Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei Krivdai ir Alinai Bružienei, dalyvaujant:

kaltinamojo atstovui pagal įstatymą ir civiliniam atsakovui R. M. (asm. dok. R. M.)

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas:

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (3 nusikaltimai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

2016 m. vasario 4 d., apie 16.50 val., Klaipėdos m., I. Simonaitytės g., prie namo Nr. 28 iš mažamečio S. G. , gimusio 2004 m., įsakmiai pareikalavęs atiduoti, pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A 5“, 390 Eur vertės, su telefono ekrano apsaugine plėvele, 10 Eur vertės ir dėklu, 6 Eur vertės. Tokiu būdu A. P. pagrobė 390 Eur vertės L. B. turtą.

Be to, A. P. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

2016 m. vasario 5 d., apie 22 val., Klaipėdoje, Taikos pr., prie namo Nr. 17, pagrasinęs panaudoti šaunamąjį ginklą, iš E. A. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „IPhone 4S“, 337 Eur vertės.

Be to, A. P. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

2016 m. vasario 7 d., apie 18 val., Klaipėdoje, Kalnupės g., prie namo Nr. 4, pagrasinęs papjauti, iš N. D. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy trend plius“ su 4 GB atminties kortele, bendros 50 Eur vertės.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. vasario 4 d., apie 16.30 val., dviračiu važiavo I.Simonaitytės g. Matė priekyje šaligatviu einantį nepilnametį nukentėjusįjį S. G.. Vaikas užėjo už vaikų darželio „Volungėlė“ ir pasuko link I.Simonaitytės g. namo Nr. 28. Tuo metu aplink žmonių nebuvo. A. P. privažiavo prie nukentėjusiojo ir paklausė „kiek valandų“, tikėdamasis, kad vaikas išsitrauks telefoną. S. G. atsakė, kad nežino. A. P. griežtu balsu pareikalavo „ištrauk telefoną ir atiduok“. Nukentėjusysis išsigando, ištraukė iš kišenės telefoną ir padavė A. P.. Jis telefoną paėmė ir nuvažiavo. Žvejybos uosto rajone, prie parduotuvės „Maxima“ sutiko nepažįstamą vyrą ir paprašė, kad jis savo vardu užstatytų pagrobtą telefoną lombarde. Abu nuėjo į lombardą ir nepažįstamas vyras savo vardu užstatė pagrobtą iš S. G. telefoną „Samsung Galaxy A5“. Gavo 100 Eur. Už paslaugą vyrui A. P. davė 2 Eur. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Jis yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, S. G. parodė, kad 2016 m. vasario 4 d., apie 16 val., vienas ėjo iš prekybos centro „Big“ į namus. Eidamas telefoną laikė kelnių kišenėje. Prie vaikų darželio „Volungėlė“ pasuko nuo šaligatvio į išmintą keliuką. Matė paskui jį dviračiu važiuojantį vaikiną. I. Simonaitytės g., prie namo Nr. 28 vaikinas privažiavo prie S. G. ir pakeltu tonu pasakė: „atiduok telefoną“. Vaikinas buvo vyresnis už S. G., aplink žmonių nebuvo, todėl jis išsigando ir pats iš kelnių kišenės ištraukė bei vaikinui atidavė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ (t. 1, b.l. 29-30)

