Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo CNA Insurance Company Ltd apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-648-368/2011 pagal ieškovo CNA Insurance Company Ltd ieškinį atsakovams TT Club Insurance Limited, uždarajai akcinei bendrovei UAB „Transdovis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Intertek-Servis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2011 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu teismas pakeitė TT Club Insurance Limited – UAB „Transdovis“ draudiko procesinę padėtį iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į atsakovą. Nei tada, kai ši bendrovė buvo trečiojo asmens statusu, nei jai tapus atsakovu teismas niekada nesiuntė jai nei procesinių dokumentų, nei šaukimų, nors to prašė tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Transdovis“, ir jai procesiniai dokumentai turėjo būti įteikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. lapkričio 13 d. reglamente (EB) Nr. 1393/2007 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000“ (toliau- Reglamentas). Nors atsakovas UAB „Transdovis“ teigė siuntęs draudikui procesinius dokumentus, nėra jokių įrodymų, kad šis juos gavo. Teismas minėto posėdžio metu atmetė ieškovo ir atsakovo prašymą įteikti procesinius dokumentus draudimo bendrovei. Tokiu būdu teismas pažeidė procesines normas, nesuteikė teisės draudimo bendrovei pateikti atsiliepimą ir sprendimu nusprendė dėl šio neįtraukto į bylą asmens materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 266, 329 str. 2 d. 2 p.).

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apelianto pateikti įrodymai, kad jis yra faktiškai atlyginęs žalą, nėra pakankami. Tai patvirtina ne tik duomenys skubių mokėjimų išraše, bet ir lėšas gavusio asmens atstovo elektroninis laiškas, taip pat ieškovo laiškas šiam atstovui.

4. Nepagrįsta teismo išvada dėl UAB „Transdovis“ didelio neatsargumo nebuvimo, nes apelianto pateikti įrodymai patvirtina priešingą išvadą.

1. Atsakovo draudikas TT Club Insurance Limited buvo įtrauktas į bylą, tai draudikui pranešti buvo pavesta UAB „Transdovis“. Reglamento nuostatų taikymas būtų susijęs su ilga procedūra, dėl ko būtų užvilkintas procesas. Be to, Reglamento nuostatos (14 straipsnis) nedraudžia teisminius dokumentus kitoje valstybėje gyvenantiems asmenims pristatyti tiesiogiai paštu. Atsakovas 2011 m. spalio 7 d. išsiuntė draudikui skirtus procesinius dokumentus, ką patvirtina pašto kvitas, be to, informavo draudiką elektroniniu laišku. Pašto siunta nėra sugrįžusi, draudikas nepateikė ir atsiliepimo į elektroninį laišką. Todėl yra pagrindas manyti, jog jis buvo tinkamai informuotas apie proceso eigą ir jo pobūdį. Atsakovas taip pat nurodo, kad sistemiškai aiškinant CPK normas (266, 329 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p.) įtraukus draudiką į bylos nagrinėjimą, tik jis ir galėtų kelti klausimą (teikti apeliacinį skundą) dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo.

2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodytas ieškovo žalos krovinio savininkui Golden Interstar GmbH atlyginimo faktas apskritai, be to, nėra įrodymų, jog krovinio savininkui jo atstovas SKW Schwartz Rechtsamvalte būtų pervedęs pinigus, nėra pateikta įrodymų ir dėl šio atstovo įgalinimų pasirašant 2009 m. lapkričio mėn. taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl vežėjo, kuris vežimo metu prarado krovinį, ir jo draudiko atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį šiems asmenims atmetė. Apeliantas kvestionuoja teismo sprendimą tiek iš esmės, tiek procesinės teisės normų esminių pažeidimų pagrindu. Todėl pirmiausia spręstina, ar pagrįsti apelianto argumentai, susiję su jo nurodomų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (ne)egzistavimu.

Pradinis ieškinys buvo pareikštas atsakovui UAB „Transdovis“. Išaiškėjus, kad šis atsakovas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, į bylą 2011 m. birželio 2 d. teismo posėdyje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu draudikas TT Club Insurance Limited (toliau- draudikas), kurio buveinė yra Didžiojoje Britanijoje. Teismas šiam draudikui jokių procesinių dokumentų nesiuntė ir pasiūlė tai padaryti pačiam atsakovui (t. 2, b.l. 81-82). 2011 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas pateikė teismui procesinius dokumentus su atitinkamais vertimais ir prašė juos įteikti draudikui CPK 803-805 straipsniuose nustatyta tvarka (t. 2, b.l. 90). 2011 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad procesinių dokumentų įteikti draudikui nepavyko, prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir teigė bandysiantis įteikti dokumentus (t. 2, b.l. 117-118). 2011 m. spalio 19 d. atsakovas nurodė išsiuntęs dokumentus, bet informacijos apie jų įteikimą neturi, sekančią dieną teismas dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą tuo pačiu tikslu, o dar sekančią dieną paskyrė teismo posėdį 2011 m. lapkričio 16 d. (t. 2, b.l. 121, 122). Šiame posėdyje apeliantas pateikė ieškinį, kuriame papildomai atsakovu prašė įtraukti draudiką, teismas šį prašymą tenkino, tačiau atmetė abiejų šalių prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę draudikui pateikti atsiliepimą, nes „įstatymas nenumato papildomų atsiliepimų“ ir išnagrinėjo bylą iš esmės, ieškinį atmetė (t. 2, b.l. 128-135). Taigi, byloje iki jos išsprendimo iš esmės pats teismas jokių priemonių informuoti draudiką (nei kaip trečiąjį asmenį, nei kaip atsakovą) apie teismo posėdžius ir net apie patį prasidėjusį procesą apskritai nesiėmė, byloje nebuvo jokių duomenų ir apie tai, kad draudiką būtų informavęs bent atsakovas UAB „Transdovis“. Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovas (tik) prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė pašto kvitą, kad 2011 m. spalio 7 d. draudikui buvo išsiųsta pašto siunta ir elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad atsakovo atstovas siunčia reikalavimo pareiškimą ir pareiškimą dėl gynybos, prašo draudiką parengti gynybos pareiškimą arba paskirti savo atstovą Lietuvoje (t. 2, b.l. 164-167). Tačiau tai, ar bent ši pašto siunta bei elektroninis laiškas buvo draudiko gauti, ir šiuo atveju lieka neaišku, nes jokios reakcijos iš jo nebuvo.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nuspręsti, bet nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisų ir pareigų (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais.

Kaip minėta, draudikas yra Didžiojoje Britanijoje. Taigi, apeliantas pagrįstai nurodo, kad jam procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti pagal Reglamento nuostatas, be to, jam išaiškintos CPK aktualios nuostatos inter alia atstovo paskyrimo pareiga ir išaiškintos tokios pareigos neįvykdymo, atsiliepimo nepateikimo pasekmės (CPK 805 straipsnis), kas juo labiau tapo aktualu draudiką patraukus atsakovo statusu. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies sutinkant su atsakovo atsiliepimo argumentais, jei procesinius dokumentus draudikui įteiktų pats atsakovas, draudikui būtų paaiškintos jo teisės ir pareigos, tai per se nereikštų esminio proceso normų pažeidimo, nes svarbiausia yra tai, kad dalyvaujantis asmuo būtų informuotas apie prasidėjusį teismo procesą ir savo teises bei pareigas, o ne tai kokiu būdu jis apie tai informuotas. Šiuo atveju, kaip minėta, tokių duomenų byloje nebuvo, o iš esmės nėra jų ir apeliacinės instancijos teisme – netgi tuo atveju jei būtų galima pripažinti, kad atsakovas siuntė draudikui procesinius dokumentus ir elektroninį laišką ir šis juos gavo (minėta, tokių duomenų taip pat nėra), iš jų nesimato, kad draudikui būtų išaiškintos atstovo nepaskyrimo, atsiliepimo nepateikimo pasekmės.

CPK 266 straipsnis draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o nusprendimas dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje aukščiau paminėtų normų ir faktinių aplinkybių kontekste aktualu ar draudikas laikytinas (ne)įtrauktu dalyvauti byloje asmeniu ir ar nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų.

Draudikas iš tikrųjų į bylą formaliai įtrauktas – iš pradžių trečiuoju asmeniu, paskutiniame teismo posėdyje atsakovu. Tačiau negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad faktinių aplinkybių kontekste draudikas buvo įtrauktas dalyvauti byloje, ir, be kita ko, kad būtų įtrauktas dalyvauti byloje tinkamai – išaiškinant jam atstovo nepaskyrimo, atsiliepimo nepateikimo pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad bylos dokumentuose asmuo yra įvardijamas dalyvaujančiu asmeniu, savaime nereiškia, kad jis yra ir realiai įtrauktas dalyvauti byloje, jei iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos jam iš esmės net nepranešama apie prasidėjusį procesą, jo procesinį statusą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, nes tokiu atveju nesudaromos sąlygos ir nevyksta realus įtraukimas dalyvauti byloje.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas manyti, kad draudikas, esant pagrindui ieškinį iš esmės tenkinti UAB „Transdovis“ atžvilgiu, taip pat galėtų būti įpareigotas atsakyti draudimo išmokos ribose. Nors šiuo atveju ieškinys atmestas, tai nereiškia, kad toks procesinis sprendimas niekaip nepaveikė draudiko – atmetus ieškinį abiems atsakovams tuo pačiu buvo konstatuota, kad draudikui išnyksta pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl įvykio. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė palankų atsakovams sprendimą, nešalina CPK 266 straipsnio nuostatų pažeidimo, nes nei šis straipsnis, nei CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nesieja jų reikalavimų laikymosi bylos nagrinėjimo eigoje su galimo/priimto procesinio sprendimo (ne)palankumu neįtrauktam dalyvauti į bylą asmeniui. Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kai absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu buvo pripažintas atsakovo draudiko neįtraukimas į bylą, nors ieškinys atsakovui ir buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010). Šiame kontekste atmestini atsakovo argumentai, kad apeliacinį skundą, esant aptariamai situacijai nagrinėjamoje byloje, galėtų paduoti tik draudikas egzistuojant CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytoms sąlygoms – šis straipsnis reglamentuoja tuos atvejus, kai asmuo buvo tinkamai įtrauktas dalyvauti į bylą, tačiau nebuvo informuotas apie teismo posėdį.

Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius procesinių normų pažeidimus, lemiančiais absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl ko sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Padarius tokią išvadą, kiti apeliacinio skundo argumentai nebėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šiaulių apygardos teismo 2011m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.