Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J. - asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, laikomas neteistu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2013 m. birželio 6 d., apie 16 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, užpuolęs savo šeimos narę - sugyventinę nukentėjusiąją D. N. su dviem peiliais bei tyčia durdamas vieną kartą peiliu D. N. į krūtinę padarė jai durtinę - pjautinę dešinės krūtinės ląstos srities žaizdą ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės - pjautinės dešinės krūtinės ląstos srities žaizdos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Apklaustas kaltinamuoju L. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną išgėrė trise su draugais du brendžio butelius ir sidro, nukentėjusioji tuo metu darže kasinėjo serbentus ar agrastus ir matė, kad jie gėrė sode. Grįžęs namo, pasakė, kad eina miegoti ir atsigulė. Kiek galėjo tuo metu būti laiko, negali pasakyti. Po kiek laiko, pašoko užsimiegojęs, apie įvykį nieko neprisimena. Nepamena ar po įdūrimo buvo į lauką išėjęs ir ką ten darė. Prisimena dar , kad bemiegant išgirdo lyg tai durimis trenkiant, tada atsikėlė, paėjo keturis metrus nuo kelio, tai, kad, jei taip padarė, pasakė: „Tu, k...a neik daugiau namo“. Rankose, kiek pamena, nieko neturėjo. Išėjęs ant kelio pažiūrėjo, kur ji eis, ar vėl pas tą „bebenčiuką“, tačiau paskui ją nebeėjo. Atsimena tik, kai atvažiavo policija jo išsivežti, jie ir pasakė, kad perdūrė sugyventinę. Nesakė žodžių, kad nužudys. Tuo metu pyktis buvo užėjęs, nes prieš tai nukentėjusioji buvo išėjusi iš namų pas kitą gyventi. Kaltas, kad taip padarė. Sutinka su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Bandė žudytis, dėl to, kad nukentėjusioji buvo išėjusi gyventi pas V.. Draugai matė, kad bandė žudytis, po to jie liko pas jį namuose, kad nieko sau nepasidarytų.

Nukentėjusioji D. N. apklausta liudytoja, paaiškino, kad birželio 6 d. grįžo iš darbo prieš 16 val., atsisėdo ant lovos ir skaitė knygą. Vyro ir sūnaus tuo metu namie nebuvo. Vyras po 16 val. grįžo, buvo stipriai išgėręs. Vyras grįžęs nebuvo agresyvus, jai pasakė: „Labas, D., aš biški išgėriau“ ir nuėjo gultis. Tame pačiame kambaryje gulėjo, tik vieną kambarį jie turi. Kiek pamiegojęs atsisėdo, paburbuliavo kažką, nuėjo į virtuvę, grįžęs, priėjęs sudavė jai smūgį. Prieš įdurdamas jis jai nieko nesakė. Pamačiusi, kad jai bėga kraujas, atstūmė jį ir pabėgo į lauką. Tik po smūgio pamatė, kad kiekvienoje rankoje jis turėjo po peilį. Šie peiliai buvo laikomi virtuvėje ir kaltinamasis žinojo kur jie padėti. Smūgis buvo vienas, į dešinę pusę. Ji buvo apsirengusi mėlyna „bliuskute“. „Bliuskutė“ nebuvo sugadinta, nes durdamas pataikė į iškirptę. Tuo metu ji buvo susijaudinusi, tačiau mano, kad kaltinamasis nelabai galėjo pasakyti žodžius: „Tu iš čia nekilsi“, gal jai taip iš baimės pasigirdo. Kai jis jai dūrė, jam pasakė, ką jis čia daro, kad ji jį myli, ir pastūmusi jį, išbėgo į laiką. Išbėgusi į lauką apsiprausė, pamatė, kad ir jis išėjo į lauką, rankoje vieną peilį ar du peilius laikė. Nepamena, ar išėjęs ką sakė, girdėjo, kad nusikeikė kelis kartus. Ji tuo metu buvo labai išsigandusi, todėl visko nepamena. Bėgo toliau nuo jo, jis kažką rėkė, tačiau ji negirdėjo ką, nes bėgo pro daržą. Taip pat nematė, ar jis vijosi ją. Nubėgusi prie „prūdo“ pasikvietė sūnų, sakė jam pagalbos kviesti, pasakė, kad ją tėtis perdūrė. Sūnus nubėgo, o ji nuėjo pas felčerę R., ši pakvietė greitąją. Įvykio metu buvo apsipykę, galvojo nebegyventi su juo, turėjo susiradusi draugą, tai jis dėl jos viską darė. Prieš įvykį buvo išėjusi gyventi kitur ir tik maždaug prieš 10 dienų iki įvykio buvo grįžusi namo. Ji buvo apklausiama iškart po operacijos, kuri truko apie valandą. Apklausiama pirmą kartą dar buvo labai susijaudinusi visa drebėjo, todėl negali dabar paaiškinti, kodėl sakė, kad kaltinamasis grasino ją nužudyti durdamas peiliu.

Liudytoju apklaustas V. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra kaimynas. Jam nežinoma, kad anksčiau nukentėjusioji su kaltinamuoju būtų stipriai pykęsi. Jis draugavo su D. N., kurį laiką prieš šį įvykį ji pas jį savaitę gyveno.

Liudytoju apklaustas J. M. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai. Jį pažįsta nuo vaikystės, nepiktuoju. Nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. Tą dieną atbėgo pas juos jų vaikas, pasakė, kad tėtis mamą padūrė. Pasakė V. M., kad eitų žiūrėti. Ją prie pirties rado visą kruviną, nuėjo pas felčerę, ten iškvietė greitąją. Apie įvykį ji nieko nepasakojo. Kai ją rado, ji buvo išsigandusi, kaip nesava. Pasakojo, kad knygą skaitė, kai ją perdūrė. Šiuo metu jau yra primiršęs įvykio aplinkybes, todėl prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Liudytoja apklausta R. G. paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją labai gerai pažįsta, kaip ir visus kaime, nes dirbo kaime daug metų med. punkte. Birželio 6 d., ketvirtadienį, D. N. kreipėsi į ją dėl sužalojimo. Datą gerai pamena, nes ruošėsi penktadienį švęsti savo jubiliejų, tai buvo užsiėmusi. Pabeldė D. N., paprašė pagalbos, paklausus, kas yra pasakė, kad sugyventinis L. dūrė. Ji atėjo su sūneliu M., buvo labai sujaudinta, išprakaitavusi, diena buvo labai karšta. Apsimovusi pirštines pažiūrėjo žaizdą. Dūris buvo dešinėje krūtinės pusėje, audiniai pabrinkę, suprato, kad ne ką tik yra sužalota, nes ir pati nukentėjusioji sakė, kad prieš dvi–tris valandas sužalojo. Žaizda nebekraujavo, pagal pulsą nustatė, kad į vidų nekraujuoja. Peiliu „maikutė“ nebuvo sugadinta, ją sukarpė ji, nes nenorėjo, kad nukentėjusioji keltų rankas tam, kad nusivilktų, kai tvarkė žaizdą. Nebuvo nieko kritiško, tai paliko ją sėdėti. Sutvarkė žaizdą, sakė nejudinti rankų. Nukentėjusioji nenorėjo, kad ji iškviestų greitąją pagalbą, bet, ji būdama medikė, suprato, kad būtina kviesti.

Dėl konfliktų šeimoje buvo aišku, kaime visi matė, kad ji gyveno kaimynystėje, daržus sodino nuo pavasario, žmonės pasakojo, kad kaltinamasis vadino ją grįžti į namus. Jos klausė, kur ją sužalojo, gal pas V., o nukentėjusioji pasakė, kad buvo grįžusi į namus, gulėjo lovoje. Klausė D. N., ar dūrė dėl V., sakė, kad taip, dėl jo. Ji sakė, kad bijo eiti namo ar pas V., nes L. J. galėjo eiti į tą butą „tvarkos daryti“. Žinojo, kad kaltinamajam buvo bronchitas, ar astma, nes jis stipriai dūsta. Taip pat girdėjo, kad ir nuo žaibo jis buvo nukentėjęs, apie tai buvo plačiai apšviesta ir spaudoje.

Iš 2013-06-06 Joniškio rajono PK VPS OVP specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis pagal LR BK 145 str. 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00333-13. (b. 1. 3), o nuo 2013- 06-07 nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. (b.1. 2, 98).

