- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-154-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- Garažų statybos, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 30
- Kategorijos
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-52-90/2010 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 30 dėl pripažinimo išstojusiu iš bendrijos narių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. N. ieškiniu (t.1, b.l. 2-5) prašė pripažinti, kad jis, A. N., nuo 2001 metų pabaigos yra išstojęs iš Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 30 narių.
Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas 2001 metų pabaigoje Alytaus garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 30 visuotinio susirinkimo metu pareiškė, kad išstoja iš bendrijos, todėl nuo 2010 m. pabaigos nėra bendrijos narys. Atsakovė, atstovaujama bendrijos pirmininkės E. S., nepripažįsta, kad ieškovas yra išstojęs iš bendrijos narių, tačiau nenurodo nesutikimo teisinių pagrindų. Tokiais veiksmais yra pažeidžiama ieškovo teisė į privatinę nuosavybę bei pasirinkimo teisė būti ar nebūti kokios nors bendrijos nariu. Pateikus laisvos formos rašytinį pareiškimą apie išstojimą iš bendrijos narių, tuo metu buvusio bendrijos pirmininko A. M. nurodymu sumokėjo iki išstojimo iš bendrijos priklausančius mokėti mokesčius ir laikė save išstojusiu iš bendrijos. Nuo 2001 m. pabaigos iki 2005m. bendrijos administracija pretenzijų ar reikalavimų ieškovui nereiškė. Tik 2005 m. vasario 14 d. bendrijos pirmininke išrinkta E. S. pareiškė pretenzijas dėl nesumokėtų mokesčių. Ieškovas mokėjo žemės mokestį, mokesčius už elektros sunaudojimą. Nuo 2002 m. nemokėjo nario mokesčio, nes nėra bendrijos narys.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m, kovo 30 d. sprendimu (t.1, b.l. 169-170) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas yra Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 30 garažo bokso Nr. 57 savininkas. Ieškovas ir kiti garažų savininkai susivieniję į bendriją. Teismas nustatė, jog byloje nėra ieškovo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad jis tinkamai išstojo iš bendrijos, pareiškimo dėl išstojimo iš bendrijos narių nebuvo, todėl šis klausimas nebuvo svarstomas. Ieškovas nesilaikė bendrijos įstatų, konfliktavo su bendrija, nemokėjo nustatytų metinių ūkinių išlaidų mokesčių, kuriuos Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priteisė bendrijai kaip bendrijos nario skolą. Šį teismo sprendimą Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nutraukti bylą vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 2 p. Ieškovas neprašė nagrinėti bylą ypatingos teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ieškovas neprašo būti atleidžiamas iš bendrijos narių, o prašo pripažinti, kad jis nėra bendrijos nariu nuo 2001 m. Teismas nurodė, kad prašymas būti atleidžiamu iš bendrijos narių galėtų būti svarstomas vadovaujantis bendrijos įstatais. Be to, 2009 m. gegužės 22 d. visuotiniame susirinkime (protokolas, t.1, b.l. 120) atsakovė apsvarstė ieškovo pareiškimą išleisti iš bendrijos narių nuo 2001 m. ir nutarė atbuline data pareiškimo netenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas A. N. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 52-55) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo mėn. 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais: apeliantas yra negyvenamosios patalpos - garažo boksas Nr. 57, savininkas. Garažų savininkai yra susivieniję į Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją Nr. 30. Garažų bendrija buvo įregistruota 1993 m. kovo 23 d. Iki 2001 m. ieškovas buvo šios bendrijos narys, tačiau 2001 m. pabaigoje, visuotinio bendrijos susirinkimo metu, pareiškė, kad išstoja iš bendrijos, o netrukus pateikė laisvos formos rašytinį pareiškimą apie savo apsisprendimą. Tą pačią dieną, buvusio bendrijos pirmininko A. M. nurodymu, sumokėjo iki išstojimo laiko priklausančius mokėti mokesčius ir laikė save išstojusiu iš bendrijos. Iki 2005 m. vasario mėn. 14 d. jį išstojusiu iš garažų bendrijos narių laikė visi bendrijos nariai. Nuo to laiko jis nemoka bendrijos nario mokesčio. Tai užfiksuota Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiagoje, baudžiamojoje byloje Nr. 52-100912-07, liudytojų, įvairiais laikotarpiais buvusių ir dabar esančių pirmininkų, taip pat A. M. ir E. S. apklausos protokolais. 