Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1930-1113/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
1-1930-1113/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27730-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
S. P.
Nukentėjusysis
P. P., V. B.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1930-1113/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27730-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam S. P., jo gynėjai advokatei V. P.,nukentėjusiesiems P. P., V. B.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2018 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2019 m. birželio 29 d. apie 14.54 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, alaus bare (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), matant ir girdint kitiems asmenims, mažareikšme dingstimi sukėlė sumaištį ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei savo tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, kilusio konflikto metu išsitraukė ūkinės-buitinės paskirties peilį ir juo tyčia sužalojo P. P. padarydamas jam pjautinę dešinės plaštakos III piršto priekinio paviršiaus žaizdą, tai yra, padarė nukentėjusiajam P. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tyčia sužalojo V. B. padarydamas jam dešinės plaštakos I piršto delninio paviršiaus pjautinę žaizdą su ilgosios nykščio lenkiamosios sausgyslės sužalojimu, tai yra, padarė nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą;

be to, S. P. 2019 m. birželio 29 d. apie 14.54 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, alaus bare (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), viešosios tvarkos sutrikdymo metu, išsitraukė ūkinės-buitinės paskirties peilį ir juo tyčia sužalojo nukentėjusįjį V. B. ir tuo padarė nukentėjusiajam V. B. dešinės plaštakos I piršto delninio paviršiaus pjautinę žaizdą su ilgosios nykščio lenkiamosios sausgyslės sužalojimu, tai yra, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo nukentėjusiojo V. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Taip pat S. P. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, laike nuo 2018 m. gegužės 11 d. 21.33 val. iki 2018 m. gegužės 12 d. 00.45 val. (duomenys neskelbtini), nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, asmeninio konflikto metu, S. P. tyčia suimdamas nukentėjusiajam D. Š. už rūbų krūtinės srityje, ištempė iš lovos, spyrė ne mažiau du kartus į veido sritį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, S. P. gulinčiam lovoje nukentėjusiajam D. Š. spyrė du kartus į pilvo sritį, asmuo, kurio atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, suduodamas gulinčiam lovoje nukentėjusiajam D. Š. kumščiu du kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. Š. sužalojimus: nosies kaulų lūžimą, kraujavimą iš nosies, abiejų akių vokų poodines kraujosruvas, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo D. Š. sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis S. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, gali būti, kaip nurodyta kaltinime, 2019 m. birželio 29 d., į barą jis atvažiavo ryte, apie 8.00 val., jame išgėrė du bokalus alaus ir išėjo į turguje esančias dirbtuves, pasigaląsti peilio, kurį turėjo rankinėje. Belaukdamas, ant stalo pamatė kitą peilį, kuris kainavo 20 Eur, šį peilį nusipirko. Peilius susidėjo į rankinę ir grįžo į barą. Bare iš pradžių sėdėjo vienas, o su nukentėjusiaisiais susipažino išėjęs į lauką parūkyti. Nukentėjusieji pasikvietė jį atsisėsti prie jų stalo. Prie stalo sėdėjo penkiese ar šešiese, kalbėjosi draugiškai, jokių pikčių nebuvo. Jis, norėdamas pasigirti, išsitraukė peilį, jį visiems parodė. Visi pažiūrėjo, pačiupinėjo. Kiek vėliau, kitą peilį taip pat padėjo ant stalo. Neprisimena, kad būtų įvykęs konfliktas. Nukentėjusysis V. B. griebė už peilio, kurį jis laikė rankose. Kadangi peilis buvo aštrus, jis sakė nukentėjusiajam peilį paleisti, gavosi taip, kad jis peilį patraukė į save, o nukentėjusysis į save. Nukentėjusįjį V. B. jis sužalojo didžiuoju peiliu, kuris yra su kauline rankena. Jis matė ant nukentėjusiojo V. B. rankos kraują. Prisimena ne visas įvykio aplinkybes, įvykio su kitu nukentėjusiuoju neprisimena. Mano, kad jo padarytiems veiksmams įtakos turėjo neblaivumas. Tą dieną visi kartu išgėrė šešis bokalus alaus ir du butelius degtinės, kokį kiekį alkoholio išgėrė jis, tiksliai pasakyti negali. Jis, sutrikęs, peilius įsidėjo į rankinę ir išėjo, mano, kad aplinkiniai dėl įvykio taip pat sutriko. Jam tik išėjus, iš karto kieme jį sulaikė policija. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Žalą ligonių kasai atlygins dalimis. Su nukentėjusiuoju V. B. sutarė dėl 1000 Eur dydžio žalos atlyginimo per pusės metų laikotarpį.

Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, prokuroras, nukentėjusieji. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be paties kaltinamojo S. P. parodymų teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais byloje surinktais įrodymais bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu - 2019 m. liepos 26 d. - S. P. kaltu neprisipažino, nurodė, kad, begeriant su nepažįstamais vyrais bare (duomenys neskelbtini), jis šiems pasakė, kad šalia yra meistras, kuris labai gerai galanda peilius. Vienas iš vyrų paprašė parodyti. Jis išsitraukė peilį, kuris buvo pagaląstas. Padėjo jį ant stalo, vyrai jį apžiūrėjo, t. y. paėmė į rankas. Jis pasakė, kad nusipirko dar vieną peilį. Vyrai nepatikėjo, kai pasakė, kad peilis yra (duomenys neskelbtini), todėl taip pat paprašė parodyti. Jis išsitraukė peilį su dėklu iš krepšio ir parodė vyrams. Peilį apžiūrėjo ir rankose laikė visi. Peilį (duomenys neskelbtini) padėjo ant stalo. Tuo metu jis pasiėmė pagaląstą peilį į rankas, norėjo įsidėti į rankinę, kai kitoje stalo pusėje, prie durų, sėdintis vyras sugriebė už peilio geležtės ir traukė link savęs, sakydamas - „čia bus mano“. Jis šiam vyrui pasakė, kad savo daiktų jis neduoda. Tas vyras, kuris sėdėjo priešais jį, dėjo peilį (duomenys neskelbtini) į makštį ir įsipjovė. Teigė, kad jis peilių į vyrus nebuvo nukreipęs. Apklaustas 2019 m. rugsėjo 4 d. S. P. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, jis buvo alaus bare (duomenys neskelbtini). Bare kilo konfliktas, tačiau jis buvo išgėręs ir neprisimena dėl ko jis galėjo kilti. Kadangi buvo neblaivus, neprisimena kaip panaudojo peilį, tačiau galėjo sužaloti pranešime apie įtarimą nurodytus žmones. Jis suvokė, kad yra bare, kad buvo aplinkinių žmonių, kad peilio į viešąsias vietas niekas nesinešioja, jo nedemonstruoja. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Apklaustas 2019 m. spalio 11 d. S. P. pasiliko prie savo 2019 m. rugsėjo 4 d. duotų parodymų (1 t., b. l. 184–185, 190, 195; 2 t., b. l. 5, 66).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 29 d. nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 10.00 val. bare (duomenys neskelbtini) jis vartojo alkoholinius gėrimus su pažįstamais. Kažkuriuo laiku prie jų staliuko prisėdo nepažįstamas vyras. Diskutuojant minėtas asmuo išsitraukė peilį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis pasakė, jog tarnautų Lietuvos armijoje, o minėtas nepažįstamasis pasakė, kad tarnautų Rusijos armijoje. Minėtam nepažįstamam vyrui bare demonstruojant su savimi turimą peilį, jis griebė už to peilio geležtės ir taip susižalojo dešinės rankos pirštus. Nurodė, kad dėl minėto įvykio jokių pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisakė. Papildomos apklausos metu 2019 m. liepos 8 d. nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. 