Iš 2013-06-06 Joniškio rajono PK gauto D. N. pareiškimo matyti kad, apie tai, kad 2013-06-06, apie 17.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), ją peiliais užpuolė ir kėsinosi nužudyti jos sugyventinis L. J., kuris peiliu jai smeigė į krūtinę ir taip ją sužalojo (b.l. 4).

Iš 2013-06-06 įvykio vietos apžiūros matyti, kad jos metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalota D. N.. Iš įvykio vietos (rasti namo kieme) paimti 2 peiliai (b.1. 8-13).

Iš 2013-06-12 tyrėjo užduoties matyti, kad pavesta atlikti specialisto tyrimą ištiriant peilius, kurie 2013-06-06 buvo rasti ir paimti įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) namo kieme, nustatant, ar ant tirti pateiktų peilių yra rankos pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti (b.l. 14).

Iš 2013-06-13 specialisto išvados Nr.40-25-IS1-644 matyti, kad ant tyrimui pateiktų peilių, rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (b.l. 16-17).

Iš 2013-06-12 tyrėjo užduoties matyti, kad pavesta atlikti specialisto tyrimą ištiriant peilius, kurie 2013-06-06 buvo rasti ir paimti įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) namo kieme, nustatant, kokiu būdu peiliai yra pagaminti ir tai, ar tirti pateikti peiliai nėra priskiriami prie šaltųjų ginklų, (b.1. 18).

Iš 2013-06-14 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-645 matyti, kad tyrimui pateikti peiliai yra pagaminti pramoniniu būdu (vienas su savadarbėmis kriaunomis) ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriami, tai yra ūkinės - buitinės paskirties virtuviniai peiliai, (b.1. 20-22).

Iš 2013-06-27 reikalaujamų pateikti daiktų protokolo matyti, kad iš nukentėjusiosios D. N. paimta mėlynos spalvos moteriška palaidinė (b.1. 25).

Iš 2013-06-27 daiktų apžiūros matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota iš D. N. paimta palaidinė. Apžiūros metu nustatyta, kad visame palaidinės priekinės dalies plote matomos rusvos spalvos dėmės. (b.1. 26-28).

Iš 2013-06-07 reikalaujamų pateikti daiktų protokolo matyti, kad iš įtariamojo L. J. paimtos mėlynos spalvos džinsinės kelnės ir baltos spalvos marškinėliai (b.1. 29).

Iš 2013-06-27 daiktų apžiūros matyti, kad apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti iš įtariamojo L. J. paimti džinsai ir marškinėliai. Apžiūros metu nustatyta, kad vizualiai plika akimi ant rūbų kraujo dėmių nesimato (b.1. 30-33).

Iš 2013-06-06 tyrėjo užduoties matyti, kad pavesta atlikti specialisto tyrimą ištiriant D. N. padarytą sveikatos sutrikdymą ir nustatyti jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (b.1. 38).

Iš 2013-06-21 specialisto išvados Nr. G 839/13 (04) matyti, kad D. N. padarytas sužalojimas: durtinė - pjautinė dešinės krūtinės ląstos srities žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje duriančių-pjaunančių savybių daiktu paveikus priekinės krūtinės ląstos sienos dešinę pusę, ir jis galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. D. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra pavojingas D. N. gyvybei (b.1. 40). Iš atlikto papildomo tyrimo Specialisto išvadoje Nr. pG2 70/13 (04) matyti, kad D. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės - pjautinės krūtinės ląstos srities žaizdos jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. D. N. žaizda galėjo būti padaryta abiem tyrimui pateiktais peiliais. Medicininiuose dokumentuose nėra nurodytos individualios žalojusio įrankio savybės, galinčios išskirti konkretų įrankį (b.l. 45-48).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma išvada, kad L. J. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 2d. 3p., perkvalifikavus iš LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2d. 3 p. Nesant tiesioginės apibrėžtos tyčios atimti gyvybę, L. J. veika kaip pasikėsinimas nužudyti negali būti kvalifikuojama.

Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal padarinius. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai yra netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia. Tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai L. J. veikoje nėra įrodyti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. J. nusikalstamos veikos metu naudojo pavojingus, sunkiai kūną žalojančius įrankius – du peilius, tačiau akivaizdu, kad ir turėdamas rankose peilius, kaltinamasis nesiekė jais padaryti rimtų, gyvybiškai pavojingų sužalojimų. Prieš jį stovinčiai nukentėjusiajai D. N., kaltinamasis sudavė vieną smūgį vienu iš turėtų peilių, nors, teisėjų kolegijos nuomone, esant tarp jo ir nukentėjusiosios D. N. nedideliam atstumui bei esant kaltinamojo tyčiai nužudyti, jis turėjo realiai galimybę tai padaryti arba bent jau suduoti nukentėjusiajai daugiau smūgių, tačiau kaltinamasis to nepadarė. Įtakos tam turėjo ne tik nukentėjusiosios veiksmai – kaltinamojo pastūmimas nuo savęs, tačiau ir akivaizdus kaltinamojo tyčios nužudyti ar sunkiau sužaloti nukentėjusiąją nebuvimas. Todėl toks kaltinamojo pastūmimas negali būti vertinamas kaip rimta kliūtis kaltinamajam įvykdyti ketinimą nužudyti, jeigu toks ketinimas būtų buvęs. L. J. jokie kūno sužalojimai nenustatyti, bent jau jie nenustatyti ikiteisminio tyrimo metu, tad fizinis poveikis kaltinamojo atžvilgiu, sutrukdęs įvykdyti kėsinimąsi nužudyti, objektyviais duomenimis nepatvirtintas.

Vertintinas ir tolesnis kaltinamojo elgesys. Nukentėjusiajai išbėgus iš namo, kaltinamasis tik išėjo iš namų ir nukentėjusiosios atžvilgiu sakė necenzūrinius žodžius, tačiau nebeatliko jokių veiksmų, kas rodytų jo norą tyčia ką nors nužudyti. Priešingai, jis grįžo į namą ir nuėjo miegoti, kol pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai jį pažadino ir sulaikė.

Analizuojant byloje surinktus duomenis, atkreipiamas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog nukentėjusioji ją apklausiant teisme nepatvirtino, kad kaltinamasis betarpiškai prieš smūgio peiliu sudavimą ar po to būtų jos atžvilgiu išsakęs grasinančius žodžius ją nužudyti. Ji neneigė, jog galėjo dėl įvykio metu patirto šoko ir atliktos operacijos tuojau po įvykio sakyti, kad kaltinamasis grasino ją nužudyti. Teisėjų kolegija vertindama šį nukentėjusiosios aiškinimą, sutinka su juo, nes jis patvirtinamas bylos medžiaga – nukentėjusioji teiginius apie jos atžvilgiu išsakytą kaltinamojo grasinimą nužudyti nurodė, tik jos pateiktame pareiškime (b.l. 4) bei pirminėje jos, kaip liudytojos, apklausoje 2013-06-06 atliktoje, kaip nurodyta pačiame protokole, gydymo įstaigos priėmimo skyriuje tuojau po jai suteiktos medicininės pagalbos, nes jos apžiūra buvo pradėta (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje 2013-06-06 18 val. 50 min. (b.l. 40). Vėlesnių procesinių veiksmų atlikimo metu, nei ją apklausiant teisme (b.l. 60-61), nei parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 63-71) ji šių parodymų nepatvirtino.

Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad L. J. savo sugyventinės atžvilgiu vartojo smurtą, tačiau veikė netiesiogine tyčia, tad atsakomybė jam atsiranda tik pagal atsiradusius padarinius.

Šios aplinkybės nustatytos visetu duomenų, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Kaltinamasis teigia tiksliai neprisimenantis įvykio aplinkybių, pateikdamas bendrus samprotavimus, kad jis tikrai negalėjęs siekti nukentėjusiosios mirties, nes nors ir buvo anksčiau su nukentėjusiąja susipykęs kai ši buvo išėjusi gyventi pas draugą, tačiau įvykio metu su ja buvo susitaikęs, ji buvo grįžusi į namus ir kartu gyvena apie 10 dienų, ji yra jų bendro sūnaus motina. Kolegija jau aptarė duomenis, pagrindžiančius L. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Vertindama L. J. elgesį bei gebėjimą prisiminti įvykius, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokių duomenų apie L. J. psichinės sveikatos sutrikimus. Tai patvirtino ir 2013-10-08 specialisto išvada Nr. 98TPK-108/2013, jog kaltinamajam L. J. pagal esamus medicininius duomenis ir jo sveikatos būklę nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, o jo gebėjimui prisiminti įvykio aplinkybes, neabejotinai įtakojo girtumas, nes jam 2013-06-06 19 val. 52 min. buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas (b.l. 83).

Teisėjų kolegijos nuomone remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais bei jų vertinimu yra pagrindas L. J. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., nes nors nukentėjusioji su kaltinamuoju anksčiau buvo susipykę, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu vėl gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, turi bendrą sūnų, todėl nukentėjusioji baudžiamosios teisės požiūriu laikytina kaltinamojo šeimos nare.

Dėl bausmės

L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ir provokuojantis bei netinkamas nukentėjusiosios elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), nes bylos duomenimis neabejotinai pagrindžiamas kaltinamojo teiginys, kad iki šio įvykio nukentėjusioji buvo išėjusi gyventi pas kitą vyriškį, po to grįžo atgal, o tai, neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei kaltinamojo agresijos kilimui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str.1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę L. J. atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Be to, atsižvelgiama į L. J. asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 88-89), laikomas neteistu (b.l. 85), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 86-87), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b.l. 90-91), turi nepilnamečių vaikų (b.l. 84), nukentėjusioji pretenzijų nereiškia ir atleidžia kaltininkui.

LR BK 41 str. 2 d. nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytos konkrečios nusikalstamos veikos ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, vertina, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Skirdama bausmę kaltinamajam, teisėjų kolegija atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, L. J. skiriama jam inkriminuojamo LR BK straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis ir artimesnė minimaliai straipsnio sankcijos ribai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę taikyti LR BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti jam kitokią nei laisvės atėmimas bausmės rūšį ar atidėti jos vykdymą, taikant LR BK 75 str. pagrindo nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. N. šioje byloje civilinio ieškinio nėra pareiškusi, tačiau byloje yra pareikštas 55,09 Lt Šiaulių teritorinės liginių kasos ieškinys dėl nukentėjusiajai suteiktos medicininės pagalbos. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutiko, taip pat bylos medžiagoje esančiais duomenimis – civiliniu ieškiniu (b.l.51-52), prie jo pateiktu paskaičiavimu (b.l. 53), įrodoma, kad teritorinė ligonių kasa patyrė būtent civiliniame ieškinyje nurodytą žalą dėl nukentėjusios sužalojimo ir jos gydymo, todėl šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl proceso išlaidų

Šioje baudžiamojoje byloje kaip proceso išlaidos yra nurodytos 431,79 Lt išlaidos Specialisto tyrimui tiriant 2 peilius ( Specialisto išvados Nr.40-25-IS1-644 ir Nr. 40-25-IS1-645). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos išlaidos proceso išlaidomis nepripažintinos, nes atliktų specialisto tyrimų pagrindu šioje baudžiamojoje byloje nei atsirado, nei buvo paneigtos kokios nors jau byloje nustatytos aplinkybės, todėl jų pripažinimas proceso išlaidomis pažeistų protingumo ir racionalumo principus bei kaltinamajam primestų išlaidas kurios jam reiškiamo kaltinimo pagrįstumui jokios įtakos neturi.

Dėl daiktinių įrodymų

2 vnt. peilių, kurie buvo paimti 2013-06-06 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) namo kieme, kartu su baudžiamosios bylos medžiaga perduoti teismui ir supakuoti pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankiai sunaikintini. Moteriška palaidinė, vyriškos džinsinės kelnės ir marškinėliai, konteineriai su biologiniais pėdsakais, lyginamieji kraujo pavyzdžiai, vadovaujantis LR BPK 92 str. 4 d., perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK daiktų saugykloje (b. 1. 36) nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str.,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

L. J. kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, L. J. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2013 m. birželio 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš L. J. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 55,09 Lt (penkiasdešimt penkis litus 9 centus) žalos atlyginimui.

Prašymą dėl išlaidų - 431,79 Lt, patirtų atliekant Specialisto tyrimus, atmesti ir jų nepripažinti proceso išlaidomis.

Daiktinius įrodymus: 2 vnt. peilių, kurie buvo paimti 2013-06-06 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) namo kieme, saugomus kartu su baudžiamąja byla ir supakuotus pakete Nr. 1, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankius, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti. Moterišką palaidinę, vyriškas džinsines kelnes ir marškinėlius, konteinerius su biologiniais pėdsakais, lyginamuosius kraujo pavyzdžius, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK daiktų saugykloje nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.