Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Sigitai Beniušytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – V. J., viešame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjęs V. J. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2008 m. sausio 24 d. V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis atliko patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, cokoliniame aukšte rekonstrukcijos darbus, t.y. vietoje buvusio lango įstatė duris. Šiais veiksmais jis pažeidė LR Statybos įstatymo IV skyriaus 12 str. ir 23 str. 1 d. reikalavimus (b l. 5?6).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas, 2008 m. vasario 7 d. nutarimu V. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 Lt baudą (b. l. 7?8).

Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar V. J. atlikti darbai yra rekonstrukcijos darbai, ir ar šiems statybos darbams reikalingas statybos leidimas.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje numatytas sąvokas: statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo); statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę, keičiant apdailą - jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus - balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant yra statinio rekonstravimas. Vadinasi, vietoj lango V. J. įstačius duris, name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atlikti rekonstrukcijos darbai.

Savavališkos statybos aktas (b.l. 14?15), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5?6), V. J. paaiškinimai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad jis atliko patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, cokoliniame aukšte rekonstrukcijos darbus, t.y. vietoje buvusio lango įstatė duris. Šiais veiksmais jis pažeidė LR Statybos įstatymo IV skyriaus 12 str. ir 23 str. 1 d. reikalavimus.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl ją naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Tačiau pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galima pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Kaip matyti iš nutarimo skirti nuobaudą, Viktorui Juzukoniui buvo skirta minimali įstatymu už pažeidimą numatyta nuobauda. Įvertinant tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo anksčiau baustas už administracinės teisės pažeidimus, jo siekis buvo pagerinti klausos neįgaliųjų tinkamą ir kokybišką aptarnavimą, turtinio nuostolio niekam nėra padaręs, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti nuobaudą švelnesnę, nei numatyta ATPK 159 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., teismas

nutarė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2008 m. vasario 07 d. nutarimą, kuriuo V. J. paskirta 2 000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti jam 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.