Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Gaudutienės ir Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei 2000 Lt bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. Š. priteista A. G. ir I. J. - po 50 000 Lt, V. Ž. – 75 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti, taip pat A. G. – 1000 Lt, I. J. – 10 000 Lt, V. Ž. – 1000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 12 627,98 Lt – Valstybinei ligonių kasai, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 8 d., apie 21 val., prie įėjimo į parduotuvę „Maxima“, esančią Klaipėdoje, Šilutės pl. 14, tarp apsvaigusių nuo alkoholio nukentėjusiojo A. G. ir A. Š. kilusio konflikto metu, A. G. papurškus dujų A. Š. į veidą ir pabėgus, A. Š. pasivijo nukentėjusįjį praėjime tarp Šilutės pl. 14 pastato ir šunų vedžiojimo aikštelės, ties įėjimu į barą „Sodžius“ ir rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą ir padarė didelį galvos dešinės pusės nubrozdinimą, kairio smilkinio bei užausio nubrozdinimą, poodines minkštųjų audinių kraujosruvas ant abiejų akių vokų, kairiojo smilkinio, ausies kaušelio, užausio ir paausio, viršugalvio, pakaušio ir kaklo kairėje pusėje, daugybinius galvos smegenų sumušimus, kraujo išsiliejimą smegenų skilveliuose bei kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais, padarytas daugybinis galvos smegenų sumušimas bei kraujo išsiliejimas smegenų skilveliuose A. G. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir 2009 m. gruodžio 27 d. 10 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje jis nuo daugybinio smegenų sumušimo mirė. Tokiu būdu A. Š. tyčia nužudė A. G..

Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau tvirtina, kad neturėjo tikslo nužudyti A. G.. Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. G. elgesys, t. y. jis provokavo apeliantą vartodamas jo adresu necenzūrinius žodžius, rodydamas gestus, o pareikalavus nustoti taip elgtis, papurškė dujomis į akis ir bandė smogti ranka. Apeliantas teigia, kad pasivijęs nukentėjusįjį A. G., sudavė iš viso jam keturis kartus į galvos sritį ir po to jo nebemušė. Apelianto nuomone, dėl šių priežasčių jo padarytą nusikalstamą veiką galima kvalifikuoti ne kaip tyčinį, o neatsargų nusikaltimą.

Nuteistasis taip pat pripažįsta, jog dėl jo veiksmų mirė jaunas žmogus ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji I. J. prašo A. Š. skundą atmesti. Nurodo, kad A. Š. ankščiau teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio taip pat prašo atsižvelgti į A. Š. atsakomybę sunkinančias aplinkybes. I. J. nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantas gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kadangi jis yra linkęs nusikalsti. A. Š. padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, t. y. A. G. mirtį, dėl jo mirties artimieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. Š. gynėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. Š. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nors A. Š. iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau prašo įvertinti liudytojų parodymus, kurie prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir teismo medicinos specialisto išvadoms dėl suduotų į galvos sritį smūgių kiekio. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl A. Š. kaltės jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. A. G. apžiūros, o vėliau lavono tyrimo teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad daugybinis galvos smegenų sumušimas atsirado nuo kelių į galvą suduotų smūgių, tikriausiai spardant, be to sužalojimai galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais. A. G. galvos sumušimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais ir nukentėjusiojo patirtas daugybinis galvos smegenų sumušimas bei kraujo išsiliejimas smegenų skilveliuose sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris baigėsi A. G. mirtimi. Ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme A. Š. vienodai parodė, kad A. G. papurškus dujomis jam į veidą, jis pasivijo pastarąjį ir sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius ranka į galvą. Taip pat A. Š. visų apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad A. G. jis sumušė vienas ir jo pažįstamas A. T. muštynėse nedalyvavo. Tokie A. Š. parodymai sutampa su liudytojo A. T. parodymais, kuris paaiškino, kad po to, kai A. G. papurškė dujomis, jis su A. Š. jį vijosi, tačiau atsiliko, o vėliau pamatė ant žemės gulintį sumuštą nepažįstamą vyrą. A. Š. jam pasakė, kad tą vyriškį sumušė jis vienas. Kolegija pripažįsta, kad dėl įvykio aplinkybių, t.y. kiek asmenų vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, yra tam tikrų prieštaravimų liudytojų A. L. ir V. S. parodymuose, kurių nepavyko pašalinti akistatos metu, tačiau teismas nuosprendyje juos išsamiai analizavo, gretindamas tarpusavyje, bei lygindamas minėtų liudytojų parodymus su A. Š. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadose nustatytais duomenimis, taip pat atsižvelgė į tai, kad įvykis buvo tamsiu paros metu ir padarė pagrįstą išvadą, kad sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus A. Š. padarė veikdamas vienas.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ( BPK 328 straipsnio 3 punktas ). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymui - smurto pavartojimui prieš nukentėjusįjį – įtakos turėjo provokuojantis A. G. elgesys. Baudžiamojoje teisėje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.

Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad tarp nukentėjusiojo A. G. ir A. Š. įvyko konfliktas, kurio metu A. G. papurškė apeliantui dujų į veidą ir pabėgo. Šią aplinkybę savo parodymuose akcentavo ne tik A. Š., tačiau ir įvykį matę liudytojai S. J., A. T. ir V. Z. ( t. II, b.l. 16-20, 36- 44 ). Tiek A. Š., tiek paminėti liudytojai vienodai parodė, kad jiems begeriant alų ir tarpusavyje bendraujant, A. G. pradėjo žodinį konfliktą su A. Š., o po to ištraukė balionėlį, papurškė jam dujomis į veidą ir pabėgo. Papildomai šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad pagal V. Z. parodymus, jis pirko parduotuvėje vandenį, kad A. Š. su A. T. galėtų apsiplauti perštinčias nuo dujų poveikio akis. Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog A. Š. nusikalstama veika nagrinėjamoje byloje buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančio A. G. elgesio turinio nešalina ta aplinkybė, kad apeliantas buvo su draugais, o nukentėjusysis buvo vienas, nes pastarasis turėjo numanyti, kad jo elgesys gali iššaukti atitinkamą reakciją iš bet kurio asmens, kurio atžvilgiu buvo netinkamai elgiamasi.

Dėl paminėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas ).

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir ( ar ) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, jį skaičiuodamas nuo sankcijos vidurkio. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra vienuolika metų. Byloje nustatytos dvi A. Š. atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. A. Š. anksčiau yra teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nustatyta papildomai viena A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ). Apeliantui paskirtos bausmės dydis turi būti mažesnis už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, todėl ji gali būti sumažinama vieneriais metais.

Teisėjų kolegija netenkina apeliacinio skundo toje dalyje, kurioje prašoma nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne kaip tyčinį, o kaip neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis A. Š. veikė tiesiogine, bet neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, esant bet kokių pasekmių prielaidai. Tarp kaltinamojo padarytos veikos – smūgių A. G. rankomis ir kojomis sudavimo ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusysis mirė nuo patirtų sunkių sužalojimų. Ši aplinkybė nustatyta remiantis teismo medicinos specialisto išvadomis. Nors A. G. mirė praėjus nuo įvykio dviems su puse mėnesio, tačiau nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo kaltininko padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl ir atsakomybė už pasekmes atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo tinkamai gydomas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,

nusprendė:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Sumažinti A. Š. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dydį nuo 10 ( dešimties ) metų ir 6 ( šešių ) mėnesių iki 9 (devynerių ) ir 6 ( šešių ) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šios bausmės pridėti visą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartimi neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. Š. paskirti laisvės atėmimą 9 ( devyneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) su 2000 Lt. bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.