Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-29 · Administracinė byla Nr. eI-1896-422/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
eI-1896-422/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02036-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1896-422/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02036-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 6.8.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo bankrutuojančios UAB „Kaišiadorių statyba“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ atstovui advokatui P. Č. , atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei J. N. ,

nedalyvaujant pareiškėjui bankrutuojančios UAB „Kaišiadorių statyba“ bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios UAB „Kaišiadorių statyba“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF Valdyba) dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (9.39) S-48758, VSDF Valdybos 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6446 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perimti žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimo mokėjimo prievolę.

Skunde bei pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi UAB „Kaišiadorių statyba" iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai". Pareiškėjas gavo VSDFV Kauno skyriaus raštą Nr. (9.39) S-48758, kuriame atsisakyta perimti BUAB „Kaišiadorių statyba" prievolę mokėti žalos atlyginimą, nes įmonė vykdo ūkinę veiklą, iš jos gauna pajamas, o tai neatitinka Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintos Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6.2.1 punkto nuostatos, reikalaujančios, kad įmonės veikla turi būti visiškai sustojusi ir negaunama jokių pajamų.

Pareiškėjas tokį sprendimą 2015 m. rugpjūčio 25 d. apskundė VSDF Valdybai, kuri 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (11.1) 1-6446 paliko galioti skundžiamą VSDFV Kauno skyriaus sprendimą.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo reikalavimas pateikti pažymą, kad įmonė jokios veiklos nevykdo ir jokių pajamų negauna, yra nepagrįstas, neįmanomas įvykdyti, prieštaraujantis Įmonių bankroto įstatymo ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinojo įstatymo) nuostatoms. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 ir 5 punktų nuostatas įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bylos iškėlimo, tačiau leidžiama gauti pajamas iš veiklos, kurios gali būti naudojamos įmonės turto didinimui, iš kurio vėliau galėtų būti patenkinami įmonės kreditorių reikalavimai. Taigi, pareiškėjas turėtų būti pripažintas, kaip negaunantis pajamų Tvarkos aprašo 6.2.1. punkto prasme, nes aukštesnės teisinės galios aktu – Įmonių bankroto įstatymu pareiškėjo gaunamos pajamos negali būti naudojamos jokiems su įmonės veikla nesusijusiems mokėjimams atlikti, o, tuo pačiu, negali būti mokamas ir žalos atlyginimas. Laikinojo įstatymo 18¹ str. 1 d. 1 p . bei 2 d., prievolės mokėti žalos atlyginimą perėjimas valstybei sietinas su bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme faktu, o ne tokios įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymo apimtimi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose.

Pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 6.2.1. punkte nustatant papildomą reikalavimą pateikti pažymą, kad įmonė negauna jokių pajamų, sukuria tokią teisinę situaciją, kai pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonė negali naudoti gaunamų pajamų žalos atlyginimo mokėjimui, tačiau tuo pat metu pagal Tvarkos aprašo 6.2.1. punkto nuostatas negali šios prievolės perleisti ir valstybei.

Nurodė, jog atsakovo nurodyto Tvarkos aprašo 6.2.1. punkto aiškinimas reikštų, kad nustatant papildomą reikalavimą įmonei pateikti pažymą, kad įmonė negauna jokių pajamų, būtų sukuriami nauji apribojimai įmonei, kuriai yra iškelta bankroto byla, taip išplečiant ir pakeičiant Įmonių bankroto įstatyme ir Laikinajame įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, o tai prieštarautų aukštesnės galios akto – įstatymo viršenybės principui, nes poįstatyminiu teisės aktu turi būti realizuojamos įstatymo normos, tačiau negali būti pakeistas pats įstatymas ir sukurtos naujo pobūdžio teisės normos, konkuruojančios su įstatymo normomis. Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, su prašymu ištirti, ar Tvarkos aprašo 6.2.1. punkte įtvirtintas reikalavimas pateikti pažymą apie tai, kad įmonės veikla sustojusi ir jokių pajamų ji negauna, neprieštarauja Laikinojo įstatymo 18¹ str. 1 d. 1 p. ir Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 5 p. nuostatoms.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius ir trečiasis suinteresuotasis asmuo VSDF Valdyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žalai dėl iki 1999 m. gruodžio 31 d. įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe atlyginti nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. yra taikomas Laikinasis įstatymas. Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šiame straipsnyje nurodytą žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 buvo patvirtintas Tvarkos aprašas, kurio 1.1 punkte nustatyta, kad jis reglamentuoja žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo, netekus maitintojo ar susirgus profesine liga, kai reikalavimus atlyginti žalą tenkina valstybė pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalį. Taigi Tvarkos apraše pateikiama tiesioginė nuoroda į jo taikymą dėl reikalavimo atlyginti žalą pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Tvarkos aprašo nuostatos negali pakeisti Laikinojo įstatymo nuotatų, atmestini kaip nepagrįsti. Tvarkos aprašo 6.2.1. punkte išvardinti pateiktini dokumentai, patvirtinantys žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimą valstybei, tarp kurių yra ir teismo paskirto įmonės administratoriaus pažyma, patvirtinanti, kad įmonės veikla sustojusi ir jokių pajamų ji negauna. Taigi, jeigu įmonės veikla nėra sustojusi ir ji vykdo ūkinę komercinę veiklą ir iš šios veiklos gauna pajamas, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė valstybei nepereina. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Kaišiadorių statyba“ bankroto administratorius 2015 m. sausio 14 d. rašte Nr. KS-0087 nurodė, kad bendrovės administratorius vykdo ūkinę komercinę veiklą, todėl perimti A. B. padarytos žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimo mokėjimo prievolę buvo atsisakyta pagrįstai. Pažymėjo, kad byloje yra vertinamas ne įmonės bankroto procesas, bet santykiai, kilę iš Laikinojo įstatymo, t. y. atsakovo veiksmų, atsisakius perimti iš BUAB „Kaišiadorių statyba“ žalos atlyginimo mokėjimą, todėl šiame ginče taikytinos Laikinojo įstatymo ir jį detalizuojančio Tvarkos aprašo nuostatos. Pagal Laikinojo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį žalos atlyginimas mokamas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka tais atvejais, kai įmonė, mokėjusi nukentėjusiajam žalos atlyginimą, likviduojama dėl bankroto. BUAB „Kaišiadorių statyba“ nėra likviduojama, todėl žalos atlyginimo mokėjimui yra taikomos Laikinojo įstatymo nuostatos. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai prievolė atlyginti žalą nepereina valstybei Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, iki paraiškos skirti lėšas iš Garantinio fondo pateikimo Garantinio fondo administratoriui dienos darbuotojams neišmokėtam žalos atlyginimui mokėti naudojamos Garantinio fondo lėšos.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilęs ginčas dėl VSDFV Kauno skyriaus ir VSDF Valdybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais VSDFV Kauno skyrius atsisakė perimti iš BUAB „Kaišiadorių statyba“ žalos atlyginimo mokėjimą BUAB „Kaišiadorių statyba“ buvusiam darbuotojui A. B. .

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas) ir Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Byloje esančiais rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių statyba" Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai". Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 12 d.

BUAB „Kaišiadorių statyba“ bankroto administratorius UAB „Verso konsultantai“ 2015 m. sausio 14 d. raštu Nr. 0087 VSDFV Kauno skyriui pateikė dokumentus dėl žalos atlyginimo periodinės kompensacijos mokėjimo A. B. . Minėtame rašte nurodė, kad nuo 2014 m. birželio 12 d. (teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla įsiteisėjimo dienos) BUAB „Kaišiadorių statyba“ veikla yra sustojusi, tačiau bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą.

VSDFV Kauno skyrius 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. (9.39)-S-13071 grąžino pareiškėjui pateiktus dokumentus, nurodydamas, jog BUAB „Kaišiadorių statyba“ vykdo ūkinę komercinę veiklą.

2015 m. birželio 23 d. pareiškėjas raštu Nr. KS-0132 pakartotinai kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl žalos atlyginimo prievolės perėmimo.

VSDFV Kauno skyrius 2015 m. liepos 28 d. sprendime Nr. 9(39)S-48758 atsisakė perimti žalos atlyginimo prievolę, nurodydamas, kad pagal Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Tvarkos aprašo 6.2.1 punktą, prievolė mokėti žalos atlyginimą pereina valstybei, kai įmonei iškelta bankroto byla bei jos veikla yra sustojusi ir negaunama jokių pajamų.

Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 25 d. padavė skundą VSDF Valdybai, kuriame prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 9(39)S-48758 ir nuo 2015 m. birželio 12 d. perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę A. B. .

VSDF Valdyba 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (11.1)I-6446, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius, remdamasis BUAB „Kaišiadorių statyba“ administratoriaus pateikta informacija, pagrįstai priėmė sprendimą neperimti pagal Laikinojo įstatymo 18 ¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą žalos atlyginimo mokėjimo prievolės iš veiklą vykdančios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nes įmonė vykdo veiklą.

Byloje nustatyta, kad BUAB „Kaišiadorių statyba“ administratorius į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi dėl žalos atlyginimo, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pareiškėjas iš esmės nesutinka, kad atsakovas pagal Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą atsisakė perimti iš BUAB „Kaišiadorių statyba“ buvusiam šios įmonės darbuotojui A. B. žalos atlyginimo mokėjimą.

Šio Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šiame įstatyme nurodyta žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, taip pat kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą.

Tvarkos aprašo 6.2 punkte nustatyta, kad įmonė, privalėjusi mokėti žalos atlyginimą, pateikia prašymą ir sąrašą asmenų, kuriems ji turėjo mokėti žalos atlyginimą, nurodo jų pavardes, vardus, adresus, laiką, iki kurio turės būti mokamas žalos atlyginimas, ir žalos atlyginimo dydį, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005-07-01 – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotas pažymas apie darbingumo netekimo procentus, teismo sprendimus arba kitus dokumentus, pagal kuriuos buvo mokamas žalos atlyginimas.

Pagal Tvarkos aprašo 6.2.1 punktą, kai įmonei iškelta bankroto byla, įmonė privalo pateikti šiuos dokumentus: teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo paskirto įmonės administratoriaus pažymą, patvirtinančią, kad įmonės veikla sustojusi ir jokių pajamų ji negauna, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą.

Aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad tam, jog VSDFV Kauno skyriui kiltų pareiga perimti iš BUAB „Kaišiadorių statyba“ žalos atlyginimo mokėjimą, atsakovui turėjo būti pateikti Tvarkos aprašo 6.2.1 punkte nurodyti dokumentai, tarp jų ir pažyma, patvirtinanti, kad įmonės veikla sustojusi ir jokių pajamų ji negauna.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog jis pateiktų Tvarkos aprašo 6.2.1 punkte nurodytą pažymą, nes taip pakeičiamos (išplečiamos) Laikinojo įstatymo 18¹ str. 1 d. nuostatos, kadangi Laikinajame įstatyme prievolės mokėti žalos atlyginimą perėjimas valstybei sietinas su bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme faktu, o ne įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymu.

Laikinojo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytą žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė. Ši teisės norma yra blanketinė, joje išreiškiamas bendras, abstraktus elgesio modelis, o konkrečią žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką įstatymų leidėjas pavedęs nustatyti Vyriausybei. Teismo nuomone, Tvarkos aprašas, kuris patvirtintas Vyriausybės nutarimu, ir yra Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką reglamentuojantis teisės aktas. Tvarkos aprašo 1.1 punkte numatyta, kad jis reglamentuoja žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo, netekus maitintojo ar susirgus profesine liga, kai reikalavimus atlyginti žalą tenkina valstybė ir pagal Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad Tvarkos apraše pateikiama tiesioginė nuoroda į jo nuostatų taikymą dėl reikalavimo atlyginti žalą pagal Laikinojo įstatymo 18 ¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Tvarkos aprašas negali pakeisti (išplėsti) Laikinojo įstatymo nuostatų, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Kadangi Tvarkos aprašo 6.2.1 punkte nustatyta, kokie konkretūs dokumentai turi būti pateikti, o pareiškėjas nepateikė pažymos, patvirtinančios, kad BUAB „Kaišiadorių statyba“ veikla sustojusi ir jokių pajamų ji negauna, tai atsakovas, vykdydamas minėtą teisės normą, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog neturi teisinio pagrindo perimti iš BUAB „Kaišiadorių statyba“ žalos atlyginimo mokėjimą.

Pareiškėjo argumentai dėl Tvarkos aprašo 6.2.1 punkto nuostatų neatitikties Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatoms nevertintini, nes Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą. Nagrinėjamoje byloje vertinamas ne įmonių bankroto procesas, o santykiai, kylantys iš Laikinojo įstatymo, t. y. atsakovo veiksmai, atsisakant perimti iš BUAB „Kaišiadorių statyba“ žalos atlyginimo mokėjimą, todėl byloje taikytinos specialaus, t.y. Laikinojo įstatymo ir jį detalizuojančios Tvarkos aprašo nuostatos. Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka žalos atlyginimas mokamas tais atvejais, kai įmonė likviduojama dėl bankroto (Laikinojo įstatymo 18 str. 2 d.). Ginčo atveju nustatyta, kad BUAB „Kaišiadorių statyba“ nėra likviduojama dėl bankroto, jai tik iškelta bankroto byla, todėl jos atžvilgiu sprendžiant žalos atlyginimo prievolės perėmimo klausimą taikytinos Laikinojo įstatymo normos.

Teismui nekyla abejonių dėl Tvarkos aprašo 6.2.1. punkte įtvirtinto, susijusio su ginču reikalavimo, prieštaravimo Laikinojo įstatymo 18¹ str. 1 d. 1 p. ir Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 5 p. nuostatoms, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog VSDFV Kauno skyrius tinkamai taikė Laikinojo įstatymo ir Tvarkos aprašo normas, atsisakydamas perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę iš BUAB „Kaišiadorių statyba“, todėl pareiškėjo skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (9.39) S-48758 ir VSDF Valdybos 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (11.1) I-6446 panaikinimo bei įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių perimti žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimo mokėjimo prievolę yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo BUAB „Kaišiadorių statyba bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė