Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2003 m. rugsėjo 29 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

2) 2006 m. birželio 19 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams;

3) 2009 m. liepos 22 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 90 parų areštu;

4) 2010 m. spalio 2 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

5) 2010 m. rugpjūčio 11 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams;

6) 2010 m. gruodžio 2 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

7) 2013 m. liepos 24 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

8) 2014 m. vasario 6 d. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams;

9) 2017 m. lapkričio 6 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 60 parų areštu;

10) 2018 m. spalio 2 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 30 parų areštu,

11) 2020 m. rugsėjo 29 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu ketveriems metams, 2023 m. rugsėjo 5 d. paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, 2023 m. gruodžio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2024 m. kovo 26 d. apie 11.10 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui - šeimos nariui - motinai B. M. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent kilusio žodinio konflikto metu tyčia suėmė nukentėjusiajai už rankos, staigiai patraukė link savęs, tęsdamas nusikalstamą veiką, dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, tuo nukentėjusiajai B. M. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus - poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio kairėje pusėje.

Kaltinamasis R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susiginčijo su mama dėl pinigų ir dėl to gavosi konfliktas. 2024 m. kovo 26 d. gyveno pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Konflikto metu buvo dirbantis, todėl gavęs atlyginimą pusę jo atiduodavo mamai. Mama pasakė, kad jai trūksta pinigų. Ji norėjo, pinigų iš karto ir žodis po žodžio tarp jų įvyko konfliktas. Įvykis įvyko koridoriuje. Konflikto metu buvo blaivus. Mama ketino paimti iš jo piniginę, todėl ją nustūmė ir dešine ranka sudavė į kairę veido pusę. Ant veido pas ją buvo kraujosruva. Mamai sudavė vieną smūgį dėl to mama iškvietė policiją. Supyko, kad mama bandė paimti iš jo piniginę. Ankščiau yra panašiai pasielgęs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės davė analogiškus parodymus, kaip teisme. Papildomai paaiškino, kad yra priklausomas nuo narkotikų apie 20 metų. 2024 m. kovo 26 d. ryte atsikėlė ir paprašė pas mamą, kad paskolintų 10 eurų. Mama jam pasakė, kad visus pinigus pervedė seseriai R. K. ir kad ji šiuo metu grynų pinigų neturi. Jis žinojo, kad mama jam meluoja, todėl jos prašė prisijungti prie banko per planšetę ir parodyti jam savo sąskaitą, kad jis įsitikintų, kiek turi sąskaitoje pinigų. Mama nesutiko jam parodyti savo sąskaitos ir dėl to kambaryje tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Mama pradėjo jam grasinti, kad pats turės susimokėt už butą, kad sudės daiktus ir jį išvarys. Supykusi mama norėjo paskambinti seseriai R. ir pasiskųsti jai, kad jis jos įkyriai prašo pinigų. Tačiau jis jai neleido skambinti, bandė iš jos rankų atimti telefoną. Mama pradėjo rėkti ant jo, vartojo necenzūrinius žodžius. Mama buvo basa ir nuėjo į koridorių ir bandė išeiti per duris į laiptinę, kad galėtų pasiskambinti dukrai R.. Mama dar spėjo atidaryti buto duris, pradėjo rėkti. Tačiau jis atsistojo prie durų ir neleido jai išeiti. Tada mamai bandant išeiti, jis mamai dešine ranka sugriebė už rankos ir bandė ją atitraukti nuo durų. Atitraukus mamą nuo durų, ji tuo metu pradėjo koliotis, todėl jis jai dešinės rankos delnu sudavė į veidą, tai yra į kairį skruostą. Jis suprato, kad mamai sukėlė fizinį skausmą. Dėl to jis mamos iš karto atsiprašė, atsiklaupė ant kelių ir dėl to labai gailisi. Tiesiog jį mama išvedė iš kantrybės ir jis nesusitvardė. Pats nesupranta, kodėl pakėlė ranką prieš mamą. Po suduoto smūgio mama jam sutiko pervesti į kortelę 15 eurų ir liepė išeiti iš namų. <...> Pats supranta, kad susinervinęs ir apimtas emocijų, tyčia sukėlė motinai fizinį skausmą ir, kad suduodamas smūgį į veidą, ją sužalojo. Puikiai supranta savo padarytus neapgalvotus veiksmus, tačiau kaip ir sakė jis nuoširdžiai dėl to gailisi (1 t., b. l. 73-76, 87-89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji B. M. paaiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2024 m. kovo 26 d. ryte apie 10 val. sūnus R. pradėjo iš jos reikalauti pinigų, kad nusipirktų narkotikų. Ji pasakė, kad grynų pinigų neturi, o banko kortelę pasiėmė dukra R., kad neduotų R. pinigų. Sūnus vis tiek reikalavo jos, kad jam parodytų savo piniginę. Ji jam parodė tuščią savo piniginę. Kadangi ji turi planšetinį kompiuterį, todėl R. reikalavo, kad prisijungus prie banko parodytų jam savo sąskaitos likutį. Ji klausė kokią jis turi teisę jos reikalauti, jos pinigai yra vaistams ir maistui. Ji norėjo paskambinti dukrai, kad iškviestų pagalbą, tačiau R. atėmė iš jos telefoną. Jo draugė E. išgirdusi jų konfliktą, R. pasakė, kad grąžintų jai telefoną. Ir R. po šių draugės žodžių, atidavė jai telefoną. Su telefonu rankose ji ėjo į koridorių ir bandė išeiti į laiptinę. Atsidarė buto duris ir bandė žengti į laiptinę, tačiau pribėgęs R. bandė uždaryti buto duris ir jai prispaudė koją, pajuto trumpalaikį fizinį skausmą, tačiau sužalojimų ant kojos nebuvo. Ji labai išsigando, nes R. buvo agresyvus. R. viena ranka uždarė duris, o kaire ranka ją sugriebė už jos kairės rankos žasto, kad neišeitų iš buto. Ištraukus koją, R. jai pasakė: „žviegsi tu čia“. Neprisimena to momento, ar sūnus buvo paleidęs jos ranką, tačiau sudavė vieną kartą savo dešinės rankos delnu jai į kairės pusės veidą. Kadangi jos veidas smulkus, o jo ranka vyriška, didelė, todėl pajuto fizinį skausmą kairiajame skruoste, ties kaire ausimi ir apatiniame žandikaulyje. Ant kairio skruosto, po akimi matėsi nubrozdinimas, tačiau kraujo nebuvo. Taip pat už kairės ausies kaušelio apie 3 savaites jautė guzą ir ties ta vieta skaudėjo galvą, negalėjo ant tos pusės miegoti. Kadangi R. už ją aukštesnis, tai jo suduotas smūgis gavosi jai iš viršaus. Po suduoto smūgio ji labai išsigando, verkė ir toliau vykdė jo įsakymus. Reikalavo prisijungti prie banko sąskaitos ir pervesti jam pinigų. Ji pervedė 15 eurų. R. gavęs pinigus apsiramino ir išėjo iš buto. Tada ji paskambino dukrai, kad iškviestų pagalbą. Po kurio laiko atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Medikai ją apžiūrėjo, pamatavo kraujo spaudimą. Spaudimas buvo aukštas, todėl jai davė išgerti vaistų ir pasiūlė vykti į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau ji atsisakė, kadangi norėjo pabendrauti su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai ją išsivežė į policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Po kurio laiko jos sūnus atsiprašė. Kaip sūnui ji atleido, tačiau kaip narkomanui - ne. Kadangi tai yra jos sūnus, ji jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Nes sūnus yra priklausomas nuo narkotikų, todėl taip elgiasi. Ji jam pasakė, kad ją iškeitė į narkotikus ir į jos pinigus. Artimiausiu metu bandys sūnų išregistruoti iš savo buto, kadangi ji jo bijo. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 39-42).