Asmens parodymo atpažinti tarp kitų asmenų metu nukentėjusysis S. G. atpažino kaltinamąjį A. P., kaip asmenį, kuris pagrobė jo telefoną (I t., b.l. 41-45).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiosios L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, L. B. parodė, kad 20016 m. vasario 4 d., apie 16.50 val., į namus grįžo sūnus S. G. ir pranešė, kad I.Simonaitytės g., prie namo Nr. 28, Klaipėdoje, nepažįstamas vyras pagrobė telefoną. Iš sūnaus buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, kurio vertė 390 Eur, telefone buvo SIM kortelė, kurios materialiai nevertina, taip pat telefone buvo atminties kortelė 8 GB, kurios materialiai nevertina, telefonas buvo įdėtas į silikoninį dėklą, kurio vertė 6 Eur, ant telefono stiklo buvo uždėta apsauginė stiklo plėvelė, kurios vertė 10 Eur. Draudimo bendrovė atlygino dėl telefono vagystės padarytą žalą. Po nusikaltimo sūnus labai pergyveno, bijo vienas eiti iš namų, nors iki nusikaltimo visur drąsiai vaikščiojo vienas šviesiu paros laiku (t. 1, b. l. 1-5, 16-17).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, D. B. parodė, kad 2016 m. vasario 4 d., apie 18-19 val., prie parduotuvės "Maxima", Naikupės g. 18, Klaipėdoje, prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir paprašė savo vardu užstatyti telefoną. Kad telefonas vogtas, nepagalvojo. Kartu nuėjo į lombardą, Naikupės g. 18, Klaipėdoje, kur D. B., pateikęs lombardo darbuotojui savo asmens dokumentą, užstatė telefoną. Už telefoną gavo 100 Eur. Vaikinas už paslaugą jam davė 2,50 Eur (t. 1, b.l. 36-37).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB “Butmina“ lombardo darbuotoja E. K. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2016 m. vasario 4 d. lombardo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2016 m. vasario 4 d. D. B., pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), užstatė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“ su dėklu (I t., b.l. 47, 48).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo S. G. pagrobė jo mamai L. B. priklausantį 184 Eur vertės turtą: telefoną Samsung Galaxy A 5“, 390 Eur vertės, su priedais 16 Eur vertės. Kaltinamasis A. P. prisipažino, kad nuketėjusiajam užėjus už darželio tvoros ir aplinkui nesant pašalinių asmenų, jis griežtu tonu pareikalavo S. G. atiduoti telefoną ir telefoną pagrobė. Nukentėjusysis S. G., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad kaltinamąjį A. P. atpažįsta, šis žmogus 2016 m. vasario 4 d., I. Simonaitytės g., pareikalavo atiduoti telefoną. S. G. iš baimės telefoną pats ištraukė iš kišenės ir atidavė A. P. (I t., b.l. 8-9, 10-11, 30-33). UAB „Butmina“ lombardo pateikta lombardo sutartis patvirtina, kad nusikaltimo dieną pagrobtą telefoną įkeitė D. B. (I t., b.l. 47-48). Liudytojas D. B. patvirtino, kad telefoną lombarde užstatė nepažįstamo vaikino prašymu, už suteiktą paslaugą gavo 2,5 Eur (I t., b.l. 36-37). Nors kaltinamasis A. P. grasinančių žodžių ar veiksmų neišreiškė, tačiau nusikaltimo metu sukūrė situaciją, kuri buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajai S. G.. Reikalavimas atiduoti telefoną buvo pareikštas griežtu tonu, nuošalioje vietoje, apytamsiu paros metu, nesant kitų asmenų, galinčių padėti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis S. G. yra mažametis (nusikaltimo padarymo metu buvo sulaukęs 11 metų), kaltinamasis buvo amžiumi vyresnis ir fiziniu išsivystymu akivaizdžiai pranašesnis už nukentėjusįjį. Įvykis įvyko prietemoje, nuošalioje vietoje. Šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės, kėlė nukentėjusiajam realų saugumo trūkumą ir fizinę grėsmę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo baigta, nes jis turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, telefoną užstatydamas lombarde. A. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant A. P. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiojo turtą jis pagrobė atimdamas jo galimybę priešintis. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti savo nuosavybę nuo pagrobimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas 2005-06-23 Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, 8 punktas). Nustatyta, kad kaltinamasis A. P. svetimam turtui pagrobti sukūrė nukentėjusiajam bauginančią situaciją, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą. Tokia situacija, sąlygiškai apribojusi nukentėjusiojo galimybę priešintis, teismų praktikoje laikoma grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, todėl kaltinime nurodytas veiką kvalifikuojantis požymis „kitoks atėmimas galimybės priešintis“ keičiamas į kvalifikuojantį požymį „grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“. Šis A. P. veiką kvalifikuojančio požymio pakeitimas, nekeičiant faktinių veikos aplinkybių, neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui ir jo atsakomybės dydžiui.

Kaltinamasis A. P. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad turtą pagrobia grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir taip palaužęs jo valią, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. vasario 5 d., apie 22 val. ėjo Taikos pr. namo. Prie namo Nr. 17, Klaipėdoje, pamatė nukentėjusįjį E. A.. Jis rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. A. P. nutarė telefoną pagrobti. Priėjęs prie E. A., pareikalavo atiduoti telefoną. Nukentėjusysis atsisakė atiduoti savo turtą, todėl A. P., laikydamas ranką užkišęs po striuke, imituodamas, kad turi kišenėje ginklą, pagrasino nukentėjusįjį nušauti. A. P. jokio ginklo su savimi neturėjo, grasindamas nušauti, norėjo įbauginti nukentėjusįjį. E. A. išsigando ir padavė A. P. telefoną „i Phone 4S“. Namuose apžiūrėjęs telefoną, A. P. suprato, kad jis yra registruotas „I Cloud “ sistemoje nukentėjusiojo vardu. Išsigandęs, kad per šią sistemą jį galima susekti, telefoną išmetė į šiukšlių konteinerį. Vėliau, atsitiktinai sutikęs nukentėjusįjį E. A., jam atidavė savo tokio pat modelio telefoną ir tokiu būdu atlygino padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, E. A. parodė, kad 2016 m. vasario 5 d., apie 21.20 val., ėjo šaligatviu pro Senojo turgaus autobusų stotelę. Staiga prie jo pribėgo A. P., kurį jis atpažino policijos įstaigoje, ir paklausė: „kiek valandų“. E. A. išsitraukė iš kišenės telefoną, norėdamas patikslinti laiką. A. P. pareikalavo telefoną atiduoti. E. A. atsakė, kad telefono neduos. A. P. užkišo ranką už savo striukės ir pasakė“ „duok telefoną arba šausiu“. E. A. išsigando. Nors ginklo nematė, tačiau nežinojo ką A. P. turi po striuke užsikišęs, todėl padavė jam savo telefoną. Tuo metu buvo tamsu, aplinkui nebuvo žmonių, kurie galėtų padėti. A. P. pagrobė telefoną „iPhone 4s“ su SIM kortele. 2016 m. vasario 22 d. A. P. jį susirado, atsiprašė ir atlygino padarytą turtinę žalą, atiduodamas jam savo tokio pat modelio telefoną. E. A. atleido A. P. (t. 1, b.l. 69-71, 82-83).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo E. A. pagrobė jam priklausantį telefoną „IPhone 4S“, 337 Eur vertės. Kaltinamasis A. P. prisipažino, kad tamsiu paros metu, prie senojo turgaus, jis pareikalavo E. A. atiduoti telefoną ir žodžiu pagrasino nušauti, jeigu nukentėjusysis atsisakys įvykdyti reikalavimą. Nukentėjusysis E. A., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad kaltinamąjį A. P. atpažįsta, šis žmogus 2016 m. vasario 5 d., Taikos pr., pagrasinęs nušauti, pareikalavo atiduoti telefoną. E. A. iš baimės telefoną pats atidavė A. P. (I t., b.l. 82-83). Kaltinamasis A. P. grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą išreiškė žodžiais „nušausiu“ ir bauginančiu gestu, demonstruodamas neva už striukės užkištą ginklą. Taip pat nusikaltimui įvykdyti jis sukūrė situaciją, kuri buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam E. A.. Reikalavimas atiduoti telefoną ir grasinimas nušauti buvo pareikšti nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, nesant kitų asmenų, galinčių padėti nukentėjusiajam. Šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės, kėlė nukentėjusiajam realų saugumo trūkumą ir fizinę grėsmę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo baigta, nes jis turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, telefoną išmesdamas. A. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant A. P. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiojo turtą jis pagrobė atimdamas jo galimybę priešintis. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti savo nuosavybę nuo pagrobimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas 2005-06-23 Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, 8 punktas). Nustatyta, kad kaltinamasis A. P. svetimam turtui pagrobti naudojo grasinančius žodžius ir bauginantį gestą, sukūrė nukentėjusiajam bauginančią situaciją, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą. Tokia situacija, sąlygiškai apribojusi nukentėjusiojo galimybę priešintis, teismų praktikoje laikoma grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, todėl kaltinime nurodytas veiką kvalifikuojantis požymis „kitoks atėmimas galimybės priešintis“ keičiamas į kvalifikuojantį požymį „grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“. Šis A. P. veiką kvalifikuojančio požymio pakeitimas, nekeičiant faktinių veikos aplinkybių, neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui ir jo atsakomybės dydžiui.

Kaltinamasis A. P. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad turtą pagrobia grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir taip palaužęs jo valią, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. vasario 7 d., apie 17.30 val., važiavo miesto autobusu. Su savimi turėjo dviratį. Išlipo prie poliklinikos. Autobusų stotelėje pamatė nukentėjusįjį N. D.. Nukentėjusysis telefonu kažką fotografavo. A. P. kilo mintis pagrobti telefoną. Jis ėmė sekti nukentėjusįjį, važiuodamas paskui jį dviračiu. Likęs vienas, Kalnupės gatvėje, privažiavo dviračiu prie N. D. sustojo, ir pareikalavo atiduoti telefoną, pagrasinęs, kad priešingu atveju papjaus. Peilio neturėjo, bet ranką laikė kišenėje, imituodamas, kad kažką kišenėje turi. N. D. išsigando ir pats padavė savo telefoną „Samsung Galaxy trend plius“, prieš tai paprašęs atiduoti SIM kortelę. 2016 m. vasario 9 d. pagrobtą telefoną už 15 eurų pardavė „Signalo centre“. 2016 m. vasario 10 d. telefoną pats išsipirko ir jį atidavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo N. D. (asm. dok. N. D.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, N. D. parodė, kad 2016 m. vasario 7 d., apie 17.50 val., miesto autobusu važiavo iš prekybos centro "Akropolis". Matė autobusu važiuojantį vyrą, kuris vežėsi dviratį. Išlipęs autobusų stotelėje, ėjo link namų. Toje pačioje stotelėje išlipo ir vyras su dviračiu. Vyras visą kelią važiavo dviračiu paskui N. D., tačiau jam įtarimo nesukėlė. Kalnupės g., prie namo Nr. 4, vyras privažiavo prie N. D. ir lietuviškai pasakė: „atiduodi telefoną arba papjausiu“. Grasindamas papjauti, vyriškis laikė ranką kišenėje, sudarydamas įspūdį, kad kišenėje kažką turi, bet peilio nedemonstravo. Buvo pradėję temti ir aplink kitų žmonių nebuvo. Vyriškis buvo vyresnis, todėl N. D. jo išsigando. Jis bandė užmegzti su vyriškiu pokalbį, tačiau jis dar kartą pagrasino papjauti ir liepė atiduoti telefoną. pagrasino ir jis to grasinimo realiai išsigando. Išsigandęs grasinimų, N. D. pats išsitraukė iš kišenės telefoną „Samsung Galaxy trend plius“ ir perdavė vyrui. Vyras sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. N. D. grįžo į namus ir apie įvykį papasakojo tėvui (t. 1, b.l. 121-122)

Asmens parodymo atpažinti tarp kitų asmenų metu nukentėjusysis N. D. atpažino kaltinamąjį A. P., kaip asmenį, kuris pagrobė jo telefoną (I t., b.l. 134-138).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo V. D. (asm. dok. V. D.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, V. D. parodė kad 2016 m. vasario 7 d., apie 18 val., į namus grįžęs sūnus N. D., pasakė, kad Kalnupės g., prie namo Nr. 4, Klaipėdoje, nepažįstamas vyras, pagrasinęs papjauti, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Pagrobtą telefoną vertina 50 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai telefoną grąžino, todėl civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b.l. 99-101, 112-113)

