Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-141-233/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-02
Bylos Nr.
1-141-233/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30542-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stulgienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-141-233/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30542-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 2 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės-Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30542-19, kurioje M. K., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-03-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams, bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant 2 metams, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str.2 d.1p., paleistas lygtinai, neatlikus 10 mėn. 13 d. laisvės atėmimo bausmės ,Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-17 nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs (2018-02-07 paleistas iš įkalinimo įstaigos);

2) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-10-09 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2019-01-15,

3) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-06-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, galutine 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2019-07-18, apie 14 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priklausančiuose Z. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas ranka savo motinai Z. K. vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į ranką, sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei Z. K. fizinį skausmą.

Be to, M. K. 2019-07-19, apie 7 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priklausančiuose Z. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suimdamas savo motinai Z. K. už dešinės rankos ir sukdamas ranką, dėl ko Z. K. pargriuvo ant žemės ir užsigavo dešinįjį šoną, sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei Z. K. fizinį skausmą.

Be to, M. K. 2019-10-26, apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,43 promilės) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plūsdamasis ir agresyviai nusiteikęs bauginančiais veiksmais, sakydamas „užmušiu tave“, užsimodamas ranka prieš motiną Z. K., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas grasino nužudyti Z. K..

M. K. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai (b. l. 169-170).

M. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais:

Fizinio skausmo sukėlimas Z. K. (2019-07-18 ir 2019-07-19 veikos)

Kaltinamasis M. K. parodė, kad jis turi butą ir gyvena (duomenys neskelbtini). Pas savo motiną Z. K. negyvena. 2019-07-18 apie pietus buvo stiprokai išgėręs, nuėjo pas motiną, paprašyti, kad ji duotų pinigų, nes dar norėjo išgerti, neturėjo pinigų ir cigaretėm. Motina pasakė, kad pinigų neturi. Kadangi jis žinojo, kad ji pinigų turi, bet specialiai jam neduoda, du kartus trenkė jai į veidą. Trenkė nestipriai, vieną kartą pataikė, antrą kartą ji spėjo užsidengti veidą ranka, tai pataikė į ranką. Smūgius sudavė tikrai nestipriai, motinos nesužalojo, tik sukėlė jai fizinį skausmą. Tikrai nieko neprakirto, neįbrėžė. Kai motina pasakė, kad iškvies policiją, jis išėjo iš jos namų. Nuėjo pas draugus ir su draugais, kurių įvardyti nenori, gėrė. 2019-07-19 ryte jis vėl nuėjo pas motiną, buvo neblaivus, vėl prašė pinigų, norėjo pataisyti sveikatą, ji vėl atsakė, kad pinigų neduos. Tą dieną jis motinai tikrai smūgių nesudavė, tik buvo jai stipriai suėmęs už rankos, ir ją suko. Motina buvo pargriuvusi ant žemės. Kai ji pargriuvo, jis vėl išėjo, nes motina šaukė, kad kvies policiją. Jis tikrai gailisi, kad motinai sukėlė fizinį skausmą, blaivus taip būtų nepasielgęs, motinos atsiprašė (b. l. 169-170).

Nukentėjusioji Z. K. parodė, kad 2019-07-18, apie 14 val. į namus atėję neblaivus sūnus M. K., konflikto metu, ranka du kartus trenkė į veido sritį. Vienas smūgis jai pataikė į veido dešinės akies sritį, ji veidą užsidengė ranka, kitas smūgis pataikė į ranką. Konfliktas kilo dėl pinigų, sūnus iš jos reikalavo neva iš jo paimtų pinigų. Po sūnaus smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Dėl šių smūgiu jai pablogėjo sveikata, ji pradėjo prastai matyti dešine akimi. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė. Po to sūnus iš namų išėjo. Kadangi sūnus iškarto iš namų išbėgo, ji į policiją nebesikreipė, tikėjosi, kad daugiau nebesmurtaus. Sūnus M. K. su ja kartu negyvena, ateina tik kai jam reikia pinigų ar nori pavalgyti, reikalauja, kad atneštų cigarečių. 2019-07-19 apie 7 val. į jos namus buvo atėjęs M. K., prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Sūnus suėmęs už dešinės rankos pradėjo ją sukti, ji pargriuvo ant žemės, griūdama užsigavo dešinį šoną, taip sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl ko jis taip elgėsi ji tiksliai pasakyti negali, nes tuo metu patyrė šoką ir išgąstį. Sūnus dažnai būna neblaivus ir atėjęs nuolat konfliktuoja. Civilinio ieškinio ji savo sūnui M. K. nereikš (b. 1. 40-41; 43, 101-102).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Bute įprastinė tvarka (b. 1. 19-37).