2024 m. kovo 26 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuota pirminė informacija, kurią pateikė nukentėjusioji apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 1-7).

2024 m. kovo 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje“, užfiksuota, kad dirbant ekipaže AP-1702, kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule K. V. apie 11.24 val. vyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu laiptinėje juos pasitiko pranešėja B. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad atsikėlęs jos sūnus R. M., iš karto atėjęs pradėjo reikalauti pinigų dozei, bet moteriai pasakius, kad neturi pinigų šis pradėjo šaukti ir nuėjo į kambarį. Kadangi moteris išsigando sūnaus nusprendė išeiti į lauką, bet tai pamatęs sūnus pribėgo prie motinos ir paėmęs ją už rankos staigiai patraukė prie savęs ir dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė moteriai į kairės pusės žandą, tuo sukeldamas stiprų fizinį skausmą ir akivaizdžiai matomus sužalojimus. Po suduoto smūgio moteris nuėjo į virtuvę ir paskambino dukrai prašydama pagalbos, kuri iš karto iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Prieš atvykstant jiems vyriškis iš namų jau buvo pasišalinęs. Bendraujant su B. M. kambaryje taip pat buvo sūnaus draugė P., kuri paaiškino, kad visą konfliktą matė ir matė kaip draugas suduoda motinai į veidą (1 t., b. l. 10, 11).

2024 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota, įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini), penkių aukštų daugiabučiame name (1 t., b. l. 15-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 117/2024 (06) nurodyta, kad B. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio kairėje pusėje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 56).

Liudytoja E. P. paaiškino, kad R. pažįsta apie 7 mėnesius, su juo artimai bendrauja, susitinka dažnai, nes kartu dirba toje pačioje darbovietėje. Dažnai nueina pas jį namus adresu (duomenys neskelbtini), R. gyvena su mama B. M.. Kartais lieka ten nakvoti, o kartais tik šiaip pabūna. Pas ją į namus R. neateina, kadangi sužinojusi jos mama, kad turi draugą narkomaną, uždraudė jai parsivesti draugą. Susipažinus su R., maždaug po 3 mėnesių jai jis pasisakė, kad vartoja narkotines medžiagas, tai yra leidžiasi fentanilį. Dažniausiai leidžiasi vakarais po vieną dozę, kuri kainuoja apie 20 eurų. Todėl R. pritrūkus pinigų narkotikams iš algos, motina dažnai jam duoda arba paskolina. Su R. motina sutarė gerai. Pas R. į namus atėjo pirmadienį, t. y. 2024 m. kovo 25 d. apie 21 val. ir pasiliko pas jį nakvoti. Kitą dieną, t. y. antradienį 2024 m. kovo 26 d. ryte atsikėlus, namuose buvo ramu. Ji buvo miegamajame ir išgirdo, kad R. su motina konfliktuoja, tačiau negali tiksliai pasakyti, kurioje buto vietoje vyko konfliktas. Išgirdusi konfliktą, ji sėdėjo kambaryje ir nesikišo, kadangi R. su motina dažnai konfliktuoja dėl įvairių dalykų, dėl pinigų, dėl buitinių dalykų. Ji išgirdo motinos riksmą: „leisk, leisk“, todėl nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjusi iki buto koridoriaus, pamatė ten stovinčius R. su motina, jie stovėjo prie durų į laiptinę. Motina buvo basa ir bandė išeiti per duris į laiptinę, tačiau R. stovėjo prie buto durų ir neleido motinos išeiti. R. sakė motinai: „eik nuo durų", motina jo neklausė, rėkavo, koliojosi. Tačiau ji nieko nesakė nei R., nei motinai, stengėsi į jų konfliktą nesikišti ir todėl grįžo į miegamojo kambarį ir atsigulė. Po kurio laiko ji nusprendė važiuoti į namus, todėl vėl nuėjo iki koridoriaus matė ir girdėjo, kad R. atsiprašinėja motinos, tačiau nesuprato, dėl ko jis atsiprašinėja. Bet matė ant motinos veido, tai yra ant kairiojo skruosto paraudimą, kraujo nebuvo. Girdėjo, kad motina liepė R. išeiti iš namų ir jis iš karto pasišalino iš buto. Tada maždaug už 5 minučių į namus atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jos B. paprašė, kad pasiliktų. Pasitikslinę įvykio aplinkybes, policijos pareigūnais B. M. išsivežė į policijos komisariatą, o ji užrakino butą ir išėjo namo. Kiek žino, R. anksčiau prieš motiną nesmurtavęs, tik dažnai būdavo žodiniai konfliktai. Tokio R. elgesio ji nepateisina. R. kaip žmogus yra geras, tačiau narkotikų vartojimas keičia jo elgesį. Maždaug prieš pusantro mėnesio tarp R. ir motinos įvyko žodinis konfliktas, dėl to B. išsikraustė gyventi pas savo dukrą R. K., adreso nežino. Pas dukrą B. gyveno 1,5 mėnesio ir prieš kelias dienas B. sugrįžo į savo namus (1 t., b. l. 59-62).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės parinkimo ir skyrimo motyvai

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi įrodyta, jog R. M. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mamą B. M., tai yra tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, tyčia suėmė nukentėjusiajai už rankos, taip mušdamas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio kairėje pusėje. Vertinant nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis R. M. praeityje vienuolika kartų teistas (1 t., b. l. 109-121), baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 106-107), nedirba, buvusios darbovietės charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 148). R. M., neišnykus teistumui, padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, yra R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Civilinis ieškinys nukentėjusiosios nepareikštas, stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad smurtauja artimoje aplinkoje nebe pirmą kartą, kas duoda pagrindo manyti, kad išvadų dėl savo elgesio nepadarė, būdamas praeityje eilę kartų teistas, nekontroliavo savo emocijų ir neužkirto kelio naujo nusikaltimo padarymui, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei tikslu pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatomas, individualizuojant pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste.

Įvertinus duomenis apie padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis smurtauja ne pirmą kartą, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir nedaro jokių išvadų, nėra galimybės taisyti jo laisvėje ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis prisipažino esąs kaltas ir baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina iki bausmės vykdymo pradžios.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti prie bylos (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.