2005 m. vasario 14 d. bendrijos pirmininke buvo išrinkta E. S., kuri ieškovui pradėjo reikšti pretenzijas dėl nesumokėtų bendrijos nario mokesčių. E. S. iniciatyva teismo sprendimu iš apelianto, kaip iš bendrijos nario, buvo priteista 250 Lt metinių ūkinių išlaidų mokesčio skola bendrijai. Apelianto nuomone, tokie atsakovės veiksmai ir reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. E. S. netinkami vykdydama bendrijos veiklą, neatsakingai tvarkydama bendrijos dokumentus, dalį jų išmetė ar sąmoningai nuslėpė, todėl tarp šalių kilus ginčui, pirmininkė teigia, kad bendrijoje nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad būtų spręstas A. N. išstojimo iš bendrijos narių klausimas. Pirmos instancijos teismas nevertino, ar atsakovės pirmininkė E. S. tinkamai tvarko bendrijos dokumentaciją ir kaip ši dokumentacija buvo tvarkoma iki jai tampant bendrijos pirmininke. Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už visų bendrijos dokumentų administravimą ir tinkamą saugojimą. E. S. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra bendrijos narys, nes nuo 2001 m. pabaigos apeliantas nedalyvavo jokioje bendrijos narių veikloje. Be to, atsakovė neranda daugybės dokumentų, turėjusių būti bendrijos buveinėje. Tik 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas buvo informuotas, kad atsirado jo pareiškimas apie apsisprendimą išstoti iš bendrijos narių, tačiau buvo nurodyta, kad šis ieškovo pareiškimas svarstytas nebuvo. Teismas nenagrinėjo, kodėl pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos narių nebuvo tinkamai užregistruotas, laiku nepasiekė bendrijos valdybos ir nebuvo nagrinėtas apeliantui dalyvaujant, kodėl bendrijos valdyba šiuo klausimu nepriėmė jokio sprendimo. Teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus, nes aptarė tik tuos įrodymus ir liudytojų parodymus, kuriuos pateikė atsakovė. Teismas nepagrindė, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitais ne. Teismas pažeidė LR Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, suteikiančias piliečiui teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. Pagal Alytaus garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 30 įstatų 14.5 punktą bendrijos narys turi teisę išstoti iš bendrijos bet kuriuo metu. Tuo tarpu atsakovė prieš apelianto valią laiko jį bendrijos nariu ir reikalauja mokėti nario mokesčius. Nurodytą aplinkybę patvirtina visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2009 m. gegužės mėn. 22 d. protokolo išrašas (t.1, b.l. 120).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (t.2, b.l. 62-66) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog 2001 m. pabaigoje, visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu, jis pareiškė, kad išstoja iš bendrijos, bei netrukus pateikė laisvos formos rašytinį pareiškimą apie savo apsisprendimą ir išstojimą iš bendrijos narių. 2001 m. pabaigoje bendrijos susirinkimo nebuvo, todėl negalėjo būti sprendžiamas ieškovo prašymas jį išbraukti iš bendrijos narių. Apelianto pareiškimo bendrija nėra gavusi, tai patvirtina 2009 m. spalio 30 d. A. M., 2001 m. išrinkto Bendrijos pirmininku, paaiškinimas. Ieškovas nėra rašęs pareiškimo dėl išstojimo iš bendrijos narių, o nesant ieškovo pareiškimo, jo išstojimas iš bendrijos narių negalėjo būti svarstomas visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Atsakovės pirmininkė E. S. 2005 m. vasario 14 d., pradėdama eiti pirmininkės pareigas, perėmė esamą bendrijos dokumentaciją, kurioje nebuvo visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo ir kitų duomenų apie ieškovo prašymą išstoti iš bendrijos narių. Iš 2005 m. balandžio 23 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstyti tik 2004 m. rugsėjo 28 d. ir 2005 m. kovo 29 d. ieškovo paklausimai dėl ūkinių išlaidų panaudojimo. Nepagrįstas ieškovas teiginys, jog iki 2005 m. vasario 14 d. visi bendrijos nariai jį laikė išstojusiu iš bendrijos narių, nes bendrijos nariai iki šiol ieškovą vertina kaip priklausantį bendrijai. Buvęs bendrijos pirmininkas A. M. yra raštiškai pareiškęs, kad apie ieškovo išstojimą iš bendrijos narių jam nežinoma. Pasak atsakovės, ieškovas yra asmeniškai nusprendęs nesąs bendrijos nariu nuo 2001 m. pabaigos, nors privalėjo raštu išdėstyti savo poziciją bendrijos narių susirinkime, pateikdamas raštišką pareiškimą, bei atitinkamai gauti raštišką bendrijos susirinkimo nutarimą į jo pareiškimą. Nesant raštiško ieškovo prašymo ir raštiško bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimo dėl išbraukimo iš bendrijos narių, ieškovas laikytinas bendrijos nariu ir ši aplinkybė jam yra žinoma. 