Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – komisija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-515 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžiu B. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 11 d. nutartimi B. K. gynėjo apeliacinį skundą atmetė.

2. Nuteistajam B. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. lapkričio 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. rugsėjo 12 d. Nuteistasis pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. balandžio 12 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis B. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Šiuo skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21d. nutartį ir priimti naują nutartį - tenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; jei būtina - nustatyti papildomus įpareigojimus lygtinio paleidimo laikotarpiui (nekeisti gyvenamosios vietos, registruotis probacijos tarnyboje ir pan.).

5.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas nevertino konkrečių aplinkybių, rodančių jo pažangą ir pasirengimą gyventi laisvėje, o tik mechaniškai patvirtino komisijos išvadą, neperžiūrėdamas faktinių duomenų. Nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, nėra galiojančių drausminių nuobaudų, nuteistasis turi paskatinimų, dalyvavo visose programose, vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, darbą ir palaiko artimus socialinius ryšius, teismui pateikė pažymas, resocializacijos centro garantijas, pasižadėjimą laikytis įstatymų. Teismas turėjo įvertinti visus šiuos duomenis, tačiau to nepadarė - nebuvo pateikta nė viena motyvuota priežastis, kodėl šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

5.2. Skunde teigiama, kad teismas rėmėsi tuo, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas ir padarė sunkią nusikalstamą veiką. Tai yra statiniai (nekintami) veiksniai, kurie buvo jau įvertinti skiriant bausmę. Tačiau BVK 82 straipsnis pabrėžia dinaminę elgesio vertinimo reikšmę - pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Net Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pabrėžia, kad lygtinis paleidimas neturi būti ribojamas vien dėl padarytos veikos sunkumo ar ankstesnių teistumų.

5.3. Nuteistojo teigiamu, jo padaryta pažanga yra reali, o ne deklaratyvi. Jam buvo leista gyventi pusiau atviro tipo sąlygomis, yra paskatintas, išleidžiamas į miestą, nepažeidė nė vienos sąlygos. Tokios priemonės nebūtų taikomos asmeniui, kuris nesiekia keisti gyvenimo būdo. Resocializacijos procesas yra pažangus, o nuteistojo elgesys - stabiliai teigiamas. Lygtinis paleidimas jam suteiktų galimybę dar labiau stiprinti socialinius ryšius, įsitvirtinti darbo rinkoje ir integruotis į visuomenę, o valstybė išvengtų nereikalingų išlaidų tolesniam nuteistojo laikymui.

5.4. Skunde pažymima, kad teismo nutartis yra itin formalaus pobūdžio – joje beveik pažodžiui pakartoti komisijos argumentai, neįsigilinta į pateiktus dokumentus, neatsakyta į konkrečius skundo punktus. Tokia teismo pozicija prieštarauja teisingumo principui, teismų pareigai motyvuoti sprendimus ir įvertinti individualias aplinkybes.

6. 2025 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teisme gautas B. K. raštas (nepasirašytas), kuriame nurodoma, kad jam suteiktas leidimas vykdyti darbinę veiklą, kad rodo Vilniaus kalėjimo administracijos pasitikėjimą, jis tęsia mokymą, siekdamas įgyti žinių ir įgūdžių integracijai, yra sėkmingai baigęs korekcijos programą.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, nuteistojo skundu bei jo nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema <...>, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

11. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis B. K. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

12. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

13. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertino nuteistojo skunde akcentuojamas aplinkybes, jog nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, nėra galiojančių drausminių nuobaudų, nuteistasis turi paskatinimų, vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, darbą ir palaiko artimus socialinius ryšius, teismui pateikė pažymas, resocializacijos centro garantijas, pasižadėjimą laikytis įstatymų ir padarė išvadą, kad šios aplinkybės leidžia teismui teigiamai vertinti nuteistojo siekį keistis pačiam bei keisti savo elgesį. Tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

14. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Sutiktina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

15. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad B. K. praeityje neteistas. Šiuo metu B. K. atlieka bausmę už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

16. Tačiau negalima sutikti su nuteistojo skundo teiginiu, kad nusikalstamos veikos, kurią jis padarė, pavojingumas yra vienintelė aplinkybė, kurią teismas įvertino skundžiamoje nutartyje. Teismas įvertino Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

17. Pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytam minėtų aplinkybių vertinimui ir atsakydamas į nuteistojo skunde nurodomą argumentą, jog jo padaryta pažanga yra reali, o ne deklaratyvi, aukštesnysis teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės nepaneigė, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – tokia išvada kyla ir iš Socialinio tyrimo išvadų duomenų, kuriose matoma, jog anksčiau įvertinta kaip vidutinė, 2025 m. gegužės 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika yra įvertinta kaip žema. Vis dėl to, sutiktina su skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad šiuo metu nuteistojo pažanga nėra pakankama neabejotinai išvadai, jog išleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals.

18. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nevengė gerinti savo finansinę padėtį veikdamas nusikalstamu būdu, o jo lėšų tvarkymo ir pajamų sritis buvo tiesiogiai susijusi su jo finansinio pobūdžio nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nors nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje dirba, tačiau jo oficiali darbinė patirtis yra menka. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį. Nors nuteistasis deklaruoja pripažįstantis padaręs nusikaltimą ir dėl jo besigailintis, tačiau matyti ir tai, kad nuteistasis iš esmės nepripažįsta platinęs narkotines medžiagas, o narkotinių medžiagų laikymą paaiškina asmeninio jų vartojimo tikslu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistajam būdingas teigiamas savęs vertinimas, savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių stoka, kas gali skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką, o siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, savo veiksmų pasekmių įvertinimo stoka bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, migloti ateities planai. Siekiant valdyti su nusikalstamo elgesio rizika siejamus poreikius, rekomenduojamos intervencinės priemonės orientuotos į savęs pažinimą, problemų atpažinimą bei jų sprendimo įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau ir kitiems analizę.

19. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, kurios yra nurodomos ir skundžiamoje nutartyje. Tačiau anksčiau išdėstyti Socialinio tyrimo išvados duomenys leidžia daryti išvadą, kad ne visos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės pasiekė esminių teigiamų rezultatų, o nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, jog išleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals. Sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius.

20. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu nustatyti 5 dinaminiai kriminogeniniai veiksmai, kurių skaičius gali būti koreguojamas, nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrindą manyti, kad B. K. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

21. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad B. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo B. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.