Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2016 m. spalio 26 d., apie 8.10 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį VšĮ „B.“, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,41 promilių girtumas, ir neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti po jų atėmimo nėra susigrąžinęs.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, savo kaltės nepripažino, parodė, kad jokio pažeidimo nepadarė, kadangi tą dieną jis kaip keleivis šiuo automobiliu važiavo, bet jo nevairavo, vairavo V. Mašinoje turėjo alkoholio „bonkelę šnapso“, todėl važiuodamas šalia jis išgerinėjo. Vairuotojo teisių neturi, įmonės direktorė susirado vairuotoją V., kuri tąkart ir vairavo. Jie važiavo į Aido g., važiavo trise, 2 moterys ir jis, moterys išlipo, o jis persėdo prie vairo, įsijungė muziką, “truktelėjo šnapso“, parūkė, prieš tai sėdėjo automobilio gale. Buvo ryto metas, apie 8 val., vienas gėrė degtinę. Tada kažkoks žmogus priėjo prie jo mašinos, ištraukė raktelius, iškvietė policiją. Degtinę beveik visą jau buvo išgėręs, butelį mašinoje buvo padėjęs po sėdyne. Jis nevairavo, tik trumpam buvo atsisėdęs į vairuotojo sėdynę. Rakteliai buvo mašinoje, nes muzikos norėjo pasiklausyti, be raktelių muzika negroja. Yra nekaltas, nes nevairavo, tik persėdo prie vairo ir gėrė „šnapsą“.

Liudytoja A. L., VšĮ „B.“ direktorė, teismo posėdžio metu parodė, kad iš vakaro buvo susitarusi su V. J., kad ji ryte ją nuveš iki socialinio, paskui šunims maisto nupirkti. Su V. gyvena šalia viena kitos, kai jai reikia pagalbos, jos visada paprašo. Su jomis buvo ir jos buvęs sugyventinis G. K., kuris buvo atėjęs iki jos namų ir nuo jų jie visi važiavo. Jis kartais padeda darbe, nes šunų prieglaudą kartu jie ir įkūrė. Pati niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kai reikia važiuoti visada paprašo V. Tada V. nuėjo į namus, nes buvo susitarusios, kai atliks visus reikalus socialiniame, jai paskambins ir ji ateis. G. K. atėjo ryte prie mašinos, nežino, ar jis buvo blaivus, bet pastoviai būna alaus išgėręs. Kai važiavo į socialinį, G. K. sėdėjo gale, o ji priekyje keleivio vietoje, V. vairavo. Socialiniame užtruko 1-1,5 val., ją iškvietė policija. G. K. buvo sakęs, kad jam prieš porą metų atimtos vairuotojo teisės, po to sakęs, kad jas jau atsiėmė, pati nelindo į kišenes ir netikrino. G. K. kartais važiuoja su ja į šunų prieglaudą, pašerti šunis, išvalyti. Kai būtų atlikusi viską socialiniame, ji būtų paskambinusi V., kuri per 10-15 minučių būtų atėjusi. Niekas nesakė išsikviesti vairuotoją, kad mašina nebūtų išvežta į aikštelę. Šiuo metu mašiną atsiėmusi ir yra įsipareigojusi ją saugoti iki šiol bylos išnagrinėjimo.

