- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- eI2-2989-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01100-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau - ir Ministerijai) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 19 d. raštą Nr. (1.23E) 7R-1735 „Dėl Jūsų skundo ir prašymo“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. prašymą / skundą.
Nurodo, kad teisingumo ministro įsakymu sudaryta Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) 2020 m. kovo 6 d. sprendimu neatrinko pareiškėjo į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) narius, todėl buvo pateikti skundas teisingumo ministrui ir prašymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Pažymi, kad Atrankos komisija pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 4 straipsnio nuostatas yra ir atlikdama atranką veikė kaip viešojo administravimo subjektas, kadangi įgaliojimai jai suteikti teisingumo ministro įsakymu, ji sudaryta iš valstybės tarnautojų ir pareigūnų. Be to, įvykus atrankai, teisingumo ministerija parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (-ų) skyrimo LAGK nariu (-iais) būtent vadovaudamasi Atrankos komisijos priimtu sprendimu. Dėl to nesutinka su atsakovės pozicija, kad Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Teigia, kad VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų pareiškėjo skundo ir prašymo nenagrinėti nėra, Atrankos komisija veikė kaip įgaliotas viešojo administravimo subjektas, o jos priimtas sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl teisingumo ministerija turėjo pareiškėjo skundą ir prašymą išnagrinėti iš esmės ir dėl jų priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Taip pat nurodo, kad vienas iš Atrankos komisijos narių buvo teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas A. R., o ginčijamą sprendimą surašė teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės žemesnė pagal pareigas specialistė, todėl šiuo konkrečiu atveju buvo iš esmės pažeisti ir VAĮ 14 straipsnio 4 dalies bei VAĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai.
Nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio, nes nepasisakyta dėl prašymo Teisingumo ministrui pavesti atranką į LAGK narius, pirmininko ir pavaduotojo pareigas, skelbti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad ši panaikintų / pakeistų 2020 m. kovo 6 d. įvykusios atrankos rezultatus.
Nurodo, kad Atrankos komisijos sprendimai nėra privalomojo pobūdžio ir niekaip neįpareigoja Teisingumo ministro teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tik Atrankos komisijos pasiūlytas LAGK narių kandidatūras. Tačiau tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad Atrankos komisijos sprendimai pastarajam sukelia teisines pasekmes, toks skundas turėjo būti teikiamas teismui, o ne Teisingumo ministerijai.
Žemesnės instancijos teismas
Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-51 „Dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 35 punkte numatyta, kad atrankos komisijos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. ABTĮ nenumato, jog asmuo, nesutinkantis su priimtu sprendimu, pirmiausia turi kreiptis į Teisingumo ministeriją, todėl atsakovės vertinimu ji priėmė pagrįstą ir teisėtą raštą, kuriuo nutarta pareiškėjo skundą šioje dalyje palikti nenagrinėtu.
Pažymi, kad teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-57 „Dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Atrankos komisija, kurią sudarė du nariai iš Teisingumo ministerijos, du nariai iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir vienas narys iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Atrankos komisiją sudarė nariai iš kelių institucijų, ne vien iš Teisingumo ministerijos. Tad ta aplinkybė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundą nagrinėjo specialistė, kurios kolega buvo atrankos komisijos narys, nesudaro pagrindo konstatuoti VAĮ 14 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Pažymi, kad tarp atrankos komisijos nario A. R. ir tos pačios grupės patarėjos (asmens, kuris nagrinėjo pareiškėjo skundą ir prašymą) pavaldumo santykių nėra. Pažymi, kad pareiškėjas ginčija atrankos rezultatus išimtinai subjektyviai vertindamas jam nepalankius atrankos rezultatus. Tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti Atrankos komisijos nešališkumu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė turėjo nagrinėti pareiškėjo skundą, negalėjo jo palikti nenagrinėtu, nes Atrankos komisijos sprendimas jam sukelia teisines pasekmes. Akcentuoja, kad buvo pažeistas VAĮ 14 straipsnio 4 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes ginčijamą raštą parengė specialistė, kuri dirba Teisingumo ministerijoje kartu su vienu iš Atrankos komisijos narių.