Asmens apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, kuriame nurodoma, kad apžiūrint Z. K. ant dešinės rankos plaštakos išorinės pusės, tarp smiliaus ir didžiojo piršto yra patinimas. (b. l. 48-56).

Policijos registruojamų įvykių išrašu, kuriame nurodoma, kad 2019-07-19, 17.50 val. pristatytas į policijos komisariatą M. K. atsisakė nusistatyti girtumą (b. 1. 57).

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti Z. K. sveikatą

Kaltinamasis M. K. parodė, kad 2019-10-26 naktį, kiek buvo valandų neprisimena buvo nuėjęs pas motiną, kadangi jau buvo stipriai išgėręs tai kaip visada sukonfliktavo su motina, ji jam priekaištavo, kad jis vartoja alkoholį, o jis prašė, kad ji jam duotų pinigų o ji kaip visada nedavė. Nuo jos tokių pasakymų, kad jis visus pinigus prageria jis dar labiau supyko, jis tikrai buvo labai piktas, jis jai smūgio tikrai nesudavė. Vaikščiodamas po kambarį bandė užsidegti cigaretę degtukais, bet nepataikė ir numetė kelis degtukus ant žemės. Tikrai nesakė kad padegs namus. Namuose niekas neužsidegė. Buvo prieš motiną kelis kartus užsimojęs, sakė kad užmuš, bet jis to tikrai nesiruošė daryti, jis tik taip pasakė. Jis tikrai nesiruošė mamos nužudyti ar sutrikdyti jai sveikatą, tik jai pagrasino. Motina išsigandusi išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Jis motinos atsiprašė. Paskutinius du mėnesius tikrai labai sumažino alkoholio vartojimą, supranta, kad neblaivus jis būna labai agresyvus (b. l. 169-170).

Nukentėjusioji Z. K. parodė, kad 2019-10-26, apie 0.30 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) atėjęs neblaivus sūnus M. K. buvo labai agresyviai nusiteikęs, pradėjo garsiai šaukti grasino susidorot, grasino jai , kad ją nužudys. Jis kelis kartus buvo pakėlęs prieš ją ranką, buvo užsimojęs. Sakė, kad „padės ją į vietą“. Ji suprato, kad jis nori ją nužudyti. Namuose virtuvėje ir tualete mėtė uždegtus degtukus, ji juos užgesino. Joks daiktas neužsidegė. Ji labai išsigando, bijodama, kad jos nenužudytų, iškart išbėgo į laiptinę ir paskambino pagalbos telefonu. Ji yra įsitikinusi, jei nebūtų spėjusi išbėgti iš buto, sūnus būtų ją sužalojęs ar net nužudęs. Jo grasinimus ji supranta kaip realius, nes sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Ji namuose visą laiką slepia peilius, nes girtas sūnus dažnai griebiasi peilio ir jais grasina. Kai jos sūnus būna girtas, jis elgiasi neprognozuojamai, būna labai agresyvus. Ji labai bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Jos sūnus ne kartą yra gydytas psichiatrijos ligoninėse dėl alkoholio sukeliamų psichozės priepuolių. Kai jis išsiblaivo, būna normalus geras vaikas. Po paskutinio konflikto 2019-10-26 jis pradėjo gerti alkoholio žymiai mažiau, išbūna negėręs 2-3 savaites, nebėra kiekvienos dienos gėrimo. Paskutiniu metu jau nebe toks agresyvus (b. l. 95-96; 98, 101-102).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Vonios kambaryje ant linoleumo matyti pajuodavimai, išverstas šiukšlių kibiras, primėtyta nuorūkų ir apdegusių degtukų, numesta degtukų dėžutė (b. l. 85-86; 88-91).