10.00 val. jis nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), kur su pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo. Kažkuriuo metu prie jų prisėdo nepažįstamas vyriškis, su kuriuo bendraujant kilo konfliktas. Jis nepamatė iš kur nepažįstamasis išsitraukė didelį peilį, tai įvyko labai greitai. Pamena, kad P. pakilo nuo stalo, nepamena ar jis kraujavo, bet tuomet nepažįstamasis tiesė ranką su peiliu į jį, todėl jis instinktyviai sugriebė ranka už peilio geležtės, ko pasėkoje jam buvo padaryta pjautinė žaizda dešinės rankos nykštyje. Kas toliau vyko jis tiksliai neprisimena, jam smarkiai bėgo kraujas. Jis nuėjo į virtuvę nusiplauti rankos ir nematė, kaip nepažįstamasis išėjo iš baro. Prisimena, kad po to jis vyko į ligoninę. Papildomos apklausos metu V. B. paaiškino, kad įvykio metu jo sužalotas pirštas buvo susiūtas, o išėmus siūlus gydytojai pastebėjo, jog nupjauta sausgyslė, todėl buvo reikalinga operacija. Jis nedarbingumą turėjo nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. (1 t., b. l. 26–27, 28–29, 42).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 8 d. nukentėjusysis P. P. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d., vidurdienį, jis ir jo draugas L. Š., nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), prie universalinės parduotuvės. Į barą jis atėjo blaivus. Kai atėjo, bare jau buvo jo draugas V., kurio pavardės neprisimena, ir nepažįstamas vyras, vardu S. Jam atėjus, S. ir V. jau buvo išgėrę. Visi sėdėjo prie vieno stalo. Matė, kad S. gėrė alų su vyru, kurio vardas M., pavardės nežino. Jiems geriant alkoholinius gėrimus, S. pradėjo pasakoti rusiškus anekdotus. Kadangi V. buvo girtas, jis jų nebesuprato. Jis nelabai klausėsi apie ką jie šnekėjo, nežino dėl ko jie susipyko. S. sėdėjo šalia, jam iš dešinės, o priešais jį, kitoje stalo pusėje, sėdėjo V.. Jie diskutavo kažkokia tema, jis nesiklausė, kai pamatė, kad jie abu atsistojo. Tuomet pamatė, kad S. kairėje rankoje yra peilis. Peilis nebuvo virtuvinis, labiau priminė medžioklinį arba žvejybinį peilį, jis neatkreipė dėmesio į peilio rankeną, ašmenis. Pamatęs peilį jis paklausė S. ką šis čia daro ir griebė S. už kairės rankos žasto. Šis norėdamas išsilaisvinti kėlė ranką aukštyn ir tuo metu peilio geležte užkabino jam dešinės rankos vidurinį pirštą ir per piršto vidurį padarė pjautinę žaizdą. Jam bėgo kraujas, todėl jis iš karto nuėjo į virtuvę, kuri buvo prie pat jų stalo, plauti žaizdos. Jis nematė, kas tuo metu vyko bare. Buvo triukšmas, sujudimas, pradėjo šaukti barmenė. Kai jis plovė ranką, po kelių minučių rankas atėjo plautis ir V., nes jo rankos taip pat buvo kruvinos. Jis matė kad ir pas V. yra pjautinė žaizda, tačiau neprisimena kur tiksliai buvo sužalojimai. Tuo metu į barą buvo atėjusi buvusi (duomenys neskelbtini) barmenė, kurios vardo ir pavardės jis nežino, kuri apžiūrėjo žaizdas, stabdė kraujavimą. Per tą laiką atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir jis su V. nuvyko į ligoninę. Jis nematė kada ir kur nuėjo S. Kai jį apibintavo, buvusi barmenė pasakė, kad S. vaikšto aplink barą, girdėjo, kad jis blaškosi su peiliu po miestą, kad S. sulaikė pareigūnai (1 t., b. l. 62–63).