- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1982-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00942-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Formateka“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“ vadovo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2355-264/2016, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Formateka“ restruktūrizavimo bylą ir šiai bendrovei pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą iškelta bankroto byla, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2016 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Formateka“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-2355-264/2016). Reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pareiškėja grindė tuo, kad įmonė nuo 2015 m. IV ketvirčio nevykdo įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui, jos įsiskolinimas 2016 m. liepos 1 d. duomenimis buvo 51 478,77 Eur. Nors draudėja buvo raginama atsiskaityti, tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. Skolos nepavyko išieškoti ir priverstinėmis priemonėmis. Nurodytos aplinkybės bei tai, kad bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto, kad 2015 m. ir 2016 m. gegužės 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo turto vertę, patvirtina sunkią atsakovės finansinę padėtį ir sudaro pagrindą iškelti jai bankroto bylą.Pareiškėjas UAB „Formateka“ vadovas A. L. 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jo vadovaujamai bendrovei restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. eB2-2422-264/2016).Pareiškėjo teigimu, UAB „Formateka“ susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, dėl kurių vėluojama atsiskaityti su kreditoriais. Finansinių sunkumų priežastys – vykdant sutartis su užsakovais netiksliai apskaičiuoti projektinės gamybos savikaina ir darbų įgyvendinimo terminai. Nesėkmingas sandorių vykdymas lėmė didelius nuostolius, dėl to įmonei tapo sudėtinga laiku įvykdyti kitus gamybos užsakymus, einamuosius mokėjimus, trūko lėšų medžiagoms įsigyti, o tai lėmė bendrovės apyvartos sumažėjimą 2015 metais. Bendrovė siekė išsaugoti profesionalius darbuotojus (patyrusius specialistus), todėl išaugo jos įsiskolinimai, susiję su darbo užmokesčiu. Dėl vėluojančių atsiskaitymų UAB „Formateka“ atsiskaitomosios sąskaitos yra areštuotos, dėl ko yra apsunkinta įmonės einamoji veikla. Restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė numato uždirbti pajamas ir atstatyti įmonės mokumą, vykdydama gamybinę veiklą ir iš to uždirbdama pajamas, atgaudama lėšas sumažinant debitorių įsiskolinimus, gaudama pajamas parduodant turtą.Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nurodytos civilinės bylos sujungtos į vieną, paliekant bylos Nr. eB2-2355-264/2016.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Formateka“ bankroto bylą ir iškėlė bendrovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. G..Teismas nustatė, kad atsakovės 2016 m. rugpjūčio 12 d. balanse turto apskaityta už 290 687 Eur, iš kurio ilgalaikio – 111 589 Eur, trumpalaikio – 179 098; per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 333 466 Eur. Nors restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonės ilgalaikį turtą sudaro materialus ir nematerialus turtas, tačiau šio turto vertei pagrįsti nepateikta jokių įrodymų ar paaiškinimų. Teismas nustatė, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto ir nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę, kuri yra areštuota. Įmonės trumpalaikį turtą sudaro 179 098 Eur, iš kurių 141 634 Eur – debitorių skolos. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektai, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas, o nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016). Kadangi byloje nepateikta duomenų apie UAB „Formateka“ galimybes ar ketinimus susigrąžinti debitorių įsiskolinimus, teismas sprendė, kad įmonės balanse apskaityto trumpalaikio turto vertė nėra reali. Pagal atsakovės pateiktą sąrašą pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 138 809,91 Eur. Išanalizavęs kreditorių sąrašą, teismas nustatė, kad kai kurios jame nurodytos skolos neįtrauktos į pradelstų skolų sumą. Be to, nors VSDFV viešai skelbiamais duomenimis atsakovės skola VSDF biudžetui – 62 952,14 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. sąrašo duomenimis skola šiam kreditoriui – 55 449,65 Eur. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovės nurodytos kreditoriams pradelstos skolos pagrįstumu. Teismas nustatė, kad klausimo dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo nagrinėjimo metu pradelsta įmonės įsipareigojimų kreditoriams suma – 200 199,48 Eur. Įvertinęs ankstesnių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų rodiklius, teismas nustatė, kad santykis nuo 2013 m. atitiko nustatytąjį Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje, įmonė veikė nuostolingai, sumažėjo jos darbuotojų skaičius. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. balanso duomenimis atsakovės su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 199 970 Eur. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio 1 punkto prasme. Vertindamas įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, teismas nustatė, kad I eilės kreditorių finansinių reikalavimų iki 2017 m. gruodžio 31 d. numatoma padengti 68 000 Eur, iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 78 000 Eur, iki 2019 m. gruodžio 31 d. numatoma padengti 38 192 Eur I eilės ir 50 000 Eur II eilės kreditorių finansinių reikalavimų. Prognozuojamo pelno ataskaitoje nurodoma, kad 2017 m. įmonė gaus 20 107 Eur pelno, 2018 m – 29 221 Eur, 2019 m. – 34 510 Eur, 2020 m. birželio mėnesį – 25 775 Eur. Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys leidžia abejoti atsakovės atsiskaitymo su kreditoriais galimybėmis, kadangi kreditoriams kiekvienais metais numatomos skirti sumos yra ženkliai didesnės, nei prognozuojamas gauti įmonės grynasis pelnas. Be to, verslo plane nėra pateikiama jokių realių veiklos priemonių, kurios galėtų pagerinti įmonės finansinius rodiklius bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir pelningai tęsti įmonės veiklą. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, jos nemokumas tęsiasi jau ne vienerius metus, įsiskolinimai tik didėja, tame tarpe ir su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, UAB „Formateka“ pripažintina nemokia ir nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pripažinęs, kad atsakovė yra nemoki, teismas ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Formateka“ vadovas A. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Formateka“ restruktūrizavimo bylą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kartu su skundu pateikiamas 2016 m. rugsėjo 14 d. kreditorių sąrašas įrodo, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai sudaro 334 042 Eur, tačiau iš jų pradelsta tik 123 558,26 Eur. Dauguma bendrovės kreditorių yra suinteresuoti, kad bendrovė nebankrutuotų ir jai būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Kreditoriai sutinka atidėti skolų sumokėjimo terminą, tokiais savo veiksmais siekdami prisidėti prie įmonės veiklos atkūrimo ir išsaugojimo.Teismas netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Faktinei aplinkybei dėl įmonės nemokumo teisingai konstatuoti yra būtinas abiejų paminėtoje teisės normoje nustatytų sąlygų egzistavimas. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydžio ir balansinio turto vertės santykio. Atsakovė nėra viešai paskelbusi ar kitaip pranešusi, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Be to, remiantis naujausiais finansinės atskaitomybės duomenimis, bendrovės turto vertė – 296 367 Eur, kurią sudaro 111 589 Eur ilgalaikis turtas ir 184 778 Eur trumpalaikis turtas, o pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams – 123 558,26 Eur. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neteisingai apskaičiavo ir įvertino įmonės pradelstų finansinių įsipareigojimų ir turto santykį, todėl iškilo būtinybė pateikti naujus finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie dėl savo reikšmės įmonės finansinei padėčiai nustatyti prijungtini prie bylos CPK 314 straipsnio pagrindu.Teismas neobjektyviai ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 200 199,48 Eur. Atsakovės su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę jos turto vertės. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nedisponuoja balanse apskaityta trumpalaikio turto verte. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu patvirtinto 2 – ojo Verslo apskaitos standarto 5 straipsnis nustato, kad balanse pateikta informacija turi teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę paskutinio ataskaitinio laikotarpio dieną. Per vienerius metus gautinų sumų eilutėje parodomos pirkėjų, įmonių grupės įmonių ir asocijuotų įmonių skolos, kitos gautinos sumos. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu patvirtinto 32 – ojo verslo apskaitos standarto 4 straipsnis nustato, kad įmonės turto tikroji vertė – suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą. Tikrosios vertės nustatymas grindžiamas prielaida, kad rinkos dalyviai vertės nustatymo dieną pagal to turto pardavimo ar įsipareigojimo perleidimo sandorį pasikeičia turtu arba įsipareigojimu įprastomis rinkos sąlygomis. Paminėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad įmonės balanse nurodytino turto vertė teisingai parodo ir apibrėžia įmonės turto vertę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo buvo nurodyta, kad bendrovė ketina inicijuoti teisminius procesus dėl skolų iš debitorių priteisimo ir vykdomuosius dokumentus perduoti vykdyti antstoliams.Vertindamas bendrovės balanso duomenis, teismas neatsižvelgė, kad bendrovė pajamoms uždirbti naudoja įrengimus, kurie balanse apskaityti 107 179 Eur suma, nors šių įrenginių rinkos vertė yra žymiai didesnė. Ši vertė bus tikslinama inicijuotame restruktūrizavimo procese.Teismas neįvertino, kad restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė numato uždirbti pajamas ir atstatyti mokumą iš kitų šaltinių – vykdomos veiklos ir gautino pelno. Atsakovė turi pelningų užsakymų, tačiau pasiekti maksimalių rezultatų jai trukdė dėl įsiskolinimų areštuotos sąskaitos, apyvartinių lėšų trūkumas. Gaunami avansai einamiesiems užsakymams vykdyti buvo naudojami skolų dengimui. Šiuo metu yra pasiekti susitarimai su užsakovais, užtikrinant gamybos apkrovimą keliems mėnesiams į priekį: užsakymų vertė sudaro apie 35 295,70 Eur (su PVM), su klientais derinamų naujų užsakymų vertė – apie 17 400 Eur (su PVM). Prognozuojama, kad restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu UAB „Formateka“ pasieks vidutinę 33 138 Eur apyvartą, o vėlesniais laikotarpiais įmonės apyvarta bus nuosekliai didinama. Restruktūrizavimo plano laikotarpiu bendrovė ketina parduoti dalį turto. Įmonė inventorizavo turimą įrengimų ūkį ir pagal sudarytą planą, atsižvelgiant į pasikeitusį paslaugų poreikį rinkoje, konkurentų siūlomas paslaugas ir kainodarą, po restruktūrizavimo plano patvirtinimo, suderinus su kreditoriais, dalį įrengimų ketina parduoti, lėšas panaudojant naujų staklių įsigijimui, tokiu būdu praplečiant siūlomas paslaugas ir padidinant bendrovės efektyvumą. Rengiant įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, turi būti nurodoma tik preliminarus verslo planas, o ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės turi būti išsamiai detalizuotos ir aptariamos įmonės restruktūrizavimo plane. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse preliminarūs veiksmai, kuriuos įmonė ketina įgyvendinti restruktūrizavimo proceso metu, yra detalizuoti, taip pat pateikti atitinkami skaičiavimai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad metmenyse nėra pateikta jokių realių bendrovės veiklos priemonių, kurios pagerintų įmonės finansinius rodiklius bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo detalizuotos aplinkybės dėl įmonės veiklos vykdymo, t. y. nurodyta, kad atsakovė iki šiol užsiima ir vykdo gamybą – gamina pūtimo formas PET butelių gamybai, presformas plastmasės ir gumos gaminiams, štampus, nestandartinę įrangą, mechaniškai apdirbamas detales, t. y. gauna pajamas, patiria išlaidas; įmonėje šiuo metu dirba 30 darbuotojų, įmonė sudarinėja sutartis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrovė veiklos nėra nutraukusi ir turi galimybę atkurti mokumą bei plėtoti sėkmingai vykdomą ūkinę veiklą.Priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo atsižvelgti į teismų praktiką, kad konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, bus padaryta didesnė žala; poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą, nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VSDFV Kauno skyrius prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovės 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina jos nemokumą, nes mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 306 