Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Avižienių k., (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) " vairuotoju, 2015-02-06 vadovaudamasis baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį, vieną kartą teistas 2015-07-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2017-03-31 apie 21.30 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., (duomenys neskelbtini), savo namuose, artimoje aplinkoje, smurtavo savo žmonos V. Š. atžvilgiu, tyčia trenkė dešinės rankos delnu savo žmonai V. Š. į viršugalvį bei dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai V. Š. į kairį šoną, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką tris kartus pastūmė savo žmoną V. Š. abiem rankomis į krūtinės sritį, kas sukėlė V. Š. fizinį skausmą (b.l. 68, 118).

Jis gi, 2017-05-04 apie 21:45 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,98 prom.), savo namuose, artimoje aplinkoje, smurtavo savo žmonos V. Š. atžvilgiu, o būtent: žodinio konflikto metu, keikdamasis necenzūrinias žodžiais, jai pabėgus į lauką prie namų, ją pasivijo sugriebė dešine ranka už dešinės rankos ir pastūmė ją abiem rankomis į nugarą, nuo ko ji pargriuvo. Po to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką vieną kartą delnu sudavė į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. Š. fizinį skausmą (b.l. 107, 118).

Kaltinamasis A. Š. (toliau-kaltinamasis) padaręs šiuos nusikaltimus pripažino iš dalies, paaiškino, kad neprisimena visų aplinkybių, palaikė parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose dėl pirmo epizodo nurodė, kad jis kartu su žmona kartu gyvena apie 3 metus, dažnai pykstasi. Jau 2 kartus jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Jie susipyksta, po ko jo žmona pati parašo pareiškimą į policiją, o paskui pati jo atsiprašo ir jie gyvena toliau. 2017-03-31 jis buvo namuose, miegojo, apie 21 valandą. Jam paskambino jo brolis, kuris paprašė, kad nuvežtų jį iš darbo namo. Jis pradėjo rengtis, užsidėjo striukę, ir pastebėjo, kad dingo jo automobilio raktai, kurie buvo jo striukės kišenėje. Žmona pastebėjo, kad kažko ieško, pasakė, kad mašinos raktelių. Tada ji pasakė, kad ji mašinos raktelius paėmė, bet jam neduos. Nors mašina priklauso jam, žmona jos niekada nevairuoja, vairuotojo pažymėjimo neturi. Jis pradėjo garsiau reikalauti savo raktų. Ji vis tiek jam raktelių nedavė, pasakė, kad jis pabūtų, su vaikais. Bandė savo žmonai paaiškinti, kad nuveš brolį namo ir grįš. Paprašė raktų, 3 ar 4 kartus. Ji jam jų neatidavė. Bandė iš jos raktus atimti. Kiek pamena dešinės rankos alkūne sudavė jai netyčia į kairį šoną, sudavė netyčia, norėdamas paimti raktus. Ji pasakė, kad jai skauda, pasakė, kad kvies policiją ir tada pati atidavė raktelius. Į veidą jis jos nemušė, į šoną kumščiais irgi nemušė. Paėmęs raktus, išvažiavo nuvežti brolio. Kai grįžo, policijos nebebuvo, tačiau mama papasakojo, kad buvo atvažiavusi policija. Kai grįžo ir sužinojo, kad žmona kvietė policiją nuėjo miegoti pas tėvus, kurie gyvena tam pačiame kieme. Dėl antro epizodo parodė, kad 2017-05-04 apie 21:45 val., prasidėjo žodinis konfliktas tarp jo ir žmonos, jis jai priekaištavo, kad ji blogai prižiūri ūkį ir vaikus. Vartojo necenzūriniais žodžiais ant žmonos, o po to kai žmona išbėgo į lauką, jis paskui ją, pasivijęs ją dešine ranką vieną kartą pastūmė. Ji pargriuvo ant žolės. Po to ji atsikėlė. Jis tuo metu paėmė iš jos telefoną, kurį ji laikė rankoje ir sudaužė ant asfalto mesdamas. Jis nebuvo sudavęs žmonai delnu į galvos sritį ir tuo nepripažįsta. Dabar gyvena kartu su šeima, žmonos atsiprašė ir ji jam atleido (b.l. 69-70, 108, 112, 119-120, 177-178).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino iš dalies, jo kaltė padarius šiuos nusikaltimus įrodyta tokiais įrodymais:

2017-03-31 nukentėjusiosios V. Š. protokolu- pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK dėl to, kad 2017-03-31 apie 21.30 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., (duomenys neskelbtini) A. Š., namuose fiziškai smurtavo prieš ją, t. y. 3 kartus trenkė jai taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykį matė 2 jų vaikai D. Š., gim. 2014-07-09 ir K. Š., gim. 2014-07-09. Vaikai įvykio metu nenukentėjo (b.l. 1).

2017-05-04 nukentėjusiosios V. Š. pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK dėl to, kad 2017-05-04 apie 21.30 val. į namus atėjo neblaivus vyras A. Š., kuris išmetė vaikiškas kėdutes į lauką, kurios buvo namie, taip pat vaikiškas mašinytes, kurios buvo lauke, metė į asfaltą ir sulaužė jas. Įėjęs pradėjo kabinėtis prie jos ir vaikų, keikėsi necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje, vėliau pradėjo ją stumdyti, o vaikai pradėjo verkti tai matydami. Ji jį nežymiai pastūmė atgal, tada jis suagresyvėjo, pasakė, kad toj jai trenks. Ji išsigando ir pradėjo bėgti į lauką. Ji nukrito, o pribėgęs vyras trenkė vieną kartą delnu į galvos sritį (b. l. 14).

2017-03-31 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, namas, esantis Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-12).

2017-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, namas, esantis Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., Gėlių g. 17 (b.l. 16-20).

N. V. Š. (toliau-nukentėjusioji ) parodymais, kad 2017-03-31 apie 21.30 val. kilus konfliktui dėl automobilio raktų, tai yra jos vyras norėjo išvažiuoti, o ji norėjo, kad jis prižiūrėtų vaikus. Tai yra jos vyrui paskambino jo brolis ir paprašė, kad jį nuvežtų namo, o ji pasakė, kad kai grįš, kad pabūtų jis su vaikais. Tačiau vyras pasakė, kad jis pavargęs ir eis miegoti. Vyras nedavė raktų, išjungė visame name šviesą ir pats grįžo į kambarį ir priėjęs prie jos dešinės rankos delnu trenkė jai į viršugalvį. Šis vyro smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Po ko jis iš karto trenkė dešinės rankos kumščiu į kairio šono sritį, tai jai sukėlė fizinį skausmą (b.l. 36-37, 43-44, 60, 82-83, 174, 178-179).

2017-04-05 nukentėjusioji V. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 47-52).

2017-03-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-to būrio vyriausiojo patrulio R. F. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-03-31 apie 21.30 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., (duomenys neskelbtini) A. Š., namuose fiziškai smurtavo prieš žmoną V. Š. (b. l. 29-32).

2017-05-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio J. Č. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-05-04 apie 22.15 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., (duomenys neskelbtini) A. Š., namuose fiziškai smurtavo prieš žmoną V. Š. (b. l. 74-77).