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. ji dirbo bare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Apie 10.00–11.00 val., tikslaus laiko neprisimena, į barą atėjo vyrai – V. B. ir A., kurio pavardės nežino. Bare jau buvo vyras vardu E., kurio pravardė Špokas. Jie visi yra nuolatiniai klientai. Vyrai buvo blaivūs. Jiems atėjus, V. ir A. gėrė alų, kiek išgėrė neprisimena, o E. gėrė degtinę, tačiau neprisimena kiek jis jos išgėrė. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus, apie 12.00 val., į barą atėjo P. ir L., kurių pavardžių nežino. P. ir L. prisijungė prie V., A. ir E. Vyrai susidėjo bendrai pinigus, pirko alkoholinius gėrimus, gėrė. Tada į barą atėjo nepažįstamas vyras, kuriam daugiau negu 50 metų, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodais džinsais, juodu švarku, buvo su juoda kepure, plaukų spalvos nematė. Vyras su savimi turėjo portfelį. Kadangi jis buvo užsidėjęs švarką, todėl nesimatė peilio dėklo, kurį buvo prisitvirtinęs prie dešiniojo šono. Minėto vyro neatpažintų. Su nepažįstamu vyru atėjo dar vienas nepažįstamas vyras, tačiau šis išėjo prieš įvykstant konfliktui. Kai nepažįstamas vyras su peiliu atėjo į barą, jis atrodė blaivus, prisėdo prie televizoriaus, gėrė alų. Jis išgėrė vieną bokalą alaus. Kai nepažįstamas vyras grįžo parūkęs, jis prisijungė prie V. ir kitų vyrų, kurie sėdėjo prie didelio stalo. Iš pradžių nepažįstamas vyras gėrė alų, bet vėliau pradėjo vartoti degtinę. Kol vyrai vartojo alkoholį jokių konfliktų nebuvo, kiek ji girdėjo, pasakojo anekdotus, bendravo tarpusavyje. Jai būnant virtuvėje, ji išgirdo triukšmą – V. pasakė - „ką tu čia darai“, tada ji išėjo iš virtuvės. V. buvo atsistojęs, ištiesęs rankas. Priešais V. sėdėjo minėtas nepažįstamas vyras. Nepažįstamą vyrą ji išvarė iš baro, liepė išeiti ir V. Kai V. atsistojo, ji pamatė, kad iš V. rankos, tiksliai nematė iš kur, lašėjo kraujas. Taip pat, pamatė, kad toje vietoje, kurioje sėdėjo P., irgi yra kraujo, jis nuėjo plauti rankos. Kiti vyrai apie kraują nieko nesakė. Bare tuo metu buvo barmenė G. J., kuri jai papasakojo, kad tarp V. ir nepažįstamo vyro kilo konfliktas, V. sakė - „Lietuva lietuviams“, o nepažįstamas vyras išsitraukęs peilį priartino jį prie V. gerklės tarsi parodydamas, kad turi peilį, o V. griebė už peilio. G. taip pat papasakojo, kad P. norėjo nuraminti nepažįstamą vyrą, sugriebė jam už rankos, o šis norėjo išsilaisvinti nuo P., bandydamas tai padaryti, sužalojo P. Ji po pokalbio su G. išėjo iš baro ieškoti nepažįstamo vyro. Šis vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatve, netoli baro. Ji nuėjo pasiimti telefoną, nes norėjo jį nufotografuoti, kad kita barmenė neįleistų jo daugiau į barą. Jai išėjus iš baro, ji pamatė, kad vyro nebėra. G. nurodė, kad šis nuėjo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Einat link (duomenys neskelbtini) ji pamatė, kad nepažįstamas vyras sėdi ant suoliuko, maždaug ties (duomenys neskelbtini). Jo rankoje pamatė peilį. Peilis buvo didelis, tikrai ne buitinis, ne virtuvinis. Nematė kaip atrodė rankena. Prie jo buvo kitas baro lankytojas - M. Š., kuris liepė padėti tą peilį. Ji išsigandusi tuo metu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Tuo metu vyras pakilo nuo suolo ir pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) ir