Liudytojas G. S., pareigūnas, teismo posėdžio metu parodė, kad tąkart dirbo su kolega A. R. Buvo rytas, nuo 8 iki 10 valandos, kai gavo pranešimą iš budėtojo, kad pranešėjas yra sulaikęs asmenį, kaip galimai neblaivų vairuotoją. Nuvykus į vietą, juos pasitiko pranešėjas ir galimai vairavęs asmuo G. K., tas pats asmuo, kuris dabar yra teismo posėdžio metu. Pranešėjas paaiškino, kad važiavo iš galo Citroen automobiliui, jis įtartinai manevravo, jį sekė, po to iškvietė policiją. Pranešėjas teigė, kad vairavo G. K. Buvo neblaivus, girtumas nustatytas vidutinis. G. K. tada nurodė, kad vairavo moteris. Pranešėjas teigė, kad tikrai matė, jog vairavo vyras. Tarnybinį pranešimą tvirtina, jis surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kiekvieną rytą veža vaikus į mokyklą ir darželį, todėl ir tą rytą važiavo Korsako gatve, išsukinėjant iš Korsako g. į Gegužių g., priekyje pastebėjo Citroen automobilį, matė, kaip šis Citroen labai lėtai įsukinėjo į Gegužių gatvę, kitos mašinos jam signalizavo. Po to važiuodamas Aido gatve pamatė, kaip tas pats Citroen automobilis važiavo per dvi juostas, jį lenkdamas įsidėmėjo vairuotoją, buvo su kepure ir ūsais, jį atpažįsta, tai tas pats asmuo, kuris dabar yra teismo posėdžio metu. Po to aikštelėje prie ofiso buvo priėjęs prie šio automobilio ir vairuotojo, prie vairo sėdėjo tas pats vairuotojas, ta pati kepurė ir tie patys ūsai. Suprato, kad jis girtas iš kvapo, juto aitrų alkoholio kvapą, kalbėjo nerišliai, kalbėjo apie tariamus vairuotojus. Ar keleivio sėdynėje, kas buvo, nematė. Kad kas iš mašinos liptų, taip pat nematė. Vyras pradėjo blaškytis, tada jis ištraukė raktelius, nepamena, ar variklis, kai jis priėjo, tuo metu buvo užvestas. Paskambino 112, atvažiavo policija. Prisimena, kad šis vyras pareigūnams minėjo, jog automobilį vairuos moteris, ji ateis, vairuotojos vardo nepamena. Jis Citroen automobilį pralenkė Aido gatvėje, negalėjo supainioti, yra tikras, kad vairavo vyras su ūsais ir kepure. Darbe, kai pamatė pro langą, kad atvažiuoja tas pats automobilis, tuo momentu nematė vairuotojo, pamatė, kad tas pats automobilis.

Liudytojas A. R., pareigūnas, teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos ir valandos nepamena, kada gavo pranešimą, jog pilietis sulaikė galimai neblaivų vairuotoją. Su kolega vyko į Aido gatvę. Galimai vairavęs pilietis yra teismo salėje, jį gerai įsidėmėjo ir atpažįsta, jis sėdėjo už vairo. Pranešėjas paaiškino, kad kažkiek laiko automobilį sekė ir aiškiai matė, kad būtent šis asmuo vairavo. Galimai vairavęs pilietis buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Tarnybinį pranešimą tvirtina, jis surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis.

Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad A. L. iš vakaro jos paprašė ryte nuvežti iki jos darbo, šunų prieglaudos. Tą dieną ji pati dirbo po pietų. Sutiko ir pati ryte iki mašinos atėjo, stovėjo Korsako gatvėje. Su A. mašina jau kelis kartus buvo važiavusi. Atėjo prieš 8 val., sėdo ir važiavo, jos jau laukė. Buvo L. ir vyriškis. Ji už vairo sėdo, o G. K. atsisėdo gale, L. sėdėjo šalia jos. Važiavo Korsako gatve, paskui į Gegužių gatvę suko, tada į Aido gatvę. Važiuojant Aido gatve, prieš baldų parduotuvę, į dešinę pasuko, ten galima prie socialinio arčiau privažiuoti. Su L. nuėjo kartu, pažiūrėjo, kiek žmonių laukia, tada L. jai pasakė, kad kokią valandą užtruks, todėl ji nebelaukė ir išėjo. Prie mašinos nebegrįžo, tik pro ją praėjo, tuo metu G. K. gale sėdėjo. Kai su L. nuėjo, jis mašinoje pasiliko. Praeidama pro mašiną prie jos kitų asmenų nematė. Būtent ji vairavo, G. K. buvo neblaivus, suprato iš kvapo. Taip paliudyti jos niekas neprašė, taip ir buvo. Dažnai ji padeda A., pavairuoja mašiną, į savaitę bent kartą, būna ir daugiau. Atstumas nuo L. namų iki socialinio apie kilometrą, L. neturi teisių. Jos paprašė tik nuvairuoti, nežino, ar G. K. turi teises. Kiek žino, jie kartais samdo žmones, kad pavairuotų. Sakė sunku surasti pagalbą, kad reikia maistą šunims suvežti, o kai yra jų mašina, tada tereikia susirasti vairuotoją. Buvo susitarę, kad jai paskambins, kai viską socialiniame susitvarkys, kad pratęstų kelionę.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. savo kaltės padarius teisės pažeidimą nepripažino, neigė vairavęs automobilį Citroen C5, tvirtino, jog šį automobilį vairavo ne jis, o V. J., nes buvo neblaivus ir tik sėdėjo automobilio gale, tačiau šie jo parodymai paneigti išsamiais, nuosekliais ir logiškais teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų G. S., A. R. bei šios bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo M. M. parodymais, kurie atitinka vieni kitus, jie neprieštarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms, taip pat ir M. M. pirminiams paaiškinimams, užfiksuotiems byloje esančiame jo pareiškime, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose jie nurodė ir teisme atpažino G. K., kaip asmenį padariusį teisės pažeidimą, būtent neblaiviam vairavusį automobilį, kai teisės vairuoti jis neturi, apibūdino, jog matė vairuojantį asmenį su vyriška kepure ir ūsais (liudytojas M. M.), įvykio vietoje prie vairo su užvedimo rakteliais sėdėjo būtent šis asmuo (policijos pareigūnai), be to, iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (2016-12-07 raštas Nr. 41D(K)-1683) gauti duomenys pažeidėjo ginčijamas aplinkybes tik patvirtino, išties 2016-10-26, 7.57 val., Centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas M. M. pranešimas dėl nesaugaus vairavimo, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir jo garso įrašas, o nedelsiant į įvykio vietą atvykusi policija patikrinusi, įforminusi ir užfiksavusi padaryto pažeidimo pobūdį, jo vietą ir laiką, bei subjektą, pastarojo fizinę vietą, jų patikimumo įspūdį tik sustiprino, todėl šių įrodymų bei visos rašytinės bylos medžiagos vertinimo pagrindu darytina vienareikšmė ir neabejotina išvada, jog G. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltė byloje pilnai įrodyta. G. K. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią pagrindžia tik bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų A. L. (kaip parodyta buvusi sugyventinė) ir V. J. (kaip parodyta sugyventinės draugė) paaiškinimai, kuriuos paneigia visos šios bylos objektyvių įrodymų visuma, todėl teismas juos atmeta ir nesiremia, minėtų asmenų paaiškinimus vertina kaip siekį padėti kaltininkui išvengti administracinės atsakomybės ar bandymą suklaidinti teismą. Suinteresuotumą parodo faktas, kad G. K. ir A. L. buvę sugyventiniai, kartu įkūrę šunų prieglaudą ir ja iki šiol abu rūpinasi, o priežiūrai užtikrinti neišvengiamai reikalingas automobilis ir jo vairuotojas. Aplinkybių netikėti liudytojo M. M. ir policijos pareigūnų parodymais ar priežasčių, dėl kurių jie siektų nekaltą asmenį apkalbėti, teismas nenustatė, jų jokie ryšiai ar asmeniniai nesutarimai nesieja. Bylos duomenų visuma neginčijamai patvirtina G. K. veiksmuose esant teisės pažeidimo sudėtį bei abejoti jo kalte nėra pagrindo. Jo neblaivumas buvo priežastis nepripažinti ir neigti savo veiksmų neteisėtumą, be to, fakto, kad buvo neblaivus, neneigė ir pats kaltininkas. G. K. inkriminuota veika atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, tikslintinas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir iš kaltinimo šalintina jame nurodyta aplinkybė dėl atimtos teisės vairuoti, kadangi G. K. 2013-07-22 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu specialiosios teisės atėmimo terminas buvo nustatytas 30 mėn. nuo 2013-07-22 iki 2016-01-21, terminas pasibaigęs, tačiau G. K. nėra atlikęs (įvykdęs) šios teisės susigrąžinimo sąlygų, dėl ko laikytina, kad jam ši teisė neatimta, o jos nėra įgijęs (susigrąžinęs), ir tai patvirtina bylos medžiaga, bei šis patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia. G. K. neblaivus vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs (susigrąžinęs).

Motyvuojamoji dalis

G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis, administracine tvarka baustas, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, paskirtų iš anksčiau už įvairius teisės pažeidimus, didžioji jų dalis už viešosios tvarkos pažeidimus, paskutinį kartą 2015-12-21, 2016 m. laikotarpyje šis pažeidimas jam pavienis, bet ne jo asmeninėje charakteristikoje, ir jo pavojingumas viešojo kelių eismo saugumui ir aplinkiniams nekvestionuotinas, asmens apsisprendimas vairuoti išgėrusiam tik sustiprina pavojingumo įspūdį, be to, alkoholio vartojimas jo charakteristikoje pasižymėjęs reiškinys, būtent, alkoholis įtakoja jį daryti pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, nedirba, turi socialinių įsipareigojimų, bei įvertinus šių duomenų visumą, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, G. K. už šį kelių eismo taisyklių pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali piniginė bauda, adekvati pažeidėjo asmenybei ir jo padarytam pažeidimui, be transporto priemonės konfiskavimo. Pagrindų konfiskuoti automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį VšĮ „B.“, byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 129 str., 224 str., 281 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, skirti administracinę nuobaudą – 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.