Liudytojo J. Č. parodymais, kad 2017-05-04 pagal iš anksto patvirtintą policijos tarnybos grafiką dirbo su vyriausiuoju patruliu K. I.. 22. 15 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Avižienių k., (duomenys neskelbtini) mušasi vyras, yra mažamečių vaikų. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja V. Š., kuri paaiškino, kad sukonfliktavo su savo neblaiviu vyru A. Š.. Ji pasakė, kad jos vyras pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, šaukė ant jos, buvo pargriovęs ant grindų, ir trenkė ranka per galvą. Dėl ko vyras prieš ją smurtavo, pranešėja nepaaiškino. Kad ji pati buvo sudavusi savo vyrui, ji nesakė. V. Š. buvo išsigandusi, paklausė, ar dėl įvykio rašys pareiškimą. Ji pasakė, kad rašys, minėjo, kad tai jau ne pirmas smurtas, kai smurtauja jos vyras A. Š. jos atžvilgiu. Patys vaikai, jam priiminėjant pareiškimą žaidė, neatrodė išsigandę, tik matėsi, kad buvo pasimetę (b.l. 90-91, 175).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 2, 4, 21, 61-65, 92-99, 139).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis savo kaltę dėl 2017-03-31 epizodo pripažino iš dalies, nurodė, kad su kumščiu žmonai nebuvo sudavęs. Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas šios nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, A. Š. trenkė dešinės rankos delnu savo žmonai V. Š. į viršugalvį bei dešinės rankos kumščiu sudavė jai ir į kairį šoną, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kaltinamasis neigė, kad kumščiu sudavė nukentėjusiajai. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia ir nors byloje nėra asmenų, kurie betarpiškai būtų matę patį konfliktą ir smūgių nukentėjusiajai sudavimą ir kategoriškai galėtų tą patvirtinti, tai, teismo nuomone, kaltinamojo kaltės nepaneigia. Vienodos pozicijos dėl nekaltumo laikymasis yra pasirinkta kaltinamojo gynybos taktika. Jo nuoseklių parodymų davimas nereiškia, kad šie kaltinamojo parodymai yra teisingai. Nesant jokių nešališkų liudytojų, teismas iš esmės prieštaringus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus mano esant teisingais ir jais kaip įrodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka neginčijamus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu išanalizuotus duomenis. Teismo manymu, kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus – smūgių sudavimą, patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusiosios parodymai dėl jos sumušimo nekito ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaip nustatyta iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymų, ji visur nurodė vienodas jos sumušimo aplinkybes, kad kaltinamasis 2017-03-31 sudavė į kairį šoną. 2017-04-12 papildomai apklausta nurodė, kad galimai jis sudavė ne kumščiu, o tiesios ranka, tačiau šis smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji dėl kokių nors priežasčių siektų apkaltinti kaltinamąjį ir dėl to duotų jį šmeižiančius nukentėjusios parodymus. Kaltinamojo padaryti du nusikalstamai kvalifikuojami kaip reali sutaptis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas), (b.l. 139).

Teismas, skirdamas A. Š. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta šeimos nario – žmonos atžvilgiu, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. A. Š., 2015-02-06 vadovaudamasis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį, 2015-07-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teistas už analogišką nusikaltimą (teistumas neišnykęs), legaliai dirba, vedęs, išlaiko žmoną ir du vaikus, priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytas 2 bausmes – areštą ir laisvės atėmimą, kurių dydžiai parenkami mažesni, nei šio straipsnio sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai bei kurios iš dalies sudedant subendrinamos ir jam skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė.

Protinga būtų kaltinamajam skirti galutinę arešto bausmė. Arešto bausmė yra trumpalaikis laisvės atėmimas kurios terminas nustatomas iki 90 parų. Galiojantis BK ne numato galimybės areštą vykdymui atidėti ir kaltinamajam skirti pareigas. Kaltinamasis dirba, vedęs ir turi vaikų. Jeigu jam paskirti realų areštą, tai pastarasis laikinai praras legalaus darbo uždarbį ir bausmės paskirimas pakenks šeimos išlaikymui, todėl kaltinamajam galutinė arešto bausmė neskirtina.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. Š. į galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-05-04 iki 2017-05-05 (b.l. 102, 105, 109).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Laisvės bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. Š. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiu, paskiriant pareigas (b.l. 122-146, 182).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintini (b.l. 71-72, 113-115).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su garso įrašais gautas iš Bendrojo pagalbos centro, saugomas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 96, voke prie bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-03-31 epizodas)- 40 parų areštu;

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-05-04 epizodas)- laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes A. Š. subendrinti iš dalies sudedant ir jam paskirti subendrintą galutinę bausmę-laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. Š. į galutinės laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-04 iki 2017-05-05.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1), 4), 5) 6), 10) punktais, 3 dalimi 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams ir per šį laiką skirti pareigas-auklėti, prižiūrėti bei materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, rūpintys jų sveikatą bei išlaikyti juos, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo- nedelsiant pradėti auklėti, prižiūrėti bei materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, rūpintys jų sveikatą bei išlaikyti juos.

5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. Š. paskirtus rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su garso įrašais gautą iš Bendrojo pagalbos centro, saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.