apskritai visose srityse, kadangi apleidus gydymą ir nustojus vartoti būtinus vaistus ji prarastų gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir visose kitose gyvenimo srityse. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros srityje yra ne tik medicininis, bet ir teisinis veiksnumo apribojimo kriterijus, nes neapribojus A. K. veiksnumo šioje srityje jos interesams visada bus grėsmė. Todėl A. K. sveikatos priežiūros srityje pripažinta neveiksnia, kad jos interesus užtikrintų ir jos sveikata pasirūpintų globėjas.

Tokiose turtinių santykių srityse kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, reikalingi ne tik sugebėjimai priimti sprendimus sandorio sudarymo metu, bet ir sugebėjimas vertinti priimamo sprendimo riziką bei perspektyvas įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Savo finansinį pajėgumą ir būsimas rizikas objektyviai vertinti nėra paprasta net ir visiškai sveikam žmogui, nes tam būtinos ir specialios žinios, ir gebėjimas planuoti savo finansus bei veiksmus, ir patirtis šioje srityje ir svarbiausia adekvatus savo padėties ir galimybių suvokimas. Tuo tarpu psichikos sutrikimą turinčiai, tačiau to net nesuvokiančiai ir kliedesių įtakojamai A. K. savarankiškai priimti teisingus sprendimus šiose srityse būtų itin sunku ir jos sprendimai galėtų būti neprognozuojami bei pakenti jos pačios interesams, nes jai kiltų grėsmė sudarinėti pačiai nenaudingus sandorius. Todėl šiose srityse ji taip pat pripažinta neveiksnia, kad jos interesus apsaugotų ir būtinus sandorius jos interesais galėtų priimti globėjas.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti A. K. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėjas turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2435-214/2015, kuriuo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia.

Pripažinti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) paveldėjimo teisiniai santykiai; 5) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą Lazdijų rūmus.