- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-235/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- L. S., B. U.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.1Kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.6.10Veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.)
- 1.2.3.2.6Nužudymas kankinant ar kitaip žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009-02-18 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš R. V. 3500 Lt nukentėjusiajam L. S. , 2056 Lt nukentėjusiajai B. U. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė kitą žmogų, t.y. laikotarpyje nuo 2008-07-18 22 val. 00 min. iki 2008-07-19 2 val. 53 min., bylos tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, Garažų g., tarp garažų Nr. 92 ir Nr. 93, būdamas girtas, konflikto metu sudavė D. S. ranka ir nenustatytu įrankiu, galimai medine lenta, ne mažiau kaip 24 kartus į galvą, kaklą, veidą, krūtinę, dešinę šlaunį, kairią ranką, dešinį petį, kelius, bei kitas kūno vietas, nenustatytu daiktu, galimai diržu, smaugė D. S. , tuo padarė D. S. atvirą kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžį, povoratinklinę kraujosruvą, atvirus nosies kaulų, skruostikaulių, viršutinio žandikaulio lūžius, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kaktoje, kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, muštinę žaizdą ir kraujosruvą dešinio momens užpakalinėje dalyje ir pakaušyje, kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairiame momenyje, smakre, kakle, krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje, nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinio peties priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus veide ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje, ir taip itin žiauriai tyčia nužudė D. S. , nes dėl patirtų sužalojimų D. S. mirė.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2009-02-18 nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausme ir mano, kad ji yra per griežta. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į LR BK 59 str. 1, 2,6 ir 10 p. numatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad pati nukentėjusioji jį išprovokavo, o nusikalstama veika įvykdyta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistasis R. V. prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo nuteistojo R. V. nusikalstamą veiką ir paskyrė jam teisingą bausmę, kurios švelninti nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į LR BK 59 str. 1 d. 1 p. numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad suteikė nukentėjusiajai pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, iš paties nuteistojo R. V. parodymų (T. 2, 38-39; 42-43) aišku, kad jokios pagalbos nukentėjusiajai D. S. jis nesuteikė, o nustojo mušti D. S. tik tuomet, kai nukentėjusioji jau nešaukė. Be to, nuteistasis, palikęs gulinčią nukentėjusiąją, iš karto net nebandė kviesti greitosios medicinos pagalbos ar kitaip išvengti D. S. mirties, o nuėjo iki kiosko pirkti alaus. Tuo tarpu iš paties R. V. telefoninio pranešimo policijai (T. 1, b. l. 33-34) aišku, kad nuteistasis, nors ir būdamas labai girtas, puikiai suprato, kad D. S. atėmė gyvybę ir jai nieks negalės padėti, o tai patvirtina ir byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas (T. 1, b. l. 9-30), iš kurio matyti, jog atvykę policijos pareigūnai rado moteriškos lyties lavoną su smurto žymėmis. Visgi pranešimas policijos pareigūnams apie įvykdytą žmogžudystę (net nenurodant, kas tai padarė) nelaikomas pagalbos nukentėjusiajam suteikimu. Tokiu būdu nuteistasis jokios pagalbos nukentėjusiajai nesuteikė ir nedarė nieko, kad išvengtų D. S. mirties, todėl pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atitinkamai į tai atsižvelgti skiriant bausmę nėra jokio pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LR BK 59 str. 1 d. 2 p. (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) bei 59 str. 1 d. 6 p. (nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys) numatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tačiau iš Šiaulių apygardos teismo 2009-02-18 nuosprendžio matoma, kad pirmosios instancijos teismas LR BK 59 str. 1 d. 2, 6 p. numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes pripažino nuteistojo R. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir į jas atsižvelgė skirdamas bausmę.
Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr.75U-I-71 (T. 2, b. l. 66-67) nustatyta, kad R. V. 2008-07-18 – 2008-07-19 galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o abejoti šia išvada nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. V. veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., o ne LR BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Tuo tarpu vertinant didelį susijaudinimą, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, LR BK 59 str. 1 d. 10 p. prasme, pažymėtina, jog dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektualinė bei valinė kaltininko būsena ir dėl to susilpnėja jo veiksmų kontrolė. Be to, LR BK 59 str. 1 d. 10 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai nustatoma, jog nusikaltimas padarytas tuojau po neteisėtų veiksmų atlikimo. Tuo tarpu iš paties nuteistojo R. V. parodymų aišku, kad nukentėjusiajai pasikėsinus paimti nuteistojo pinigus, R. V. susiginčijo su D. S. ir jiems jau paėjus nuo garažo nuteistasis sudavė nukentėjusiajai kelis smūgius ranka, vėliau, kadangi nukentėjusioji vartojo necenzūrinius žodžius, ją smaugė ir sudavė daug smūgių nukentėjusiajai rasta lenta į galvą ir kitas kūno vietas. Tokiu būdu akivaizdu, kad nuteistasis smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu pavartojo ne iš karto po neteisėtų nukentėjusiosios veiksmų (pasikėsinus pagrobti nuteistojo pinigus), o praėjus pakankamai ilgam laikui. Be to, nors pats konfliktas įvyko dėl nukentėjusiosios pasikėsinimo pagrobti R. V. pinigus (tai pripažinta LR BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), tačiau iš paties nuteistojo parodymų aišku, jog smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu R. V. vartojo iš esmės dėl D. S. jo atžvilgiu vartotų necenzūrinių žodžių. Be to, iš nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 38-39) aišku, kad nuteistasis smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo keliais etapais, o patempus nukentėjusiąją ir šiai atsigavus bei pradėjus rėkti, nuteistasis toliau vartojo smurtą (daužė su lenta) D. S. atžvilgiu, kol pastaroji nutilo. Visgi nukentėjusiosios išsakyti necenzūriniai žodžiai nuteistajam taip pat nelaikytini nuteistajam sukėlusiais didelį susijaudinimą, nes iš bylos aplinkybių aišku, jog R. V. su D. S. ginčijosi pakankamai ilgą laiką, o nuteistojo mušamos nukentėjusiosios išsakyti necenzūriniai žodžiai R. V. atžvilgiu pastarajam nebuvo netikėti. Visgi D. S. nužudymui, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinos įtakos turėjo nuteistojo R. V. apsvaigimas nuo alkoholio (tai teisme pripažino ir pats nuteistasis) ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tuo tarpu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (LR BK 59 str. 1 d. 10 p.), nėra jokio pagrindo.
Be to, vertinant Šiaulių apygardos teismo 2009-02-18 nuosprendžiu R. V. pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirtos bausmės teisingumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad dėl visiškai menkavertės dingsties (siekiant užtildyti nukentėjusiąją dėl jos vartotų necenzūrinių žodžių nuteistojo atžvilgiu) įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia atimti gyvybę parkritusiai ir iš esmės negalinčiai savęs apginti moteriai, smurtiniams veiksmams kaip įrankį panaudojus lentą. Nuteistasis charakterizuojamas neigiamai ir, nors nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (LR BK 59 str. 2, 6 p.), tačiau nustatyta ir R. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. V. paskirta mažesnė nei LR BK 129 str. 2 d. numatytos sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė atitinka LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.