Alkotesterio kvitu, kuriame nurodoma, kad 2019-10-26, 01.21 val. M. K. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (b. l. 111).

Įvertinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, laikytina įrodytu, kad M. K. 2019-07-18, apie 14 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priklausančiuose Z. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas ranka savo motinai Z. K. vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į ranką, sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei Z. K. fizinį skausmą. Be to M. K. 2019-07-19, apie 7 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priklausančiuose Z. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suimdamas savo motinai Z. K. už dešinės rankos ir sukdamas ranką, dėl ko Z. K. pargriuvo ant žemės ir užsigavo dešinįjį šoną, sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei Z. K. fizinį skausmą, todėl jo padarytos veikos atitinka ir teisingai kvalifikuotos pagal 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Taip pat įrodyta, kad M. K. 2019-10-26, apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,43 promilės) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plūsdamasis ir agresyviai nusiteikęs bauginančiais veiksmais, sakydamas „užmušiu tave“, užsimodamas ranka prieš motiną Z. K., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas grasino nužudyti Z. K., todėl jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veikoje jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl padarytų veikų yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veikose atsakomybę sunkinanti yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Už nusikalstamas veikas, numatytas 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių gali būti skiriama arešto bausmė.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomomis bausmės rūšimis ir jų dydžiais (b. l. 177-180; 181-182).

Parenkant skirtiną bausmę už M. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad jis padarė tris tyčinius, baigtus, nesunkius nusikaltimus, būdamas teistas, bausmę atlikęs (b. l. 113-121; 122-128), baustas administracine tvarka (b. l. 129-135), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 136), nedirbantis (b. l. 137), registruotas Psichikos sveikatos centre (b. l. 138), gydytas psichiatrinėje ligoninėje g (b. l. 139), tačiau specialisto išvadoje Nr. 98TPK-38/2019 nurodoma, kad M. K. nereikalinga skirti ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės (b. l. 145).

Dėl išdėstyto laikytina, kad kaltinamajam parinktinos arešto bausmės, kurių dydis nustatytinas didesnis nei skirtinų bausmių vidurkis, įvertinus tai, kad veikas padarė neišnykus teistumui, kas rodo, kad skirtomis jam anksčiau bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje .

Paskyrus bausmes už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jas iš dalies sudedant , prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės .

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. kaltę pripažįsta, todėl jam skirtina galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

M. K. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-07-19, 17.40 val. iki 2019-07-21, 17.30 val. (b. l. 70; 72) (dvi paros) ir nuo 2019-10-26, 00.50 val. iki 2019-10-27, 11.50 val. (b. l. 171; 173) (dvi paros), t. y. keturias paras, todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną arešto bausmę, laikantis BK 66 straipsnyje nustatytų taisyklių.

Atsižvelgiant į tai, kad M. K. smurtines nusikalstamas veikas padarė artimoje aplinkoje ir šioje aplinkoje jis smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 113-121), todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bei siekiant, kad M. K. nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais ir 72¹, 72² straipsniais M. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios Z. K. arčiau nei dvidešimties metrų atstumu, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant vieneriems metams nuo arešto bausmės atlikimo dienos ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75; 171-172) paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą:

- BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas Z. K. 2019-07-18) ir skirti jam 50 parų arešto bausmę.

- BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas Z. K. 2019-07-19) ir skirti jam 70 parų arešto bausmę.

- BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. K. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. K. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-07-19, 17.40 val. iki 2019-07-21, 17.30 val. (dvi paros) ir nuo 2019-10-26, 00.50 val. iki 2019-10-27, 11.50 val. (dvi paros), t. y. keturias laikino sulaikymo paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, nurodant, kad likusi neatlikta M. K. bausmės dalis – 56 (penkiasdešimt šešios) paros arešto.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. K., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8-41-435502. Su savimi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. Jeigu M. K. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. M. K. per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais ir 72¹, 72² straipsniais M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios Z. K. arčiau nei 20 (dvidešimt) metrų atstumu, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant 1 (vieneriems) metams nuo arešto bausmės atlikimo dienos ir įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos

M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikinti.

Išaiškinti M. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėja Irena Stulgienė