Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Arvydo Stankaus ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui Jonui Kvaraciejui, nuteistajam R. S., nukentėjusiesiems A. M. ir A. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinį skundą dėl 2007-12-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 4 d. – 50 (penkiasdešimt) parų areštu, pagal LR BK 137 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 65 str., 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 2 (du) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. S. priteista 3437 Lt. Kauno teritorinei ligonių kasai.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. O., tačiau jis nuosprendžio neapskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2005-12-26 apie 19.15 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), konflikto su A. J. metu, pagrobė svetimą turtą-350 Lt. vertės A. J. mobilaus ryšio telefoną Nokia-6020", padarydamas turtinę žalą.

Jis nuteistas ir už tai, kad 2005-12-26 apie 19.45 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo sužalojo nukentėjusįjį A. M., t.y. dešinėje rankoje laikydamas peilį, su juo neatsargiai elgėsi, ko pasėkoje įdūrė A. M., kuris paslydęs ir besisukdamas, užvirto ant laikomo peilio, taip padarydamas nukentėjusiajam A. M. vieną durtinę-pjautinę žaizdą pilvo kairėje su plonažarnės sužalojimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat jis nuteistas ir už tai, kad 2006-10-24 apie 14.00 val., netoli (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliais veiksmais t.y. tyčia be aiškios priežasties panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. D., įspirdamas jam į smakrą, kumščiu suduodamas į nosį ir kairę galvos pusę bei padarydamas jam poodinę kraujosruvą veide, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 gruodžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį- R. S. pagal BK 137 str. 1 d., 178 str. 4 d. išteisinti, o bausmę paskirtą pagal BK 284 str. 1 d. pakeisti į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jeigu kolegija nesutiktų su gynybos pozicija ir pareikštu prašymu išteisinti nuteistąjį pagal du BK straipsnius, prašo sušvelninti bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra šališkas, nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Anot apelianto, teismas nepagrįstai R. S. pripažino kaltu dėl neatsargumo sunkiai sužalojus žmogų, nes tokia teismo išvada neatitinka neatsargios kaltės sampratos, o pati situacija baudžiamosios teisės požiūriu turėtų būti įvardijama kaip kazusas-baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių sukėlimas be kaltės. R. S. pripažino, kad rankose turėjo peilį, tačiau šalia R. M. nebuvo, todėl negalėjo apskaičiuoti ar numatyti, kad kažkas praeidamas pro šalį paslys ir užkris ant laikomo peilio. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį šiame epizode priėmė vienu sakiniu, pažeisdamas LR BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 p. reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 p., 3.1.2 p., 3.1. 5 p. nuostatų. Teismas privalėjo konstatuoti ar pakanka surinktų įrodymų, tiksliai nurodyti kaltinamojo veikos apimtį. Apelianto nuomone, R. S. nuteistas tik pagal pasekmes, todėl jis turi būti išteisintas pagal LR BK 137 str. 1 d., neesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Dėl A. J. epizodo apeliantas nurodo, kad R. S. veikoje nėra vieno iš LR BK 178 str. 4 d. nusikaltimo sudėties elementų – tyčios. R. S. neturėjo tikslo pasisavinti nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono, eidamas iš įvykio vietos telefoną pametė. Jei R. S. tyčia būtų nukreipta pasisavinti telefoną, tai jis nebūtų taip atsainiai su juo elgęsis. Teismas, apelianto įsitikinimu, R. S. šiame epizode turėtų išteisinti.

Skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas pripažinęs jį kaltu pagal LR BK 178 str. 4 d., galėjo taikyti LR BK 38 str. nuostatas, nes R. S. kaltu prisipažino, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, o teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nuteistojo elgesį sąlygojo netinkamas nukentėjusiojo elgesys.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė R. S. bausmę-skirdamas ją nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmės pradmenis“ 2 p., 6 p., 9 p. Teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, padarymo motyvus ir aplinkybes, neatsižvelgė, kad R. S. yra jauno amžiaus, jo požiūris į gyvenimo vertybes dar nėra susiformavęs, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, anksčiau teistas už nesunkų nusikaltimą, teistumas išnykęs. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra R. S. kaltę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kadangi jis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, visi nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, su jais jis susitaikė, kaltu prisipažįsta ir gailisi, A. M. palydėjo į ligoninę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. S., jo gynėjas J. Kvaraciejus bei nukentėjusieji A. M., A. J. prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. LR BPK 329 str. 1p. numatytais pagrindais apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 178 str. 4 d.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinimas R. S. epizode dėl A. J. turto pagrobimo buvo pareikštas pagal LR BK 180 str. 1d. Apylinkės teismas nuosprendyje nemotyvuotai konstatavo, jog jam kaltinimas buvo pareikštas pagal LR BK 178 str. 4d. ir už šią veiką R. S. nuteisė. Teismas nemotyvavo, kodėl nuosprendyje pakeitė kaltinimą į švelnesnį. Tai rodo apylinkės teismo šališkumą. Kadangi skundas yra gynėjo, o dėl tokio nepagrįsto ir nemotyvuoto kaltinimo pakeitimo nei prokuroras, nei nukentėjusieji neprašė sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas negali naikinti nuosprendį dėl teismo šališkumo t.y. išeiti už apeliacinio skundo ribų ir pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį.

Apeliacinio skundo motyvas, kad R. S. veikoje nėra LR BK 178 str. 4 d. numatyto nusikaltimo sudėties elemento – tyčios, yra nepagrįstas.

Apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad R. S. tyčia pagrobė svetimą turtą- A. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. R. S. kaltę patvirtina tiek paties nuteistojo parodymai, kad jis paėmė nukentėjusiojo telefoną, tiek ir kiti nuosprendyje aptarti įrodymai. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad R. S. tikslą pasisavinti telefoną neturėjo, o eidamas iš nusikaltimo vietos, jį pametė. Ši apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė neturi įtakos R. S. veikos kvalifikavimui, nes jis telefoną pametė jau po to, kai jį iš nukentėjusiojo A. J. pagrobė. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad R. S. nusikalstamiems veiksmams-vagystei įtakos turėjo netinkamas nukentėjusiojo A. J. elgesys. Ši aplinkybė negalėjo turėti ir neturėjo įtakos nusikalstamai veikai.

Apylinkės teismas R. S. atžvilgiu pagrįstai netaikė LR BK 38 str. nuostatų. LR BK 38 str. 1 d. numato keturias sąlygas, kurioms esant asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės: 1) jis turi prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlyginti ar pašalinti fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) turi susitaikyti su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) turi būti pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors nuteistojo R. S. gynėjas skunde nurodo, kad jis kaltu prisipažino, tačiau iš nuteistojo R. S. parodymų matyti, jog jis savo kaltę neigė t.y. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme aiškino, jog neturėjęs tikslo pavogti telefoną iš nukentėjusiojo, telefoną paėmęs iš pykčio. Jo teisme nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams ir vertinamos kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo parodymai negali būti laikomi prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, nes R. S. iš esmės savo kaltę neigia. Be to, nuteistojo asmenybė(ankstesni teistumai, administracinės nuobaudos) bei tai, jog jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, neduoda pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys nusikaltimų.

Esant tokioms aplinkybėm, nėra įstatyminio pagrindo taikyti R. S. LR BK 38 str. nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 137 str. 1 d.

Apylinkės teismas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad R. S. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su visa bylos medžiaga, daro išvadą, jog R. S. nepadarė veikos, turinčios LR BK 137 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis ( LR BPK 329 str. 1d.).

Ištirti įrodymai patvirtina tik tai, kad R. S., būdamas prie parduotuvės „ Ancė“, rankose laikė peilį, kurį prieš tai buvo radęs netoliese. Tiek pats nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis A. M. davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, jog išėjęs iš parduotuvės, A. M. paslydo ant slidžių laiptų ir užkrito ant R. S. rankoje laikyto peilio. Netikėti tokiais jų parodymais nėra objektyvaus pagrindo, nes juos patvirtina ir liudytojas A. V.. Visų jų parodymų nepaneigia jokie kiti įrodymai. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad R. S. veikoje nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio-kaltės. Jo veika pripažintina kazusu, nes R. S., laikydamas rankose peilį, nesuvokė ir negalėjo suvokti tokio veiksmo pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad A. M., išėjęs iš parduotuvės, paslys ir užkris ant jo laikomo peilio. Jis negalėjo numatyti ir padarinių, t.y. to, kad A. M. bus sunkiai sužalotas. R. S. realiai ir objektyviai negalėjo numatyti nei įvykių sekos nei kilusių pasekmių, todėl A. M. sužalojimas turi būti vertinamas kaip įvykis (kazusas). Todėl R. S. dėl veikos numatytos LR BK 137 str. 1d. išteisintinas, o pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys-atmestinas.

Dėl bausmių

Bausmės nuteistajam R. S. už veikas numatytas LR BK 178 str. 4d. bei 284 str. 1d. yra paskirtos teisingai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Teismas, skirdamas R. S. bausmes, atsižvelgė į ne tik nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, bet ir į kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.

Apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę R. S., jos skyrimą motyvavo ir nurodė, kodėl skyrė būtent realią laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos įsitikinimu, švelnesnėmis bausmėmis pasiekti LR BK 41 str. 2d. numatytų tikslų nėra galimybės. Švelnesnę bausmės rūšį R. S. taikyti nėra pagrindo. Jis jau du kartus buvo teistas ir abu kartus jam nebuvo taikyta reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau jis jokių išvadų nedaro ir toliau daro administracinius teisės pažeidimus bei naujus nusikaltimus. Kadangi R. S. yra linkęs nusikalsti asmuo, paskirtosios bausmės tikslus galima pasiekti tik jam realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas R. S., ir priimti naują nuosprendį:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 178 str. 1d. ir 184 str. 1d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 178 str. 4 d.- 50 (penkiasdešimt) parų areštu;pagal LR BK 284 str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., bausmes subendrinti- iš dalies jas sudedant-

bei skirti R. S. galutinę 1(vienerių) metų 1(vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

R. S. dėl veikos numatytos LR BK 137 str. 1d. išteisinti, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Į bausmę įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2006-09-26 iki 2006-09-28.

Kauno teritorinės ligonių kasos R. S. pareikštą 3437 Lt. civilinį ieškinį-atmesti.