876 Eur Eur, viršijo balanse apskaityto turto vertę – 205 846 Eur. Pagal UAB „Formateka“ teismui pateiktą debitorių sąrašą didžioji dalis debitorių skolų turėjo būti grąžintos 1999-2008 metais. Kadangi šie įsiskolinimai bendrovei yra gana seni, kyla pagrįstų abejonių dėl skolų susigrąžinimo realumo.Nors restruktūrizavimo metmenys yra tam tikros įmonės veiklos gairės, tačiau metmenys taip pat neturi būti itin paviršutiniški, abstraktūs, tik deklaracija, nes jų turinio turėtų pakakti pagrįstoms prielaidoms, kad įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę – komercinę veiklą, susiformuoti. Atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodė konkrečių priemonių, kaip bus siekiama atkurti įmonės mokumą. Teismui pateiktas preliminarus jos verslo planas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, o įmonės realūs veiksmai įrodo, kad UAB „Formateka“ nesugeba ne tik padengti susidariusio įsiskolinimo VSDF biudžetui, bet ir nemoka privalomųjų einamųjų mokėjimų.Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad UAB „Formateka“ jau 2 kartus buvo inicijuotos bankroto bylos iškėlimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – UAB „Formateka“ 2016 m. rugsėjo 14 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, 2016 m. rugsėjo 14 d. kreditorių, debitorių sąrašus, pagrindinių įmonės įrenginių / skaitiklių sąrašą. Pateiktais naujais duomenimis apeliantas grindžia skundo argumentus, kad teismas neteisingai apskaičiavo ir įvertino įmonės pradelstų finansinių įsipareigojimų ir turto vertės santykį.2016 m. spalio 26 d. apeliantė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – kreditorių sutikimus dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, debitorių įsiskolinimų išieškojimo sutartį, pardavimų sąrašą, darbo užmokesčio apskaitos sąrašą, atsiskaitomosios sąskaitos įrašus, 2016 m. spalio mėnesio darbų planą, 2016 m. spalio 24 d. pramoninių peilių komplekto pagaminimo sutartį, komercinius pasiūlymus, 2016 m. spalio 20 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sprendimą dėl nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos pripažinimo netekusiu galios. Nurodytais dokumentais apeliantas siekia atsikirsti į pareiškėjos VSDFV Kauno skyriaus atsiliepimo į skundą argumentus bei papildomai pagrįsti skunde nurodomas aplinkybes.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtais dokumentais yra grindžiami atskirojo skundo argumentai, nenustačius apelianto procesiniuose veiksmuose piktnaudžiavimo nesavalaikiai teikiant įrodymus, pateikti nauji įrodymai prijungiami prie bylos ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas priima ir apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes tokią teisę (teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu) bylos šalis (dalyvis) turi CPK 42 straipsnio, 47 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio nustatytais pagrindais.
Dėl skundo argumentų
2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ĮBĮ redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.Nagrinėjamu atveju byloje buvo gautas VSDFV Kauno skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Formateka“ iškėlimo ir atsakovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo, todėl laikantis ĮBĮ įtvirtinto civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimo reglamentavimo minėti pareiškimai pagrįstai buvo nagrinėjami kartu. Bylos nagrinėjimo metu padarius išvadą, kad atsakovė yra nemoki, įmonės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo buvo atmestas, iškeliant atsakovei bankroto bylą.Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų. Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės nemokumą, rėmėsi bendrovės 2016 m. rugpjūčio 12 d. finansinės atskaitomybės dokumentais, kreditorių sąrašu. Nors formaliai vertinant paminėtus dokumentus matyti, kad juose apskaityti bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams rodikliai nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas), nes 2016 m. rugpjūčio 12 d. balanse apskaityta 290 687 Eur turto, o pradelsti įmonės įsipareigojimai šiai dienai nurodyti 138 809,91 Eur, tačiau, kaip minėta, teisinę reikšmę sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą turi šių rodiklių realumas.Vertindamas atsakovės pateikto 2016 m. rugpjūčio 12 d. balanso duomenis, teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jame apskaityto 111 589 Eur ilgalaikio turto vertę. Be to, viešųjų registrų duomenys tvirtina, kad atsakovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę, tačiau disponavimas ja apribotas dėl šiam turtui pritaikyto arešto pagal kreditorių reikalavimus. Nors skunde teigiama, kad atsakovė turi įrenginių, kurių vertė 2016 m. rugsėjo 14 d. balanso duomenimis – 106 179 Eur, o reali rinkos vertė žymiai didesnė, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokius argumentus (CPK 178 straipsnis). Kartu su skundu pateiktas pačios atsakovės sudarytas ir apelianto pasirašytas įrenginių / skaitiklių sąrašas ir jame nurodyta atitinkama šių daiktų vertė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kurie galėtų patvirtinti 2016 m. rugsėjo 14 d. balanse apskaitytą ilgalaikio turto – mašinų ir įrenginių – vertę bei skunde deklaruojamą žymiai didesnę šio turto vertę (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad lyginant 2016 m. rugpjūčio 12 d., rugsėjo 14 d. balansus su 2015 m. balansu, matyti, kad atsakovės ilgalaikio materialaus turto vertė per mažiau nei metus laiko padidėjo nuo 16 024 Eur iki 111 566 Eur, tačiau apeliantas nepateikė duomenų, kas lėmė tokį staigų nurodyto turto vertės išaugimą (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas dėl 2016 m. rugpjūčio 12 d. balanse apskaityto 179 098 Eur trumpalaikio atsakovės turto, kurio didžiąją dalį – 141 634 Eur – sudaro debitorių įsiskolinimai, vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nagrinėjamam klausimui aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas, o nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016). Kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie galimybes iš debitorių susigrąžinti skolas, teismas turėjo pagrindą išvadai, kad įmonė realiai nedisponuoja 141 634 Eur trumpalaikiu turtu. Šią išvadą patvirtina ir atsakovės debitorių sąrašas, iš kurio matyti, kad nemaža dalis įsiskolinimų įmonei yra senesni nei 10 metų, kai kurie jų susidarė dar 1999 – 2001 m. laikotarpiu, be to, nemažai debitorių – užsienio juridiniai asmenys. Nustatyti duomenys patvirtina, kad realus skolų išieškojimas iš tokių skolininkų yra mažai tikėtinas (CPK 185 straipsnis). Apeliantas nepateikė įrodymų ir 2016 m. rugsėjo 14 d. balanse apskaityto trumpalaikio turto vertei (184 778 Eur) pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Vien skunde deklaruojamas ketinimas inicijuoti teisminius procesus dėl skolų iš debitorių priteisimo jokios įrodomosios vertės, sprendžiant trumpalaikio atsakovės turto realumo klausimą, neturi, todėl nepaneigia aptartos teismo išvados. Nurodyto apelianto deklaruojamo teiginio pagrįstumo neįrodo ir kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikta atsakovės ir UAB „Alfa grupė“ 2016 m. rugsėjo 5 d. sudaryta debitorių skolų išieškojimo sutartis. Šia sutartimi šalys sulygo, kad debitorių skolos bus išieškomos iš sutarties priede Nr. 1 nurodytų juridinių asmenų, tačiau apeliantas nei nurodyto sutarties priedo, nei kitų duomenų, patvirtinančių sutarties vykdymą, nepateikė. Tuo tarpu vien sutarties su skolų išieškojimo bendrove sudarymo faktas nepatvirtina atsakovei palankios 10 metų ir senesnių debitorių skolų išieškojimo perspektyvos (CPK 185 straipsnis). Trumpalaikio turto vertės realumo nepatvirtina ir skunde akcentuojami Verslo apskaitos standartuose nustatyti reikalavimai juridinio asmens balansui. Nurodytų teisės aktų nuostatos nepaneigia atsakovės pareigos pagrįsti finansiniuose dokumentuose apskaitytus rodiklius ir nesudaro pagrindo teismui tokius dokumentus vertinti formaliai.Šios nutarties 23-25 punktuose nurodyti argumentai patvirtina, kad UAB „Formateka“ disponuojamo turto vertė yra žymiai mažesnė nei deklaruojama 2016 m. rugpjūčio 12 d., rugsėjo 14 d. balansuose ir pradelsti įsipareigojimai viršija realią įmonės turto vertę (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Be to, nors 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių sąrašo duomenimis atsakovė nurodytai datai pradelstų įsipareigojimų turėjo 138 809,91 Eur, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ši suma nėra tiksli – kai kurios sąraše nurodytos skolos neįtrauktos į pradelstų skolų sumą, nors jų mokėjimo terminai yra suėję. Taip pat teismas nustatė, kad klausimo dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo nagrinėjimo metu pastarosios skola VSDF biudžetui išaugo nuo kreditorių sąraše nurodytos 55 449,69 Eur iki 62 952,14 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas pagrįstai įvertino nurodytus duomenis, kurie patvirtina, kad pradelsta atsakovės įsipareigojimų kreditoriams suma – 200 199,48 Eur. Su skundu apeliantas pateikė 2016 m. rugsėjo 14 d. įmonės kreditorių sąrašą, kurio pagrindu teigia, kad pradelsti jos įsipareigojimai kreditoriams – 123 558,26 Eur, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šiame sąraše nurodytą pradelstų įsipareigojimų sumą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantas teigia, kad dauguma įmonės kreditorių yra suinteresuoti, jog įmonė nebankrutuotų ir sutinka atidėti skolų sumokėjimo terminus. Šiam argumentui pagrįsti kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti 17 darbuotojų ir kelių kitų kreditorių sutikimai dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Kreditorių sutikimuose numatyta, kad sutikimai suteikiami siekiant susigrąžinti atitinkamų dydžių įsiskolinimus iš atsakovės. Toks sutikimų pobūdis neleidžia spręsti nei apie kreditorių sutikimą atidėti atsakovei skolų sumokėjimo terminus, nei apie sutikimą skolas atgauti restruktūrizavimo proceso metu (CPK 185 straipsnis). Be to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams ir toliau didėja – skundžiamos nutarties priėmimo metu įmonės įsipareigojimai VSDF biudžetui, kaip minėta, sudarė 62 952,14 Eur sumą, šiuo metu pradelstų įsipareigojimų šiai kreditorei suma – 75 362,76 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti paties apelianto sudaryti ir pasirašyti pardavimų sąrašai, darbų planai, komerciniai pasiūlymai tretiesiems asmenims, sutartis dėl 5 445 Eur vertės pramoninių peilių komplekto pagaminimo bei duomenys apie nežymios dalies įsiskolinimų atskiriems įmonės darbuotojams padengimą nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo ir šiuo pagrindu keltinos bankroto bylos (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas) pagrįstumą ir teisėtumą.Atsakovės nemokumą taip pat patvirtinta ir kitos bylos, viešų registrų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatytos aplinkybės: nuo 2012 m. besitęsianti nuostolinga įmonės veikla; sumažėjęs darbuotojų skaičius (nuo 38 iki 24); ilgą laiką besitęsiantis įsipareigojimų valstybei ir kitiems kreditoriams, tame tarpe ir darbuotojams, nevykdymas (atsakovės darbuotojai ir kiti kreditoriai yra inicijavę nemažai teisminių procesų dėl skolų priteisimo, vien su darbo santykiais susiję atsakovės įsipareigojimai sudaro 199 970 Eur). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kiti įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai – UAB „Formateka“ vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir negali vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai).Skunde akcentuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl poreikio išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, ginčo atveju nėra aktuali, kadangi ši praktika taikytina įmonėms, kurių finansiniai sunkumai, priešingai nei nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie tęstinio pobūdžio sunkumai teismo gali būti pripažinti paneigiančiais įmonės restruktūrizavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Aptariamu atveju atskirojo skundo argumentais iš esmės nepaneigiamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „Formateka“ finansiniai sunkumai tęsiasi nuo 2013 m., bendrovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, tame tarpe ir darbuotojams, pradelsta jos įsipareigojimų suma – 200 199,48 Eur ir toliau didėja. Nurodytos ir kitos šioje nutartyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad įmonės patiriami finansiniai sunkumai yra ilgai besitęsiantys, nuolatinio pobūdžio, todėl restruktūrizavimo proceso taikymas atsakovei nėra tikslingas. Nustačius, kad UAB „Formateka“ yra nemoki, vėluoja atsiskaityti su darbuotojais ir negali vykdyti įsipareigojimų, restruktūrizavimo byla šiai įmonei negali būti keliama, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su restruktūrizavimo plano metmenų vertinimu.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Formateka“ keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.