pasuko į tarp (duomenys neskelbtini) ir šalia esančio pastato kiemą. Tuomet vėl išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jai liepė nenutraukti pokalbio su bendruoju pagalbos centru, ji visą laiką ėjo jam iš paskos. Visą laiką vyras rankoje nešėsi peilį. Jis įsuko į vieną iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų kiemą. Tuo metu peilio rankoje nebeturėjo. Kieme buvo nepažįstama moteris. Kai išgirdo, kad atvyksta pareigūnai, ji nuėjo jų pasitikti, juos sustabdė ir nurodė kur yra nepažįstamas vyras. Pareigūnai paklausė vyro, kur yra peilis, o kieme buvusi moteris nurodė, kad peilis portfelyje. Po to, ji grįžo į barą, nes jame buvo lankytojai. Viskas vyko labai greitai, kiti baro dalyviai nesuprato kas buvo įvykę. Įvykis bare sukėlė sumaištį (1 t., b. l. 91–92).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 17 d. liudytojas L. Š. parodė, kad tikslios dienos ir laiko neprisimena, tačiau galėjo būti 2019 m. birželio 29 d., dienos metas, kai jis atėjo į barą (duomenys neskelbtini), kuris yra priešais turgų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. Jam atėjus į barą jame jau buvo draugas V. B., kiti baro lankytojai – G., kurios pavardės nežino, A. S., kitų baro lankytojų jis įvardinti negali, nes jų nepažįsta. Taip pat, buvo barmenė. Jam atėjus į barą jame jau buvo jam nepažįstamas vyras, kuris vėliau sužalojo žmones, šį jis matė pirmą kartą. Vyras buvo 50 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai, plaukų spalvos nesimatė, nes buvo su kepure. Kiek prisimena, šis turėjo su savimi rankinę. Nesimatė, kad vyras būtų turėjęs peilį. Maždaug tuo pačiu metu, į barą atėjo jo draugas P. P.. Jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jis, stovėdamas prie baro, pamatė, kad V. kažką aiškina nepažįstamam vyrui, o šis išsitraukė peilį, kurį jis laikė po stalu. Peilis nebuvo virtuvinis, buitinis, o didelis, labiau primenantis skirtą žvejybai, medžioklei. Rankenos jis nepastebėjo. P. bandė nuraminti vyrą, nes šis buvo peilį nukreipęs į V. P. sugriebė už nepažįstamo vyro rankos, šis bandė išsilaisvinti ir taip sužalojo P. Nepažįstamas vyras laikė nukreipęs peilį į V., o V. bandė ištiesti ranką ir taip jam sužalojo rankos nykštį, tik neprisimena kurios rankos. P. nuėjo plauti rankų, o V. stovėjo susiėmęs už nykščio. Nepažįstamas vyras su peiliu rankose išėjo iš baro. P. ir V. sužalojimus jis matė, aplinkui buvo kraujo. Jis liko bare, sulaukė greitosios. Daugiau nepažįstamo vyro jis nematė. Viso įvykio metu buvo nejauku, buvo sukeltas jaudulys, baimė tiek jam, tiek ir kitiems baro lankytojams, barmenei (1 t., b. l. 97–98).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) patrulių rinktinės I-osios kuopos Kinologų būrio vyriausiojo patrulio G. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 14.54 val. buvo gautas pranešimas, jog bare (duomenys neskelbtini) vyriškis su peiliu sužeidė du žmones. Sužalojęs vyriškius S. P. bandė pasišalinti (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo sulaikytas ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu (1 t., b. l. 9).

Žemesnės instancijos teismas

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. liepos 6 d. buvo užfiksuota įvykio vietos, esančios bare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 14–20).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. iš jam pateiktų 5 asmenų fotonuotraukų atpažino S. P. kaip jį sužalojusį asmenį (1 t., b. l. 34–40).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados (toliau – ir Specialisto išvada) Nr. G 872/2019(04) matyti, kad V. B. nustatytas sužalojimas – dešinės plaštakos I piršto pjautinė žaizda, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59).

Iš Specialisto išvados Nr. pG 1372/2019(04) matyti, kad V. B. nustatytas sužalojimas ‑ dešinės plaštakos I piršto delninio paviršiaus pjautinė žaizda su ilgosios nykščio lenkiamosios sausgyslės sužalojimu, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šio sužalojimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 61).

Žemesnės instancijos teismas

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. P. iš jam pateiktų 5 asmenų fotonuotraukų atpažino S. P. kaip jį sužalojusį asmenį (1 t., b. l. 66–72).

Iš Specialisto išvados Nr. G 873/2019(04) matyti, kad P. P. nustatytas sužalojimas ‑ pjautinė dešinės plaštakos III piršto priekinio paviršiaus žaizda, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 88).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas L. Š. iš jam pateiktų 5 asmenų fotonuotraukų atpažino S. P. kaip P. ir V. sužalojusį asmenį (1 t., b. l. 101–107).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo V. B. ir įtariamojo S. P. protokolo matyti, kad minėtų asmenų parodymai sutapo iš dalies (1 t., b. l. 117–118).

Žemesnės instancijos teismas

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) gauto garso įrašo, kuomet J. S. kvietė policijos pareigūnus, apžiūra (1 t., b. l. 123, 125–127).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. P. pateikė du peilius ir vieną peilio dėklą (1 t., b. l. 129–132).

Iš Specialisto išvados Nr. 40-(725)-IS1-742-(13.2) matyti, kad tyrimui pateikti peiliai yra ūkinės - buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriami (1 t., b. l. 139–141).

Žemesnės instancijos teismas

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota peilių ir dėklo, apžiūra (1 t., b. l. 148–154).

Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad 2019 m. birželio 29 d. 15.50 val. S. P. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 11).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, jog įrodymų visuma pakankama S. P. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad S. P. alaus bare (duomenys neskelbtini), matant ir girdint kitiems asmenims, mažareikšme dingstimi, kilusio konflikto metu išsitraukė peilį ir juo sužalojo nukentėjusįjį P. P., padarydamas jam pjautinę dešinės rankos piršto žaizdą, kuri atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, bei taip pat peiliu sužalojo nukentėjusįjį V. B., padarydamas jam dešinės rankos piršto pjautinę žaizdą, kuri dėl ilgosios nykščio lenkiamosios sausgyslės sužalojimo klasifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas bei šiais savo veiksmais sukėlė sumaištį ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kadangi V. B. dėl minėto sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu, t. y. jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. P. veiksmai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, teisingai kvalifikuoti kaip dviejų nusikalstamų veikų – numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje – ideali sutaptis.

Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1729-875/2018 neginčijamai įrodyta, jog S. P., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 11 d. 21.33 val. iki 2018 m. gegužės 12 d. 00.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia suimdamas nukentėjusiajam D. Š. už rūbų krūtinės srityje, ištempė iš lovos, spyrė ne mažiau du kartus į veido sritį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, S. P. gulinčiam lovoje nukentėjusiajam D. Š. spyrė du kartus į pilvo sritį, asmuo, kurio atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, suduodamas gulinčiam lovoje nukentėjusiajam D. Š. kumščiu du kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. Š. sužalojimus: nosies kaulų lūžimą, kraujavimą iš nosies, abiejų akių vokų poodines kraujosruvas, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Minėtu nuosprendžiu S. P., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla S. P. atžvilgiu nutraukta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007 išaiškinta, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė.

Vadovaujantis išdėstytu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1729-875/2018 S. P. atžvilgiu (bylai suteiktas naujas Nr. 1-2093-1113/2019), ir ši byla sujungta su baudžiamąja byla Nr. 1‑1930‑1113/2019, bylai paliekant Nr. 1-1930-1113/2019. Kadangi S. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, ir per vienerius metus (2019 m. birželio 29 d.) padarė du naujus tyčinius nusikaltimus, sprendimas atleisti S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir teismas sprendžia dėl S. P. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų veikų padarymo pripažintina tai, kad jis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe visų veikų atžvilgiu pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. 21.33 val. iki 2018 m. gegužės 12 d. 00.45 val., sunkinančia aplinkybe pripažintina taip pat tai, kad šią nusikalstamą veiką S. P. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis S. P. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. P. neteistas (2 t., b. l. 13–14, 15–16), vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (2 t., b. l. 28), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 29). Įvertinęs visas šias skiriamų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam už tyčinių nusikaltimų padarymą paskyrus straipsnių sankcijose numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių - laisvės apribojimą, bausmių dydžius nustatant mažesnius nei bausmės vidurkis, numatytas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Paskirtos bausmės už 2019 m. birželio 29 d. veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bendrintinos bausmių apėmimo būdu, ir prie šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies pridėtina bausmė, paskirta už laike nuo 2018 m. gegužės 11 d. 21.33 val. iki 2018 m. gegužės 12 d. 00.45 val. padarytą veiką.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 8–9), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, gindama Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl 671,90 Eur turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam V. B. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., b. l. 104–106). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusįjį V. B., todėl civilinis ieškinys dėl 671,90 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, įpareigojant kaltinamąjį S. P. atlyginti padarytą 671,90 Eur turtinę žalą.

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti patirtą 1500 Eur neturtinę žalą. V. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad bare (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto metu jam S. P. padarė sužalojimus. Jam buvo sukelta įtampa, stresas, fizinis skausmas ‑ iki šiol negali tinkamai atlikti buitinių, kasdienių darbų dėl piršto skausmo. Taip pat nurodo, kad atsirado baimė dideliems peiliams – pamatęs didelį peilį bijo prie jo prisiliesti, vis galvoja, kad bus vėl sužalotas. Yra nesaugumo jausmas, kuomet yra viešoje vietoje, baruose (1 t., b. l. 166). Teisiamojo posėdžio metu V. B. nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį, prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur. Nukentėjusysis su kaltinamuoju susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo dalimis pusės metų laikotarpyje (2 t., b. l. 116).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, įvertina jų visumą.

Abejonių nekyla, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo metu patirto sužalojimo nukentėjusysis V. B. patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius, išgyvenimus, nepatogumus, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Visgi, teismas, įvertinęs V. B. nurodytas aplinkybes kartu su byloje esančiais įrodymais, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padaryto sužalojimo mąstą, sužalojimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo elgesį, į tai, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė nepatogumų, gydėsi, į sužalojimų pasekmes - į tai, kad tokios pasekmės yra negrįžtamos, įrodymų nepateikta, o V. B. padaryti jam sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, nustatant 800 Eur neturtinės žalos dydį. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas S. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 12 d. 01.50 val. iki 2018 m. gegužės 12 d. 12.10 val. (viena para) (baudžiamosios bylos Nr. 1-2093-1113/2019 (buvęs Nr. 1-1729-875/2019) 2 t., b. l. 12).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- nusikalstamos veikos padarymo įrankiai - kaltinamajam S. P. priklausantys du peiliai, peilio dėklas, konfiskuotini ir sunaikintini (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai);

- trys konteineriai su DNR pėdsakais, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- laikmena su garso įrašu, gautu iš BPC, laikoma voke prie bylos antro tomo viršelio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 29 d. veika), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo D. Š. atžvilgiu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. P. skirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti (nustatyti) galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti S. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 12 d. 01.50 val. iki 2018 m. gegužės 12 d. 12.10 val. (vieną parą) ir S. P. laikyti atlikusiu dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti S. P. per visą bausmės atlikimo laiką:

- nesilankyti baruose;

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 671,90 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkinti visiškai ir iš S. P. priteisti 671,90 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 90 euro centų) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nukentėjusiojo V. B. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti V. B. iš S. P. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 euro centų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- du peilius ir peilio dėklą, konfiskuoti ir sunaikinti;

- tris konteinerius su DNR pėdsakais sunaikinti;

- laikmeną su garso įrašu gautu, iš BPC, laikomą voke prie bylos antro tomo viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė