Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-08-06 · Civilinė byla Nr. 2-900/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-06
Bylos Nr.
2-900/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
M. V.
Ieškovas
Kęstučio Mikučionio komanditinės ūkinės bendrijos „Makvis“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-900/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir atsakovės M. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1942-436/2009 pagal ieškovo Kęstučio Mikučionio komanditinės ūkinės bendrijos „Makvis“ netiesioginį ieškinį atsakovei M. V. dėl žalos atlyginimo, bendraieškovis, kurio naudai reiškiamas ieškinys – bankrutuojanti M. Valentinaitytės firma „Dinolita“, tretysis asmuo – bankrutuojančios M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ bankroto administratorė Rolanda Mažeivienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. Mikučionio KŪB „Makvis“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės M. V. bendraieškoviui bankrutuojančiai M. Valentinaitytės firmai „Dinolita” 228 648,84 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 228648,84 Lt sumai areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančioms pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas tuo, jog ieškinio suma yra didelė, o tai savaime preziumuoja ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, be to, atsakovė gali slėpti turtą ar kitaip bloginti savo turtinę padėtį, siekdama apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė ieškinio reikalavimui užtikrinti areštuoti atsakovės M. V. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, bendrai 228 648,84 Lt sumai.

Teismas nurodė, kad pranešimas atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl teismas šį prašymą nagrinėja nepranešus atsakovei.

Teismas pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė – 228 648,84 Lt, o tai, atsižvelgiant į teismų praktikoje taikant laikinąsias apsaugos priemones suformuotą taisyklę, leidžia preziumuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės individualiai įmonei iškelta bankroto byla, o tai taip pat gali skatinti atsakovę slėpti savo turtą, nes ji už įmonės skolas, jeigu įmonės turto neužtenka atsako savo turtu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių areštas bendrai 228 648,84 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas, pavedant šią nutartį vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Kauno apskrities VMI prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį. Apelianto teigimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės M. V. turtui pažeidžia M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ kreditorių galimybę kuo skubiau patenkinti teismo patvirtintus finansinius reikalavimus, iš jų ir viešąjį interesą atstovaujančių kreditorių interesus, kadangi buvo atšauktos varžytynės, kuriose turėjo būti parduodamas M. V. priklausantis turtas, siekiant patenkinti M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ kreditorinių reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Kauno apskrities VMI atskirąjį skundą atsakovė M. V. nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apskrities VMI atskirąjį skundą tenkinti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė M. V. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantės turtas jau yra areštuotas Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ bankroto byloje ir šia teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra iš esmės toks pats kaip ir skundžiama teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. užtikrinti, kad kreditoriniai reikalavimai būtų patenkinami iš M. V. , kaip individualios įmonės savininkės, asmeninio turto. Teismas priimdamas nutartį privalėjo atsižvelgti j tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės dubliuoja Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes visiškai sutampa šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Ieškinio reikalavimų įvykdymą, pilnai užtikrina Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Ieškinio reikalavimai yra teisiškai netikslingi, nes jais siekiama iš M. V. , kaip individualios įmonės savininkės, priteisti įmonei tariamai padarytos žalos atlyginimą, nors M. V. bet kokiu atveju už įmonės skolas įstatymo pagrindu yra įpareigota atsakyti visu savo turtu. Dėl to visiškai netikslinga pareikšti ieškinį, kuris teisine prasme neduos jokios naudos ieškovui.Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, nes jų pagrindu yra stabdoma M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ bankroto byla, kadangi teismo nutarties pagrindu areštuotas turtas negalėtų būti parduodamas iš varžytynių ir tokiu atveju nebūtų galima pasiekti bankroto procesui keliamų tikslų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės M. V. atskirąjį skundą ieškovas bankrutuojanti M. Valentinaitytės firma „Dinolita“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra.

Atsiliepime į atskiruosius skundus ieškovas K. Mikučionio KŪB „Makvis“ nurodo, kad su atskiraisiais skundais nesutinka, atskirieji skundai yra nepagrįsti ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskiruosius skundus atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas, pradėtas pagal Kauno apskrities VMI atskirąjį skundą, nutrauktinas, atsakovės M. V. atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Dėl Kauno apskrities VMI atskirojo skundo.

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu minėtos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Kauno apskrities VMI nėra dalyvaujantis byloje asmuo, konstatuoja, kad Kauno apskrities VMI neturi teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarties. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal Kauno apskrities VMI atskirąjį skundą, nutrauktinas.

Dėl atsakovės M. V. atskirojo skundo.

Atsakovės M. V. atskirojo skundo turinys patvirtina, kad atsakovė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina atsakovės M. V. atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Nagrinėjamu atveju ieškovas K. Mikučionio KŪB „Makvis“ prašė netiesioginio ieškinio, kuris reiškiamas bankrutuojančios M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ naudai, reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovės M. V. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančioms pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Vadovaujantis CK 2.50 straipsnio ketvirtąja dalimi, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis; neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendra jungtine nuosavybe. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad M. V. informavo bankrutuojančios M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ administratorių, kad jai nuosavybės teise priklauso patalpa su bendro naudojimo patalpomis, esanti (duomenys neskelbtini), bei ji turi sąskaitas bankuose, į vieną kurių yra pervedama invalidumo pensija. Minėta patalpa su bendro naudojimo patalpomis, esanti Kretingos g. 17, Palangoje, yra areštuota Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ bankroto byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad bankrutuojančios M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ administratorė buvo paskelbusi varžytynes, kuriose turėjo būti parduodamos M. V. nuosavybės teise priklausanti patalpa su bendro naudojimo patalpomis, esanti (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, taikius laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, galėtų būti pažeistas viešasis interesas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje taikymas gali sąlygoti bankrutuojančios M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ bankroto procedūrų sustabdymą. Be to, ir pati bankrutuojanti M. Valentinaitytės firma „Dinolita“, kurios naudai ieškovas K. Mikučionio KŪB „Makvis“ reiškia netiesioginį ieškinį, atsiliepime į atsakovės M. V. atskirąjį skundą neprašo šį atskirąjį skundą atmesti, bet pažymi, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje taikymo užsitęstų M. V. asmeninio turto realizavimas jos individualios įmonės bankroto byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, taikius ieškovo K. Mikučionio KŪB „Makvis“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti pažeistas viešasis interesas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje, visas atsakovei M. V. priklausantis turtas turėtų būti M. Valentinaitytės firmos „Dinolita“ administratoriaus žinioje ir panaudojamas įmonės kreditorių, įskaitant ir K. Mikučionio KŪB „Makvis“, kreditoriniams reikalavimams tenkinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės M. V. atskirojo skundo argumentas, jog pareikšto ieškinio reikalavimai yra teisiškai netikslingi, neturi teisės reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui, kadangi sprendžiant šį klausimą nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės M. V. atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo Kęstučio Mikučionio KŪB „Makvis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio penktąja dalimi, 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1942-436/2009, nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo Kęstučio Mikučionio komanditinės ūkinės bendrijos „Makvis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėVigintas VišinskisEgidijus Žironas