- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- 1S-662-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00056-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- S. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. M. gynėjo advokato M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. M. gynėjo advokato padėjėjo P. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 67-26 netaikyti nuteistajam S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 13 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 67-26 buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino nuteistojo S. M. gynėjo advokato padėjėjo P. Š. skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, motyvuojant tuo, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistojo S. M. gynėjas advokatas M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir skundą tenkinti – panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad nei Komisijos nutarime, nei skundžiamoje nutartyje visiškai nedetalizuojama nuteistojo asmenybės pokyčiai, nėra vertinama kokias pastangas nuteistasis atliko, t. y. kad buvo skatintas net 13 kartų, dalyvauja visuose užimtumo kursuose, jokie ryšiai nesieja jo su kriminaliniu pasauliu, kriminalinės subkultūros nepalaiko, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, bendrauja tik su šeimos nariais, prašė skirti intensyvią priežiūrą. Pažymi, jog nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei vienuolika metų, per teismo proceso laikotarpį ir bausmės atlikimo laikotarpį S. M. suprato savo padarytas klaidas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu stengėsi įrodyti, jog jis galėtų laisvai integruotis į visuomenę.
4.2. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūrą, kadangi tokie teiginiai nebuvo pagrįsti ir akivaizdžiai pažeidė nuteistojo teisę į teisingą ir objektyvių teismą.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Teismas nurodė, kad nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, nors tokie argumentai visiškai nebuvo grįsti „OASys“ vertimu, kadangi toks atliktas (aktualus) nebuvo, kas leidžia suprasti, kad motyvai paremti tik deklaratyviais teiginiais ir nebuvo remtasi jokiais duomenimis.
4.4. Skunde teigiama, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad S. M. turi vaikų. Komisija nekreipė dėmesio, jog nuteistasis palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, bendraudamas laiškais, telefonu, pasimatymą metu. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas parodo, jog jo pastangos elgtis pavyzdingai, noras dirbti, mokytis yra ne tik atliekant bausmę, bet ir išėjus iš įkalinimo įstaigos, stengiantis adaptuotis visuomenėje.
4.5. Pirminis visuomenės interesas yra toks, kad visi, įskaitant ir bausmę atlikusius asmenis, savo gyvenimo tikslą siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Būtent tokį tikslą bausmės vykdymui kelia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. Taigi, lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų prasme gali ir turi būti atskleidžiama per šį tikslą – kiek ir kaip lygtinis paleidimas galėtų leisti geriau jo siekti. Skunde cituojami Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ 2, 6, 103.6, 107.3 punktai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. M. gynėjo advokato M. P. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apelianto gynėjas nepateikė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. M. yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2/3 dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.
11. Nuteistasis S. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja elgesio pataisos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, 13 kartų skatintas, sieja tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais. Taigi, šiuo atveju sprendžiant apie S. M. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent 2021 m. liepos 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-33 (toliau – Socialinė tyrimo išvada) nuodyti duomenys apie nuteistajam S. M. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. M. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas (statiniai); pasižymi maža motyvacija darbui pataisos įstaigoje; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros pažeidimai.
13. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nėra linkęs giliau analizuoti savo nusikalstamumo priežasčių, kas rodo sunkumą atpažįstant gyvenime kylančias problemas ir jų kilmę. Vertinimo metu pastebėtas neigiamas mokymosi, galimybės įsidarbinti srityje, nes nuteistasis yra 65 proc. darbingas, tačiau neieškojo galimybių įsidarbinti pagal savo sveikatos būklę, nei žodžiu, nei raštu į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo pagal jo sveikatos būklę nesikreipė. Nuteistasis nerodė iniciatyvos savarankiškai dengti priteistą civilinį ieškinį, prašymą dėl ieškinio dengimo pateikė tik 2021 m. liepos 15 d., kas rodo, jog nuteistasis nebuvo suinteresuotas grąžinti turimas skolas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes, nuteistajam būdingas impulsyvumas, įžvelgiamas nuteistojo poreikis demonstruoti savo galią, dominuoti įprastose situacijose, jam sudėtinga save kontroliuoti, valdyti ir reguliuoti savo dėmesį, emocijas ir elgesį, todėl tikėtina, kad nuteistasis, pavartojęs alkoholio, gali prarasti savitvardą, pratrūkti, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.
14. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.
15. Šiuo atveju matyti, kad S. M. atlieka bausmę už vieną labai sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, jam buvo taikomos lengvesnio pobūdžio drausminės priemonės, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
16. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir be jokio faktinio pagrindo nurodė, kad nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūrą. Kaip matyti iš Socialinės tyrimo išvados, nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgdamas į bendrą kolektyvizmo sampratą, siekdamas išlaikyti savo statusą nuteistųjų bendrijoje. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nevertina socialinės tyrimo išvados pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog skunduose minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, jos yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir BVK reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šiose rekomendacijose įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
19. Apygardos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam S. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo S. M. gynėjo advokato M. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.