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis A. P. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė iš N. D. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Galaxy trend“. Telefonas po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam V. D. (t.1, b.l. 141, 143-147).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo N. D. pagrobė jo tėvui V. D. priklausantį telefoną “Samsung Galaxy trend“, 50 Eur vertės. Kaltinamasis A. P. prisipažino, kad temstant, Kalnupės g., jis pareikalavo N. D. atiduoti telefoną ir žodžiu pagrasino papjauti, jeigu nukentėjusysis atsisakys įvykdyti reikalavimą. Nukentėjusysis N. D., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad kaltinamąjį A. P. atpažįsta, šis žmogus 2016 m. vasario 7 d., Kalnupės g., pagrasinęs papjauti, pareikalavo atiduoti telefoną. N. D. iš baimės telefoną pats atidavė A. P. (I t., b.l. 121-122,34-138). Kaltinamasis A. P. grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą išreiškė žodžiais „papjausiu“ ir bauginančiu gestu, demonstruodamas neva striukės kišenėje laikomą peilį. Taip pat nusikaltimui įvykdyti jis sukūrė situaciją, kuri buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam N. D.. Nukentėjusysis N. D. yra mažametis (nusikaltimo padarymo metu buvo sulaukęs 12 metų), kaltinamasis buvo amžiumi vyresnis ir fiziniu išsivystymu akivaizdžiai pranašesnis už nukentėjusįjį. Reikalavimas atiduoti telefoną ir grasinimas nušauti buvo pareikšti nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, nesant kitų asmenų, galinčių padėti nukentėjusiajam. Šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės, kėlė nukentėjusiajam realų saugumo trūkumą ir fizinę grėsmę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo baigta, nes jis turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, telefoną užstatydamas. A. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant A. P. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiojo turtą jis pagrobė pagrasinęs panaudoti fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas jo galimybę priešintis. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti savo nuosavybę nuo pagrobimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas 2005-06-23 Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, 8 punktas). Pagal atskirus požymius veika kvalifikuojama tik tuo atveju, jei šie požymiai vykdomi atskirais kaltinamojo veiksmais. Nustatyta, kad kaltinamasis A. P. svetimam turtui pagrobti naudojo grasinančius žodžius ir bauginantį gestą, sukūrė nukentėjusiajam bauginančią situaciją, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą. Tokia situacija, sąlygiškai apribojusi nukentėjusiojo galimybę priešintis, teismų praktikoje laikoma grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, todėl pagal kvalifikuojantį požymį „kitoks atėmimas galimybės priešintis“ veika atskirai nekvalifikuotina. Šis A. P. veiką kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo pašalinamas, nekeičiant faktinių veikos aplinkybių ir neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui ir jo atsakomybės dydžiui.

Kaltinamasis A. P. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad turtą pagrobia grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir taip palaužęs jo valią, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė.

Kaltinamasis A. P. būdamas nepilnametis, padarė tris apysunkius nusikaltimus. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (I t., b.l. 172). Baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą, todėl kaltinamasis A. P. nebegali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais (LAT 2008-05-20 nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-02-26 raštu Nr. (24.8.)-VT4-395 informavo, kad A. P. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir skyrius neturi jokios informacijos apie nepilnametį ar jo šeimą (I t., b.l. 176). A. P. mokosi (duomenys neskelbtini). Mokymosi įstaigos administracijos jis charakterizuojamas kaip nenuspėjamo elgesio, nedirbantis pamokose, praleidinėjantis pamokas moksleivis (I t., b.l. 178). Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą tėvas R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sūnus gyvena su motina, motina yra sukūrusi kitą šeimą. A. P. santykiai su motina ir jos vyru, bei su tėvu R. M. yra geri. Sūnus nevartoja narkotikų, jis turi pinigų asmeninėms išlaidoms. Sūnaus elgesio negali paaiškinti ir nepateisina.