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad teisingumo ministerija nenagrinėja skundų dėl Atrankos komisijos priimtų sprendimų, nes tokia tvarka nenumatyta įstatymuose. Be to, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Atrankos komisijos sprendimo panaikinimo, todėl šioje byloje sprendimas neįtakos pareiškėjo teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 19 d. rašto Nr. (1.23E) 7R-1735 „Dėl Jūsų skundo ir prašymo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundą ir persiųstą nagrinėti prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Atrankos komisija 2020 m. kovo 6 d. protokolu Nr. 27R-13 įformino Atrankos komisijos sprendimą dėl atrankos laimėtojų (tarp laimėtojų nebuvo pareiškėjo). Atrankos komisijos posėdžio protokole taip pat pateikiama atrankos pokalbio vertinimo suvestinė lentelė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimu, pateikė 2020 m. kovo 11 d. skundą teisingumo ministerijai ir prašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pareiškėjo skundą, gautą Vyriausybėje 2020 m. kovo 16 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio rezoliucija Nr. S-831 perdavė nagrinėti teisingumo ministerijai. Pareiškėjas abiejuose skunduose iš esmės nurodė analogiškus argumentus ir prašymus: pripažinti Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą negaliojančiu ir atranką į LAGK narius skelbti iš naujo, atlikti LAGK vidaus auditą, atlikti LAGK pirmininko V. K. veiklos tyrimą (tarnybinį patikrinimą).
Teisingumo ministerija skundžiamu raštu pareiškėjo skundą dalyje, kuria buvo prašoma pripažinti Atrankos komisijos sprendimą negaliojančiu ir atranką į LAGK narius paskelbti iš naujo, paliko nenagrinėtą, nurodydama, kad Atrankos komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus ir nėra viešojo administravimo subjektas, o administracinė procedūra galėtų būti vykdoma, t. y. asmens skundas nagrinėjamas, tik dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo, administracinių sprendimų (VAĮ 19 straipsnis 1 dalis).
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė <...>. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras <...>.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-51 patvirtinto Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 21 d.) 3 punkte įtvirtinta, kad atranką vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudaryta komisija <...>. Atrankos komisijos sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių posėdyje atrankos komisijos narių balsų dauguma; balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra atrankos komisijos pirmininko balsas (14 punktas). Atrankos komisija tą pačią dieną, kai baigiasi atrankos komisijos posėdis, apibendrina atrankos rezultatus ir paskelbia atrankos laimėtoją (-us) (30 punktas). Įvykus atrankai, Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (ų) skyrimo Ginčų komisijos nariu (-iais) (32 punktas). Atrankos komisijos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (35 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-321-261/2020 konstatavo, kad iš prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad būtent Atrankos komisijos sprendimas paskelbti atrankos laimėtojus sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis nagrinėjamu atveju atrankos laimėtoju paskelbtas nebuvo. Apraše nėra numatyta, kad Atrankos komisijai priėmus minėtą sprendimą, teisingumo ministras tokį sprendimą turi patvirtinti ar atlikti kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Priešingai, Aprašo 32 punkte nurodyta, jog Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (-ų) skyrimo Ginčų komisijos nariu (-iais). Įgyvendinant minėtą Aprašo punktą, nagrinėjamu atveju buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“, kurio 1 ir 2 punktais ketveriems metams buvo sudaryta atitinkamos sudėties LAGK ir jos teritoriniai padaliniai. Pažymėtina ir tai, kad Aprašo 35 punkte aiškiai įtvirtinta, jog Atrankos komisijos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.
Tad sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, jog skundžiamo rašto dalis, kurioje dalis jo skundo ir prašymo (dėl Atrankos komisijos sprendimo ir pakartotinės atrankos skelbimo) palikti nenagrinėti vien tik tuo motyvu, kad šis sprendimas nesukelia pareiškėjui pasekmių ir Atrankos komisijos sprendimai negali būti skundžiami, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taip pat, kaip matyti iš aukščiau pateiktos sisteminės teisės normų analizės ir teismų praktikos, šioje skundo dalyje nebuvo teisinio pagrindo taikyti VAĮ 19 str. 1 dalį ir teigti, kad skundžiamas atrankos Komisijos sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl ko nepradedama administracinė procedūra. Atrankos komisijos sprendimas atrinkti vienus pretendentus į LAGK, o kitų pretendentų neatrinkti, sukelia teisines pasekmes pretendentų, kurie nebuvo atrinkti, teisėtiems lūkesčiams užimti pareigas, į kurias buvo pretenduota.
Prašymo ar skundo nenagrinėjimo bendrieji pagrindai numatyti VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje. Be to, pagal VAĮ 14 straipsnio 8 dalį numatyta, kad viešojo administravimo subjektui pagal kompetenciją negalint spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja, persiunčia kitam viešojo administravimo subjektui ir informuoja asmenį. Jei nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galima būtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, apie tai turi būti pranešta asmeniui, paaiškinant jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas teisingai nurodo, kad Atrankos komisijos sprendimai skųstini teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir kad teisingumo ministerija nenagrinėja ikiteismine tvarka tokių skundų, tačiau tokio argumento skundžiamame rašte nebuvo nurodyta, kaip nenurodyta ir neišaiškinta pareiškėjui Atrankos komisijos sprendimo apskundimo tvarka, palikus dalį pareiškėjo skundo/prašymo nenagrinėtu. Kiekvienas viešojo administravimo subjekto sprendimas turi atitikti VAĮ 8 str. teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus bei VAĮ 3 str. numatytus viešojo administravimo principus. Šiuo konkrečiu atveju aptariama skundžiamo rašto dalis neatitinka pagrįstumo reikalavimo ir objektyvumo, išsamumo principų, kadangi dalies pareiškėjo skundo/prašymo palikimo nenagrinėta priežastis nenurodyta tinkamai ir neišaiškinta aiškiai Atrankos komisijos sprendimų apskundimo tvarka, numatyta teisingumo ministro įsakymu patvirtintame Apraše. Tad sutiktina su pareiškėjo skundu tuo aspektu, kad jo dalies skundų palikimo nenagrinėtais priežastis neatitiko VAĮ 14 straipsnyje numatytų galimų prašymų ir skundų palikimo nenagrinėtais priežasčių.
Iš informacinės teismų sistemos nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2856-541/2020 pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas, be kita ko, panaikinti Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą atrinkti į LAGK narius. 2020 m. birželio 3 d. nutartimi šis skundo reikalavimas yra priimtas nagrinėti teisme.
Taigi iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad teisingumo ministerija, būdama atsakinga už nutarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl LAGK narių pateikimą ir tinkamą atrankos į LAGK narius organizavimą, nepagrįstai nurodytu rašte motyvu paliko nenagrinėtą pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundą dalyje, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiu Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą ir skelbti pakartotinę atranką. Tačiau, panaikinus nurodytą skundžiamo rašto dalį, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą ir skundą nurodytoje dalyje nagrinėti iš naujo, kadangi šiai dienai atsakovas yra pateikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kurį Vyriausybė 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ yra priėmusi, be to, ginčas dėl atrankos rezultatų yra nagrinėjamas iš esmės teisme. Tad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundą aukščiau nurodytais argumentais negali būti tenkinamas.
Kita pareiškėjo skundo ir prašymo dalis (dėl vidaus audito atlikimo ir LAGK pirmininko veiklos patikrinimo) buvo išnagrinėta iš esmės, informuojant pareiškėją, kad jo pateikta informacija bus įvertinta atliekant kasmetinį rizikos vertinimą ir sudarant metinį audito planą, vadovaujantis Vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymu, teisingumo ministerijos vidaus audito metodika, patvirtinta teisingumo ministro 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1R-43 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vidaus audito metodikos patvirtinimo“.
Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą administracinė procedūra pradedama pagal skundą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (VAĮ 19 str. 1 d.). Pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skunde/ prašyme nurodyti faktai dėl galimo netinkamo LAGK resursų naudojimo, netinkamo ir neskaidrios veiklos vykdymo nėra asmeniškai susiję su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, dėl kurių teisingumo ministerija turėtų pasisakyti pradėdama administracinę procedūrą ir priimdama procedūros užbaigimo sprendimą. Pareiškėjo asmeninio teisinio intereso dalyvauti tolesniame nurodytų faktų, nesusijusių su jo kaip asmens, teisėmis ir teisėtais interesais, nenustatyta.
Vidaus auditas yra nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens (įskaitant pavaldžias įstaigas) valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę. Pagrindiniai vidaus audito uždaviniai: 1) tirti ir vertinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, atsižvelgiant į: a) viešojo juridinio asmens veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi; b) viešojo juridinio asmens strateginių planavimo dokumentų įgyvendinimą; c) viešojo juridinio asmens veiklos vykdymą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu; d) viešojo juridinio asmens turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; e) viešojo juridinio asmens teikiamą informaciją apie finansinę ir kitą veiklą; 2) tirti ir vertinti viešojo juridinio asmens gautų Europos Sąjungos ir (arba) tarptautinės finansinės paramos lėšų panaudojimo administravimą; 3) teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės tobulinimo, kt. (Vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymo 8 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad įtraukimas tam tikrų aplinkybių į metinį vidaus audito planą yra iš esmės pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundo/prašymo dalies tenkinimas, nėra pagrindo palankaus pareiškėjui sprendimo naikinti. Nors skundžiamame rašte atskirai nepasisakyta dėl tarnybinio veiklos patikrinimo, tačiau iš sisteminio jo aiškinimo matyti, kad ir skunde/prašyme nurodyti konkretaus pareigūno veiklos trūkumai, galimo pareigų netinkamo atlikimo atvejai bus vertinami atliekant įstaigoje vidaus auditą. Dėl to nėra pagrindo naikinti kitos skundžiamo rašto dalies.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjant jo skundą ir prašymą buvo pažeistas VAĮ 14 straipsnio 4 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes ginčijamą raštą parengė specialistė, kuri dirba Teisingumo ministerijoje kartu su vienu iš Atrankos komisijos narių ir jam yra pavaldi. Pažymėtina, kad Teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-57 „Dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos sudarymo“ sudarytą Atrankos komisiją sudaro du nariai iš Teisingumo ministerijos, du nariai iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir vienas narys iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nėra ginčo, kad vienas iš teisingumo ministerijos deleguotų į Atrankos komisiją narių buvo pareiškėjo skunde nurodytas tarnautojas, dirbantis toje pačioje teisminės justicijos ir civilinės teisės grupėje. Pagal VAĮ 14 straipsnio 4 dalį draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, padaliniui ar tarnautojui, kurių veiksmai skundžiami. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundė Atrankos komisijos ir LAGK pirmininko veiksmus, kurie jo prašymo ir skundo nenagrinėjo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundą ir prašymą nagrinėjo specialistė, kurios kolega buvo vienas iš Atrankos komisijos narių, nesudaro pagrindo konstatuoti VAĮ 14 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Bet kuriuo atveju skundžiamą raštą priėmė ir pasirašė teisingumo ministras. Argumentai, kad Atrankos komisijos narys, būdamas pagal pareigas vyresnysis patarėjas, galėjo paveikti galimai jam pavaldžią tos pačios grupės patarėją, nagrinėjančią pareiškėjo skundą ir prašymą, neturi faktinio pagrindo. Nenustatyta, kad minimas Atrankos komisijos narys ir skundą nagrinėjusi pareigūnė būtų vienas kitam pavaldūs. Patarėjos pareigybės aprašymo 5.11 punktas taip pat neduoda pagrindo tokiai išvadai.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, advokato išrašytą sąskaitą už skundo parengimą ir pinigų priėmimo kvitą. Byloje pareiškėjo patirtos 22,73 eurų žyminio mokesčio už skundą ir 450,00 eurų atstovavimo išlaidos parengiant skundą teismui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. I ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2019 m. III ketvirčio – 1 317,6 eurų. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 294 eurus).
Atsižvelgus į tai, kad skundas tenkintas iš dalies, kad pats pareiškėjas yra teisininkas, savarankiškai surašęs aptariamus 2020 m. kovo 11 d. skundą ir prašymą, tačiau turi šalies teisę į savęs atstovavimą administraciniame procese ir dalį byloje patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal bylos baigties rezultatus, - prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant 100 eurų atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjo J. K. skundą.
Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 19 d. rašto Nr. (1.23E) 7R-1735 „Dėl Jūsų skundo ir prašymo“ dalį, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundas/prašymas dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir pakartotinės atrankos paskelbimo.
Iš dalies patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 100,00 eurų (vieną šimtą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.