2005 m. vasario 3 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktu konstatuota, kad 2004 m. sausio 1 d. ieškovas bendrijai skolingas 70,00 Lt. Iki 2008 m. sausio 1 d. ieškovo skola padidėjo iki 250,00 Lt. Apie skolas bendrijai ieškovas buvo informuojamas, tačiau privalomų mokesčių sąmoningai nemokėjo. Eidama bendrijos pirmininkės pareigas, E. S. ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu kreipėsi į ieškovą, prašydama bei ragindama sumokėti jam, kaip bendrijos nariui, priklausančius mokėti mokesčius. Bendrijos teritorijoje įrengtose skelbimų lentose kartu su kita svarbia informacija buvo skelbiama apie bendrijai skolingus narius, tarp jų ir ieškovą. Ieškovas mokesčius už elektrą bei ūkio išlaidas (ieškovo teigimu - žemės mokestį) moka į atsakovės sąskaitą, o tai suponuoja išvadą, jog šiais veiksmais ieškovas patvirtina, kad jis naudojasi bendrijos paslaugomis, o ne tiesiogiai atsiskaito už paslaugas, kas sąlygoja tam tikras bendrijos išlaidas. 2008 m. rugsėjo 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo iš ieškovo, kaip iš bendrijos nario, buvo priteista 250,00 Lt skola bendrijai, patvirtina aplinkybę, kad ieškovas yra bendrijos narys ir privalo vykdyti bendrijos nario pareigas - mokėti privalomus mokesčius. Aplinkybę, kad bendrijos dokumentai yra dingę, ieškovas nurodė tik apeliaciniame skunde, tačiau savo teiginio ieškovas nepagrindė įrodymais. Visi bendrijos pirmininkei E. S. perduoti dokumentai buvo ir yra tvarkingai apskaitomi, saugomi. 2005 m. vasario 14 d. pradėjusi eiti bendrijos pirmininkės pareigas, E. S. savo žinion pagal perdavimo-priėmimo aktą perėmė esamą bendrijos dokumentaciją, kurioje nebuvo tokio visuotinio narių susirinkimo protokolo, kuriame būtų buvę duomenų apie ieškovo išstojimą iš bendrijos narių, nėra ir ieškovo pareiškimo, kuriame konkrečiai ir aiškiai būtų išreikšta jo valia apie išstojimą iš bendrijos narių. Nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės ieškovo teiginys, kad 2005 m. balandžio 27 d. atsakovė neva pripažino atsiradus ieškovo pareiškimą. Ieškovo pateiktus įrodymus teismas ištyrė ir įvertino visapusiškai bei objektyviai. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo skolos atsakovei, ieškovas pats pripažino, kad jokio rašytinio pareiškimo išstoti iš bendrijos jis nėra rašęs, apie išstojimą iš bendrijos pareiškęs tik žodžiu 2001 m. Toks teiginys nesudaro pagrindo ieškovo vertinti kaip išstojusio iš bendrijos, nes remiantis bendrijos įstatais ieškovas, norėdamas išstoti iš bendrijos, privalėjo raštiškai kreiptis į bendrijos valdymo organą- visuotinį narių susirinkimą, kuris apsvarstęs ieškovo pareiškimą, turėjo teisę priimti sprendimą pripažinti ieškovą išstojusiu iš narių ( Įstatų 23.1 p., 24 p.). Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 30 įstatų 14.5 punkte nustatyta, kad bendrijos narys turi teisę išstoti iš bendrijos narių bet kuriuo metu. Įstatų 24 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos tik visuotiniam bendrijos narių susirinkimui tuo klausimu priėmus sprendimą. Dėl nario pašalinimo iš bendrijos visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas laikomas teisėtu sprendimą priėmus trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma. Tačiau ieškovo išstojimo iš bendrijos narių visuotinis Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr.30 narių susirinkimas, nesant ieškovo pareiškimo, niekada nesvarstė, todėl sprendimas dėl ieškovo išstojimo iš bendrijos nebuvo priimtas. Mokėdamas nariui priklausančias įmokas, ieškovas konkliudentiniais veiksmais pripažino savo narystę bendrijoje. Ieškovas nėra verčiamas priklausyti bendrijai. Ieškovas sąmoningai neprašo būti atleistas iš bendrijos narių, nors toks jo pareiškimas galėtų būti svarstomas, sudarant galimybę išstoti iš bendrijos ir pareigą mokėti bendrijai mokesčius pagal dvišalius susitarimus. Atsakovės nuomone, ieškinio reikalavimu ieškovas siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - pripažinti, kad jis nuo 2001 metų pabaigos jis yra išstojęs iš bendrijos narių. Juridiniai faktai gali būti nustatomi CPK 444 - 448 str. tvarka, nagrinėjant bylas ypatingąja teisena. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad minėtas faktas (jo išstojimas iš bendrijos narių) egzistavo. Ieškovas minėtos aplinkybės neįrodė, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai ir apklausti liudytojai patvirtino priešingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nario teisės išstoti iš bendrijos realizavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06).
Teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009). Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimai) ir faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 dalis).
CPK 182 straipsnyje nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos. Viena iš tokių – prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas, todėl antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. Kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalvimą pripažinti jį išstojusiu ir Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 30 (toliau ir Bendrijos) nuo 2001 metų pabaigos. Pažymėtina, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. (Alytaus rajonos apylinkės teismo) ir 2009 m. vasario 13 d. (Kauno apygardos teismo) įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuoti nagrinėjamam ginčui reikšmingi prejudiciniai faktai: tai yra 1) kad teismų sprendimų priėmimo metu ieškovas buvo Bendrijos narys; 2) kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog 2001 metais išstojo iš bendrijos (t.1, b.l. 123-130). Išstojimas iš bendrijų, partijų, asociacijų yra asmens valios išraiška, susijusi su jo teisėmis ir pareigomis, todėl tokia valia turi būti išreiškiama raštu (paduodant pareiškimą, pasirašant protokolą ar kitą dokumentą, jeigu toks klausimas svarstomas kolegialiai). Šioje byloje ieškovas nepateikė naujų įrodymų, kurie paneigtų jau paminėtų teismų nustatytas aplinkybes, ir priešingai, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas tinkamu būdu neišreiškė savo valios išstoti iš Bendrijos (t.1, b.l. 39-40, 44-47, 54, 80, 120, 166). Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teisėjų kolegijai konstatuojant, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė (CPK 178 str.)
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų. Taigi Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99).
Narystę Garažų eksploatavimo bendrijose reguliavo LR Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinti Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai. Paminėtam teisės aktui nuo 2003 m. lapkričio 27 d. netekus galios, pagal analogiją ginčo teisiniam santykiui taikytinos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Atsakovės įstatai įregistruoti 1999 m. birželio 15 d. Įstatų 14.5 punktas numatyta, kad Bendrijos narys turi teisę išstoti iš bendrijos bet kuriuo metu. Pagal Įstatų 23.1 punktą visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas sprendžia narių priėmimo ir pašalinimo (bet ne išstojimo) klausimus. Bendrijos nario pašalinimo atvejai numatyti Įstatų 17 punkte, tai yra bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos, jeigu: 1) iki nustatyto termino nesumoka stojamojo mokesčio, pajaus ir kitų įmokų, ir 2) sistemingai nevykdo bednrijos įstatų reikalavimų, visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimų. Taigi bendrijos nario teisė išstoti iš bendrijos (Įstatų 14.5 p.) ir bendrijos nario pašalinimas iš bendrijos (Įstatų 17 p.) nėra tapatūs teisiniai santykiai, kadangi jiems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime pabrėžė, jog Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalis ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria jose paneigiama savininko teisė laisva valia išstoti iš daugiabučių namų savininkų bendrijos, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Iš bylos duomenų matyti, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieškovas 2010 m. balandžio 6 d. padavė Bendrijos pirmininkei prašymą dėl išstojimo iš bendrijos narių, kurį pastaroji priimti atsisakė (t.2, b.l. 39-40).
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo teisę laisvai išstoti iš Bendrijos laiduoja tiek Įstatymas, tiek Bendrijos Įstatai. Nei visuotinis bendrijos narių (įgliotinių) susirinkimas, nei bendrijos valdymo organai tokiam bendrijos nario apsisprendimui negali daryti įtakos ar kitaip trukdyti įgyvendinti konstitucines teises. Bendrijos nario skolos ir sistemingas įstatų ir/ar susirinkimo nutarimų pažeidimas yra pagrindas tokį narį pašalinti iš bendrijos, bet ne drausti jam išstoti iš bendrijos savo noru. Kadangi ieškovo 2010 m. balandžio 6 d. pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos narių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jo plačiau nepasisako.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas apibrėžtas ieškovo reikalavimu laikyti jį išstojusiu iš Bendrijos savo noru nuo 2001 metų pabaigos. Ieškovas, kaip jau buvo minėta, šio reikalavimo neįrodė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo priteistinos 200 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei ir 10,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Atsakovės prašymas priteisti kelionės išlaidas, kuris grindžiamas degalų užpylimo kvitais, atmestinas, kadangi šios išlaidos nepagrįstos skaičiavimais (nenurodytas automobilis, deglų sąnaudos, reikalingas nuvažiuoti atstumas), degalų užpylimo laikas nesutampa su posėdžio data 2010 m. gruodžio 7 d., iš 2011 m. birželio 27 d. kvitų matyti, kad degalai buvo pilami į du automobilius su benzininiu ir dyzeliniu varikliais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 30 (bendrijos kodas 1500417942) 200 Lt (du šimtus litų) atstovavimo išlaidų ir 10,80 Lt (dešimt litų 80 ct)10,80) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.