A. P. prisipažino padaręs visas nusikalstamas veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykių aplinkybes, kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, atsiprašė nukentėjusiųjų. Jis savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiesiems N. D. ir E. A. nusikaltimais padarytą turtinę žalą, grąžindamas pagrobtus daiktus, pripažįsta ir nukentėjusiosios L. B. pareikštą 16 Eur civilinį ieškinį, buvo pasirengęs atlyginti žalą iki teisiamojo posėdžio metu, tačiau to negalėjo padaryti neatvykus nukentėjusiajai. Šios aplinkybės pripažįstamos A. P. atsakomybę už visas tris nusikaldamas veikas lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 91 straipsniu, A. P. už kiekvieną nusikaltimą skiriama Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos, bausmes iš dalies sudedant.

Kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

A. P. yra labai jauno amžiaus- nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo vos sulaukęs septyniolikos metų. Kaltinamasis auga ir yra ugdomas šeimoje, kurioje tėvų asmeninės teisės ir pareigos auklėti savo vaikus, diegti jiems teigiamas savybes ir įpročius, apsaugoti juos nuo žalingos įtakos, formuoti vaiko interesus, atitinkančius visuomenės pripažintus, ir būti atsakingiems už jų auklėjimą ir raidą, realizuojamos pakankamai atsakingai, šeima nėra įtraukta į probleminių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kaltinamasis A. P. mokosi (duomenys neskelbtini). Jis kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį nusikaltimais padarytos turtinės žalos, taip siekdamas sušvelninti nusikaltimų padarinius. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas.

Siekiant kaltinamajam A. P. padėti laikytis visuomeninių elgesio ir teisės normų, vadovaujantis BK 83, straipsniu ir 87 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės- įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių. Elgesio apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktu, 3 dalies 5 punktu, A. P. įpareigojamas tęsti mokslą, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų ir organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, bei jam uždraudžiama be šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (I t., b.l. 162-163).

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. P. ir už jo veiksmus materialiai atsakingam civiliniam atsakovui pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti A. P. nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarytą 16 Eur turtinę žalą (I t., b.l. 23).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis A. P., grasindamas tuoj pat panaudoti prieš nukentėjusįjį S. G. fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai L. B. priklausantį turtą: telefoną „Samsung Galaxy A 5“, 390 Eur vertės, su telefono ekrano apsaugine plėvele, 10 Eur vertės ir dėklu, 6 Eur vertės. Telefono praradimą nukentėjusiajai kompensavo draudimo bendrovė, o dėl telefono priedų vagystės nukentėjusioji patyrė 16 Eur turtinę žalą. Nukentėjusiosios L. B. patirta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo A. P. nusikalstama veika. Kaltinamasis A. P. ir civilinis atsakovas R. M. turto vertės neginčija, civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiosios L. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir nukentėjusiajai priteisiama 16 Eur turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo A. P., o jam neturint lėšų (turto) turtinei žalai atlyginti, iki kaltinamasis sulauks pilnametystės, ši suma priteisiama subsidiariai iš civilinio atsakovo R. M..

Skaitmeninė laikmena (CD), įvykio vietos apžiūros protokolo priedas, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2015 m. vasario 4 d. nusikaltimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2015 m. vasario 5 d. nusikaltimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2015 m. vasario 7 d. nusikaltimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinė subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą – vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu ir 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktu, 3 dalies 5 punktu, A. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

-įspėjimą;

-elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždraudžiant be šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajai L. B. 16 Eur turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo A. P., o nepilnamečiui kaltinamajam neturint lėšų (turto) turtinei žalai atlyginti, iki kaltinamasis sulauks pilnametystės, subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo R. M..

Skaitmeninę laikmeną (CD), įvykio vietos apžiūros protokolo priedą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.