Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui A. Š., D. K.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama architekto R. M., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) 48 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. gegužės 5 d., pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 28 dalies nuostatas, kadangi neturėdama leidimo statyti naują statinį, vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus: pastatė karkasinio namo sienas, uždengė stogą, įstatė langus ir duris, ir taip padarė pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius A. Š. paaiškino, kad įmonė pažeidimą pripažįsta. UAB (duomenys neskelbtini) yra nauja įmonė. Nuo įmonės veiklos pradžios buvo padaryta daug klaidų. Architekto prašymas per „Infostatyba“ buvo atmestas, po to vėl pateiktas. Turėjo problemų su „Infostatyba“. Dėl statybos leidimo turi būti užregistruota per tris dienas. Atsakymas nebuvo gautas. Jei nieko nepranešama iš valstybės, laikoma, kad objektas patvirtintas, todėl ir pradėtos statybos. Turi būti užregistruotas per 5 dienas. Prašymas buvo pateiktas kovo 8 d., o užregistruota tik balandžio 4 d. Per tą laiką „Infostatyboje“ buvo daug gedimų. Statybas pradėjo maždaug tuo metu, kai pateikė prašymą, tikslios datos pasakyti negali. Supranta, kad yra įmonės kaltės dėl to, kad statybas pradėjo neturėdama leidimo. Buvo pasirašyta rangos sutartis, užsakovas spaudė. Žino, jog turėjo įsitikinti, kad išduotas leidimas, tai bus gera pamoka. Pats jis nėra patyręs, buvo samdomas architektas M. K., kuris melavo, neišėmė nei vieno leidimo. Architektas sakė, kad viskas tvarkoje, kaip ir baigta. Paskui architektas buvo atleistas, pradėjo „kaišioti pagalius“, ši byla atsirado dėl jo skundo.

Apklausiamas teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas D. K. paaiškino, kad įmonė dirba neseniai, pajamų neturėjo, neatliko pilnai darbų. Įmonė pripažįsta, kad pradėjo statybas be leidimo. Tiesiog įmonė pasirinko ne tą darbuotoją. Įmonė pelno neturėjo, gyvuoja tik iš akcininkų, nėra pardavusi nei vieno objekto. Gailisi. Šiuo metu „Infostatyba“ veikia blogai, nepavyksta įkelti prašymo. Prašo skirti pusę minimalios baudos.

Apklausiamas teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas V. J. paaiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) leidimo iki šiol neturi, prašo skirti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad jis yra architektas, anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) esantis pastatas jam yra žinomas, jis rengė to pastato projektą, ruošė dokumentaciją leidimui gauti. Dokumentus institucijoms pateikė prieš nutraukdamas darbo santykius. Prašymas buvo ne vienas. Iki nutrūkstant darbo santykiams į sistemą buvo įkeltas ne vienas prašymas. Darbo santykiai nutrūko kovo mėnesį, prašymai buvo įkelti vasario ar kovo mėn. Gali būti, kad prašymą pateikė kovo 8 d. Negali pasakyti, ar čia buvo pirmas kartas, kai pateikė prašymą. Neatsimena, kiek kartų teikė prašymą. Darbo santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) nutrūko, nes netiko darbo sąlygos. Sunku pasakyti, kada prasidėjo statybos, kadangi jis užsiima tik projektais. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nepilnus metus, gal 8-9 mėnesius. Į jo pareigas neįėjo leidimo išėmimas. Talpino dokumentus į „Infostatyba“, nes vadovas prašė įkelti. Nors priimant į darbą nebuvo tartasi dėl tokių darbų, tačiau jis nedarė dėl to problemų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą, taip pat statinio savavališką rekonstravimą. Fizinių asmenų atsakomybę už tokius pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 ir 159¹ straipsniuose. Statybos įstatymo 55 straipsnis reglamentuoja, kad juridinių asmenų nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Atsižvelgiant į šias nuostatas, įvertinus kaltinimą dėl naujo neypatingo statinio savavališkos statybos (Statybų įstatymo 48 straipsnio 3 dalis, kas atitinka fiziniams asmenims 159 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą), kartu įvertinus administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnį dėl bylų teismingumo, teismas pripažįsta bylos teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė statytojams už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje, pagrindžia byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovai A. Š. ir D. K. paaiškino, jog įmonė pripažįsta savo kaltę dėl to, kad neturėdama leidimo pradėjo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybas. Atstovų teigimu, buvo pasamdytas architektas M. K., kuris melavo, neišėmė nei vieno leidimo. Per sistemą „Infostatyba“ buvo pateiktas prašymas leidimui gauti, jis buvo atmestas, po to vėl pateiktas. Turėjo problemų su „Infostatyba“. Dėl statybos leidimo turi būti užregistruota per tris dienas. Atsakymas nebuvo gautas. UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. Š. teigimu, jei nieko nepranešama iš valstybės, laikoma, kad objektas patvirtintas, todėl ir pradėtos statybos. Prašymas buvo pateiktas kovo 8 d., o užregistruota tik balandžio 4 d. Per tą laiką „Infostatyboje“ buvo daug gedimų. Statybas pradėjo maždaug tuo metu, kai pateikė prašymą, tikslios datos pasakyti negali. Supranta, kad yra įmonės kaltės dėl to, kad statybas pradėjo neturėdama leidimo. Atstovų teigimu, įmonė vis bando pateikti naują prašymą, tačiau dėl „Infostatyba“ gedimų to padaryti vis nepavyksta. Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas V. J. patvirtino, jog UAB (duomenys neskelbtini) leidimo statyboms iki šiol neturi. Be šių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, UAB (duomenys neskelbtini) kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, jog iš administracinio teisės pažeidimo byloje UAB (duomenys neskelbtini) surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės. Juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas R. M. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 8 d. pateikė – įkėlė į „Infostatyba“ projektą gyvenamojo viešbučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įmonė buvo įsitikinusi, kad leidimas statybai bus laiku išduotas. Kadangi tuo metu neveikė elektroninė erdvė – „Infostatyba“, o darbininkai, medžiagos ir rangos sutartis buvo sudaryta, buvo pradėti statybos darbai. Projektas patikrinimo metu nebuvo nei atmestas, nei jam buvo pritarta (b. l. 5). Taigi savo paaiškinime juridinio asmens atstovas taip pat neneigė, jog iš tiesų buvo vykdomi statybos darbai neturint leidimo, tačiau tokius veiksmus bandė pateisinti motyvuojant įsitikinimu, kad leidimas statybai bus laiku išduotas. Pažymėtina, jog tokios R. M. ir teismo posėdžio metu apklaustų įmonės atstovų A. Š. ir D. K. nurodomos aplinkybės apie tai, kad prašymas leidimui buvo paduotas, atsakymas negautas, todėl laikyta, kad objektas patvirtintas, taip pat tai, kad architektas melavo, nepašalina juridinio asmens atsakomybės. Pažymėtina, jog statybos leidžiamos tik turint nustatyta tvarka išduotą leidimą. Vien tai, jog buvo pateiktas prašymas, tačiau negautas atsakymas, nesudaro teisėto pagrindo statyboms, juolab atsižvelgiant į tai, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo gedimų, apie ką buvo žinoma ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, kurie tai patvirtino teismo posėdžio metu. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovų paaiškinimų bei juridiniam asmeniui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, UAB (duomenys neskelbtini) kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturėdama leidimo statyti naują statinį vykdė gyvenamojo namo statybos darbus. Pastatytos karkasinio namo sienos, uždengtas stogas, įstatyti langai ir durys. Namo matmenys 11,17x7,72 m., aukštis 6,7 m. Vidaus įrengimo darbai neatlikti (b. l. 7-8); fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos gyvenamojo namo statybos (b. l. 9-11); 2016 m. gegužės 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. N. patikrino gyvenamojo namo statybas žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog žemės sklype vykdomi karkasinio gyvenamojo namo statybos darbai. Namo matmenys: plotis 7,72 m., ilgis 11,17 m., aukštis 6,7 m. Atlikti namo sienų, stogo montavimo darbai. Statytojas – UAB (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo savininkas V. V. Statybos darbai atliekami galimai savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento (b. l. 12-13); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateikta informacija apie tai, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2016 m. kovo 8 d. pirmą kartą buvo užregistruotas prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą statyti vienbutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), statytojas UAB (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo peržiūrėtas ir atmestas su pastabom 2016 m. balandžio 6 d. Pagal atmetimo pastabas pataisytas prašymas pakartotinai iki 2016 m. birželio 13 d. nebuvo pateiktas (b. l. 25); duomenys iš informacinės sistemos „Infostatyba“, iš kurių matyti, jog pirminis prašymas išduoti leidimą buvo pateiktas 2016 m. kovo 8 d., prašymas buvo atmestas (b. l. 26-27).

Minėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, statė naują neypatingą statinį, taip pažeisdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto (numatančio jog statybos teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) bei 23 straipsnio 28 dalies (numatančios, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama) nuostatas.

Teismas, skirdamas UAB (duomenys neskelbtini) nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (neturint leidimo statytas neypatingas statinys), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) realiai vykdo veiklą, duomenų apie baustumą administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad atstovai pripažino juridinio asmens kaltę dėl pažeidimo, nurodė, jog gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis tik pažymėtina, kad Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies sankcijoje statytojams numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos ribos, įvertinus UAB (duomenys neskelbtini) padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Pažymėtina, jog kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovų paaiškinimų, prašymas leidimui gauti buvo pateiktas per informacinę sistemą „Infostatyba“, tačiau per nustatytą terminą nesulaukus atsakymo dėl prašymo patvirtinimo, buvo pradėtos statybos. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateikto informacijos matyti, jog prašymas per informacinėje sistemą „Infostatyba“ iš tiesų buvo pateiktas. Minėtoje informacijoje taip pat pažymima, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. turėjusi pradėti veikti modernizuota informacinė sistema „Infostatyba“ apie du mėnesius dirbo labai blogai, prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus buvo teikiami, bet prašymus peržiūrėti pagal reglamentuotą tvarką ir terminus dėl modernizuotos informacinės sistemos „Infostatyba“ ilgalaikio prasto veikimo (neveikimo) galimybės nebuvo, todėl prašymas buvo peržiūrėtas ir atmestas nesilaikant reglamentuotų terminų (b. l. 25). Teismo posėdžio metu liudytojas M. K., dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) architektu, taip pat patvirtino, jog jis teikė prašymus dėl leidimui statyboms gauti. Taigi, nors UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdė statybas neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, tačiau visgi prieš pradėdama statybos darbus ėmėsi veiksmų leidimui gauti – pateikė prašymą, nuo pat pradžių siekė viską įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau dėl nurodytų aplinkybių tas padaryta nebuvo. Nors tai nešalina jo atsakomybės, tačiau laikytina atsakomybėn traukiamam asmeniui palankia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra neseniai susikūrusi įmonė (įregistruota VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15)), praėjusiais metais neturėjo jokio grynojo pelno (b. l. 42), atstovo teigimu, įmonė gyvuoja tik akcininkų dėka, nėra pardavusi nei vieno objekto. Atkreiptinas dėmesys, jog įmonė ir šiuo metu rūpinasi tuo, kad leidimas minėtoms statyboms būtų gautas, to jai nepavyksta padaryti dėl tų pačių priežasčių, t. y. informacinės sistemos „Infostatyba“ gedimų, o ši aplinkybė patvirtina, jog įmonė nevengia atsakomybės ir bando pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įmonės atstovas paaiškino, kad pateikti duomenis informacinėje sistemoje „Infostatyba“ sudėtinga, o prieš teismo posėdį jam net Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio atstovas patarė įsirašyti duomenis į USB raktą ir juos bandyti pateikti naktį, kai sistema mažiau apkrauta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti UAB (duomenys neskelbtini) pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos UAB (duomenys neskelbtini) ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti įstatymus be laikytis jų reikalavimų. Juo labiau, kad ir patys įmonės atstovai deklaravo siekį ateityje veikti tik įstatymų ribose ir jų nepažeidinėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, skirti septynių šimtų penkiasdešimties eurų (750 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda už statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio teismo pavadinimą, nutarimo datą ir numerį. Apie baudos sumokėjimą pranešti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).